2023 m. kovo 7 d. įvyko Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) Tarybos posėdis, kuriam pirmininkaujantis dr. Arūnas Svitojus akcentavo šiandienos aktualijas ir informavo, kad darbotvarkėje itin aktualūs klausimai, kurie įtakos ne tik žemės ūkio ateitį, bet ir kaimo gyvybingumą, todėl būtina diskutuoti ir pateikti racionalius pasiūlymus valdžios institucijoms, į kuriuos turi būti atsižvelgta.
ŽŪR darbotvarkėje 3 itin svarbūs klausimai:
1. Dėl Europos Sąjungos gamtos atkūrimo reglamento projekto (projektas ir Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos raštą su pastabomis/siūlymais RASITE ČIA
Europos Komisija (EK) parengė Reglamento dėl gamtos atkūrimo projektą, kuris padėtų įgyvendinti Europos žaliojo kurso, ES Bioįvairovės strategijos iki 2030 m. ir ES strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslus. Didžiausias dėmesys skiriamas prastos būklės ir prarastų ekosistemų atkūrimui. Reglamento dėl gamtos atkūrimo projekte siūloma nustatyti teisiškai privalomus bendrąjį ir specifinius gamtos atkūrimo kiekybinius tikslus, kurie taip pat padėtų prisitaikyti prie klimato
kaitos ir ją švelninti, vykdyti ES tarptautinius įsipareigojimus, papildytų ES Buveinių, Paukščių, Vandens pagrindų, Jūrų strategijos pagrindų direktyvas. Numatyta, kad kiekviena ES valstybė narė per dvejus metus nuo reglamento įsigaliojimo turės parengti nacionalinius atkūrimo planus iki 2050 m., su tarpiniais tikslais iki 2030 ir 2040 m., taip pat nusistatyti teisiškai privalomus nacionalinius gamtos atkūrimo įvairiose ekosistemose tikslus. Reglamentas numato didinti biologinę įvairovę žemės ūkio ekosistemose ir pasiekti, kad nebemažėtų pievų drugelių, agrarinio kraštovaizdžio paukščių, organinės anglies pasėlių mineraliniame dirvožemyje ir didelės įvairovės kraštovaizdžio elementų žemės ūkio paskirties žemėje. Taip pat numatoma, kad būtina atkurti žemės ūkio paskirties sklypuose ir durpių gavybos vietose esančius nusausintus durpynus ir jų drėgnumą. Kartu bus siekiama didinti biologinę įvairovę miškų ekosistemose ir jose sukaupti daugiau negyvos medienos, padidinti nevienodo amžiaus miškų dalį, miško paukščių populiaciją ir organinės anglies sankaupas.
Posėdyje pirmuoju klausimu kalbėjo Aplinkos ministerijos viceministras Danas Augutis, kuris informavo, kad kai reglamentas įsigalioja, tai jis pradedamas taikyti, todėl šiandien svarbu stebėti procesą EK, diskutuoti ir teikti siūlymus, atsižvelgiant į kitų ES šalių nuomones ir siūlymus. Informavo, kad bus organizuota diskusija su ŽŪR nariais, kurios metu bus aptariami ir kitų šalių žemdirbių savivaldos teikti siūlymai.
Pranešimą pirmuoju klausimu pristatė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresn. patarėja Lina Čaplikaitė-Denisovienė. PRANEŠIMAS
ŽŪR Tarybos narys, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas dr. Algis Gaižutis atkreipė dėmesį į tai, kad ES yra ne žaliasis kursas, o žaliasis susitarimas, tačiau EK nori įtvirtinti komandavimo principą, nors tai nėra tinkama praktika Lietuvoje. Taigi niekas kitas, tik mes patys, turime formuoti savo poziciją, o tam turime iš anksto žinoti, kas numatyta, kokia perspektyva laukia, kadangi planuojama atkurti prieš 70 metų buvusią būklę, tačiau mūsų neklausiama, ar mums to reikia, ar mes to norime?
„Reglamente nekalbama apie privačios nuosavybės santykį, o kiek tai kainuos savininkui, ir iš kokių lėšų bus atlyginama ūkininkams ir miško savininkams už tuos įgyvendintus planus. Kokius įgaliojimus turi Aplinkos ministerija dėl EK pasiūlytos iniciatyvos? Kaip numatoma atsižvelgti į privačios nuosavybės interesus? Kokiomis lėšomis, ir iš kokių fondų, bus įgyvendinami planai? Mano manymu, turėtų būti įkurtas atskiras aplinkosaugos fondas ES mastu, kad galėtume įgyvendinti gamtos atkūrimą”, – kalbėjo dr. A.Gaižutis.
2. Antruoju posėdžio klausimu – dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo tobulinimo įžvalgas ir ateities planus pateikė Žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis.
Aplinkos ministerijos 2023 m. vasario 10 d. pristatytą pranešimą rasite ČIA
3. Dėl situacijos pieno sektoriuje.
Pieno sektoriaus situaciją ir perspektyvas pristatė Žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas, kuris informavo, kad Lietuvos pieno gamybos apimtis ES mastu yra tik 0,9 proc,. o pieno perdirbimo sektorius yra labai mažas ir todėl tarptautinėse rinkose neturi derybinės galios. 2005-2023 m. prarasta apie 88 proc. pieno ūkių, skaičiai niūrūs ir akivaizdus gyvulininkystės sektoriaus susitraukimas.
Pranešimą apie pieno situaciją rasite ČIA
„Surasti pagalbos priemones, kurios tenkintų visus, nėra lengva. Kol kas sprendimo nerandame, bet ieškome, šiandien kalbame apie rizikos pagalbos fondą, apie kooperaciją, kaštų mažinimą, kad padėtume ūkininkams, kurie gauna mažiausią kainą. Turime surasti ilgalaikius ir efektyvius sprendimus, kad tokios krizinės situacijos nesikartotų”, – pažymėjo P. Astrauskas.
Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos valdybos pirmininkė Regina Bernatonienė reaguodama į pieno sektoriaus situaciją pasiteiravo, kada gi bus numatytos konkrečios paramos priemonės, nes pieno ūkių savininkų nuotaikos šiandien yra labai niūrios. „Tai yra išlikimo klausimas. Artėja pajamų deklaravimas, 2022 m. pajamos buvo išaugusios, o šiais metais – krizė. Kaip reikės susimokėti mokesčius. Gal galima būtų atleisti pieno gamintojus nuo pelno mokesčio, ar bent jį sumažinti. Ūkininkai yra desperacijoje. Kuo nusidėjo smulkūs ūkininkai, kad jiems mokama beveik per pus mažesnė kaina? Kodėl perdirbėjai kooperatyvams moka mažesnę kainą už pieną? Ar tai nėra nesąžiningi veiksmai? Kaip mes galime tikėti kooperacijos idėja ir motyvuoti žmones kooperuotis, jei kooperuoti žmonės gauna mažiau už pieną? Žemės ūkio ministerijos labai prašome dalintis informacija, kas planuojama daryti ir pasitarti bei diskutuoti su pačiais pieno gamintojais, kokios pagalbos priemonės yra planuojamos”, – kalbėjo Regina Bernatonienė.
„Jei sulygintume pieno kainą Europoje ir Lietuvoje, tai matome, kad Europoje ji taip pat yra pakritusi, tačiau Lietuvoje – ženkliai nukritusi, ypač smulkių ir vidutinių ūkių savininkams. Tokioje situacijoje turi įsijungti valstybinis reguliavimas – reikia reguliuoti ne kainą, bet kainodarą. O kaip tą daryti, tai yra diskusijų klausimas. Kainos diskriminacija neturi būti taikoma, atsižvelgiant į laikomų karvių skaičių. Žinoma, kad tokiam reguliavimui bus didelis pasipriešinimas, tačiau tai turime daryti, ir šiandien yra unikali proga tai padaryti. Tam turime pasiruošti savo derybinę poziciją ir Pieno taryboje atstovauti pieno gamintojams”, – pažymėjo ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis.
ŽŪR tarybos posėdyje dalyvavo:
- Aplinkos ministerijos atstovai: viceministras Danas Augutis, Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnieji patarėjai Lina Čaplikaitė-Denisovienė, Džiugas Anuškevičius, Justina Čunderova, tos pačios politikos grupės patarėja Sigutė Ališauskienė, vyriausioji specialistė Kristina Jankauskaitė, LIFE projekto „Naturalit“ administratorė Lina Burbaitė, Miškų politikos grupės vyresnysis patarėjas Zbignev Glazko.
- Žemės ūkio ministerijos atstovai: viceministras Donatas Dudutis, viceministras Paulius Astrauskas; žemės ūkio ministro patarėja Kristina Simonaitytė; Melioracijos, žemės ūkio žemės ir infrastruktūros departamento direktorė Aura Šalugienė; Melioracijos, žemės ūkio žemės ir infrastruktūros departamento, Kaimo vietovių žemės reikalų skyriaus vedėjas Simonas Valotka; Melioracijos, žemės ūkio žemės ir infrastruktūros departamento, Kaimo vietovių žemės reikalų skyriaus patarėja Inga Puzienė; Melioracijos, žemės ūkio žemės ir infrastruktūros departamento, Kaimo vietovių žemės reikalų skyriaus vyr. specialistė Alina Šileikienė; Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Saulius Jasius; Maisto pramonės ir kooperacijos skyriaus vedėja Jolita Martutaitytė; Maisto pramonės ir kooperacijos skyriaus vyr. specialistė Rūta Savickienė.
4. ŽŪR Taryboje aptarti ir kiti žemės ūkio sektoriaus ir ŽŪR narių keliami klausimai. ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis pristatė projektus, kurie yra įvertinti ir kuriuos planuojama įgyvendinti 2023-2025 metais:
- Projektas pagal Nacionalinės paramos žemdirbių savivaldai stiprinti teikimo taisykles „Žemdirbių savivaldos stiprinimas“;
- Priemonė „Asociacijų, vienijančių asmenis, užsiimančius žemės ūkio miškų ūkio bei alternatyviąja veikla, narystės Europos Sąjungos ir kitose tarptautinėse organizacijose mokesčio mokėjimo ir atstovavimo jose finansavimas“ projektas „Žemdirbių interesų atstovavimas Tarptautinėse organizacijose“;
- Priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos srities „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“ projektas „Ūkininkų kompetencijų ugdymas“;
- Priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“ projektas „Trumpųjų maisto grandinių, panaudojant vietoje užaugintą produkciją viešajame sektoriuje, sistemos sukūrimas ir įdiegimas“;
- Priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“ projektas „Tarpinių pasėlių diversifikavimas ir daugiafunkcinių savybių panaudojimas dirvožemio tvarumo ir anglies sekvestracijos potencialo didinimui bei trąšų poreikio mažinimui”.
- Tarptautinis Erasmus+ projektas „Ūkininkų priemonių rinkinys klimato kaitos švelninimui“;
- Tarptautinės programos „Horizontas 2020“ projektas „Atsparumas pienininkystei“.
