2023 m. vasario 7 d. Briuselyje įvyko Prancūzijos gyvulininkystės ir mėsos asociacijos INTERBEV organizuota konferencija „Gyvulininkystė, mėsa ir Žaliasis kursas. Kokia ES vizija?“.
Konferenciją pradėjo Prancūzijos jaunieji ūkininkai, kurie pateikė klausimus apie Žaliąjį kursą ir akcentavo, kad yra sunerimę dėl ūkininkavimo ateities. „Daug taisyklių ir įstatymų, į ką turime įsigilinti, trūksta informacijos, ką mums, kaip jauniesiems ūkininkams reikės toliau daryti, kaip planuoti ūkių perspektyvą, ko iš mūsų tikisi ES institucijos? Nors tėvai jau prieš dešimtmetį investavo, tačiau perimant tėvų ūkį ir siekiant įgyvendinti visus ES reikalavimus, ir vėl būtina investuoti. Tačiau mums, kaip jauniesiems ūkininkams kyla klausimas – ar mes galime rizikuoti ir prisiimti finansinius įsipareigojimus, kokia mūsų ateitis laukia? Ką siūlo ES institucijos? Ar ES institucijų vadovai, atsidūrę mūsų – jaunųjų ūkininkų vietoje – imtųsi ūkininkavimo veiklos?“, – teiravosi jaunasis ūkininkas iš Prancūzijos ES institucijų, Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO), veterinarijos tarnybų ir Europos Parlamento narių atstovų, dalyvaujančių konferencijoje.
Konferencijoje diskutuota 3 temomis: tvari mėsos gamybos sistema; kokybiškos (raudonos) mėsos vartojimas ir tvarios mėsos gamybos modelių apsauga bei jos tobulinimas.
Apie tvarią mėsos gamybos sistemą
Daug diskutuota kaip suderinti su mėsos gamybos ir jos vartojimu susijusius šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, kaip prisidėti prie klimato kaitos, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugos, taupesnio vandens naudojimo, gyvūnų gerovės, teritorijų dinamiškumo ir žmonių, dirbančių šiame sektoriuje gyvenimo kokybės užtikrinimo ir kt.
ES Gyvūnų darbo grupės pirmininkas Frank O’Mara pabrėžė jog galima labai daug ką nuveikti, kad sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Jis ragino sutelkti domesį į tam tikras priemones, užtikrinančias, kad gyvulininkystės sektoriaus apimtys nebūtų mažinamos.
„Nors šiandien ir labai aktualūs yra klimato ir aplinkosaugos klausimai, tačiau taip pat labai svarbu, kad ateities Europoje būtų pakankamai veisėjų ir ūkininkų, kurie galėtų užtikrinti aprūpinimą maistu visus Europos gyventojus. Tai labai svarbus klausimas visiems europiečiams ir, tikiuosi, ES Komisijai taip pat tai turi būti svarbu“ – kalbėjo Europos Parlamento narys Benoit Lutgen.
Apie mėsos naudą
Mitybos specialistas Jean-Michel Lecerf konferencijoje akcentavo raudonos mėsos vartojimo naudą ir svarbą, siekiant užtikrinti subalansuotą mitybą. Specialistas akcentavo, jog mėsoje gausu kokybiškų baltymų, daug geležies, cinko ir vitamino B12. „Svarbiausia – įvairi mityba. Žinoma reikia atsižvelgti į maisto kiekius: per didelis bet kokio maisto (produktų) kiekis yra problema. Įvairovė, kiekis ir kokybė yra trys pagrindiniai sveikos mitybos elementai“, – pažymėjo Jean-Michel Lecerf.
„Ne mažiau svarbus visuomenės švietimas apie maistą, jo vartojimą, kokybę, saiką. Vartotojas turi gebėti ir žinoti kokį maistą jam pasirinkti. Požiūris į maistą turi būti mokslinis, o ne ideologinis, mums susidaro įspūdis, kad ideologija vyrauja prieš mokslinį požiūrį, o kalbant apie mitybą, mums reikia saikingo ir atsakingo požiūrio“- pažymėjo europarlamentaras Paolo De Castro.
Jaunųjų ūkininkų ir gyvulininkystės sektoriaus svarba
Po konferencijos vyko apskritojo stalo diskusija, kurioje dalyvavo Slovėnijos žemės ūkio, miškų ir maisto ministrė Irena Šinko, Prancūzijos žemės ūkio ir maisto ministras Marc Fesneau, Austrijos žemės ūkio, miškų, regionų ir vandenų valdymo ministras Norbert Totschnig. Ministrai kreipėsi vaizdo pranešimu į susirinkusius dalyvius.
Austrijos ministras pristatė gyvulininkystės sektoriaus situaciją savo šalyje ir kreipėsi į jaunuosius ūkininkus, pažymėdamas jų svarbą šiandien ir ateityje. „Mums reikia jūsų šiandien ir reikės ateityje. Jūs esate svarbūs ir reikalingi. Natūralu, kad dirbdami gyvulininkystės sektoriuje jūs turite prisidėti ir ir prie gyvūnų gerovės, klimato kaitos mažinimo pasekmių ir užtikrinti kokybiško maisto gamybą. Neturėtume pamiršti, kodėl auginame galvijus: pirma – tai yra maistas, antra – kultūrinio kraštovaizdžiui išsaugojimas. Galvijai augalinę biomasę, pvz., žolę ar šieną paverčia aukštos kokybės maistu ir taip labai prisideda prie maisto tiekimo. Ekonominis gyvybingumas, ekologinis pagrįstumas ir socialinis teisingumas yra vertybės, kuriomis mes gyvename, o ekosocialinė žemės ūkio politika vadovaujasi mūsų sprendimais kuriant gyvūnų gerovę“ – kalbėjo Norbert Totschnig.
Kalbėdama apie tai, koks tvarus žemės ūkis bus ateityje, Slovėnijos žemės ūkio, miškų ir maisto ministrė Irena Šinko nurodė, kad Europos žaliasis kursas su jo strategijomis rodo vystymosi kryptį. Vis dar yra didelių spragų: informacijos, žinių, duomenų, technologijų, išteklių, sistemos svertų ir kt. „Turime suprasti, kad gyvulininkystės produkcijos sumažėjimas kai kuriose vietovėse gali padidinti importą iš kitų, ne ES šalių, taip perkeliant problemą į kitas pasaulio šalis ir juose padidinant anglies pėdsaką; pievų arimas į lygumų laukų paviršius sukelia monokultūrinį kraštovaizdį, eroziją; gyvulininkystės nutraukimas atokiose vietovėse, kuriose nėra alternatyvos (kalvotose vietovėse), sukelia nuolatinius gyventojų skaičiaus mažėjimo procesus. Visiškas gyvulininkystės produkcijos atsisakymas neišspręs šiltnamio efekto sukeliančių dujų išmetimo problemos ar drastiško biologinės įvairovės nykimo. Gyvūnų auginimas turi būti įtrauktas į žiedinę ir tvarią maisto sistemą, nes ji nuo neatmenamų laikų grindžiama tradiciniu žemės ūkiu. Gyvulininkystė taip pat gali būti sprendimo dalis tvariame, žiediniame žemės ūkyje, o mišrūs ūkiai, kuriuose derinama žemės ūkio ir gyvulininkystės veikla, ilgainiui gali būti efektyvūs aplinkos ir ekonomikos požiūriu“, – pažymėjo I.Šinko.
Apie gyvulininkystės naudą ir svarbą pasisakė ir Prancūzijos žemės ūkio ir maisto ministras Marc Fesneau, kuris akcentavo tai, kad ūkininkai, auginantys gyvulius, visų pirma, maitina visuomenę, natūraliomis sąnaudomis tręšia dirvožemį, išlaiko biologinę įvairovę. Ministras ragino į gyvulininkystės sektorių pažvelgti globaliai ir susimąstyti apie jo mažinimo neigiamas pasekmes. „Jei sumažintume ganomų gyvulių skaičių, tai turės neigiamų pasekmių, pavyzdžiui, dirvožemiui“, – akcentavo Marc Fesneau.