Diskusijos dėl Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pakeitimo tęsiasi. Gegužės 15 d. Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) šis klausimas vėl pateko į darbotvarkę. Nors šie įstatymo pakeitimai buvo aptarti vykusiose darbo grupėse, KRK nariai apsisprendė kol kas šio įstatymo į Seimo posėdžių salę dar nenešti ir jį grąžino Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) tobulinti.
Ką buvo siekiama keisti?
Kaip posėdyje pristatė ŽŪM Kooperacijos ir valstybės pagalbos skyriaus vedėja Giedrė Pupšytė, įstatymu siekiama reglamentuoti kooperatinės bendrovės narių investuotojų bei su kooperatine bendrove susijusių asmenų terminą nustatyti aiškesnius ir tikslingesnius kooperatinių bendrovių pripažinimo kriterijus, sudaryti palankesnes sąlygas investicijų pritraukimui bei proporcingesniam pelno skirstymui kooperatinių bendrovių nariams. Tiksliau sakant, siekiama įtvirtinti, kad kooperatyvas galėtų turėti narius investuotojus. Tokie nariai turėtų vieno balso teisę, bet tokių narių kooperatyve negalėtų būti daugiau kaip 20 proc. Tačiau jeigu narys investuotojas pasirinktų vykdyti apyvartą kartu su kooperatyvu, tuomet jis pagal galiojančią tvarką galėtų turėti ne daugiau kaip 5 balsus, o visais atvejais – ne daugiau kaip 20 proc. nuo visų narių skaičiaus. Turėti investuotojus ar ne – spręstų pats kooperatyvas.
Taip pat įstatymo pakeitimu siekiama mažinti narių susietumą per galimus giminystės ar verslo ryšius. Projekte nurodoma, kad kooperatyve neturėtų būti daugiau kaip 40 proc. susijusių narių nuo bendro narių skaičiaus. Šį kriterijų siūloma taikyti tik pripažintiems kooperatyvams, nes jie turi galimybę gauti papildomus balus pretenduojant į ES paramą. Remiantis turima informacija, šiuo metu 14 iš 57 pripažintų žemės ūkio kooperatinių bendrovių galimai neatitiktų numatomo susietumo kriterijaus. Minėtas kooperatines bendroves sudaro nariai, kurių didelė dalis – nuo 44 iki 100 procentų, yra galimai susiję giminystės ar verslo ryšiais. Siūlymas taikyti narių susietumo kriterijų galėtų užkardyti kooperatinių bendrovių, turinčių didelį skaičių susijusių asmenų, kūrimąsi. Teigiama, kad tokios kooperatinės bendrovės gali manipuliuoti narių skaičiumi, kai vienas šeimos ar kitų susijusių asmenų ūkis padalijamas į kelis atskirus mažesnius ūkius ir taip pasiekiamas minimalus kooperatinės bendrovės narių skaičiaus kriterijus. Siūloma taikyti susietumo kriterijų tik pripažintoms žemės ūkio kooperatinėms bendrovėms, nes jos bei jų nariai turi galimybę gauti papildomų balų ES skiriamos paramos žemės ūkiui priemonėse, kitaip nei nepripažintos kooperatinės bendrovės ar jų nariai, kurie neturi galimybės gauti papildomų balų.
Projekte taip pat norima apibrėžti tvarką, kuri aiškiau nusakytų kaip būtų atsiskaitoma su kooperatyvo nariu, kuris nutraukia savo veiklą kooperatyve. Siūloma atsižvelgti į kooperatyvo nario turėtą apyvartą ir proporcingai pagal ją būti išmokami dividendai ir atitinkama pelno dalis. Taip pat siūloma apibrėžti, kad pagrindinė kooperatyvo žemės ūkio veikla su nariais neturėtų būti mažesnė kaip 50 proc. visos apyvartos. Dabartinė įstatymo formuluotė leidžia į žemės ūkio kooperatinių bendrovių apyvartą įtraukti ir su žemės ūkiu nesusijusių prekių ar paslaugų pirkimą ar pardavimą.
Tačiau KRK įstatymo projektas grįžta atgal į ŽŪM tobulinimui, nes dėl įstatymo pataisų prieštaravo keli kooperatyvai: „Lietuviški javai“, Žemės ūkio kooperatyvas „Kėdainių krašto cukriniai runkeliai“, „Lietuviškas pienas“. Pastabų išsakė ir Vytauto Didžiojo universiteto prof. Jan Žukovskis, Klaipėdos universiteto prof. habil. dr. Julius Ramanauskas.
Tikimasi, kad šis įstatymo projektas į KRK sugrįš Seimo rudens sesijoje.
Pagalių kišimas į ratus
Visose darbo grupėse ir Seimo komitetų posėdžiuose dalyvavęs Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ vadovas Jonas Kuzminskas nusivylęs tokiu KRK sprendimu. Jis pabrėžė, kad darbo grupėse intensyvios diskusijos virė ilgiau nei metus, o jose dalyvauti galėjo visi kooperatyvai ir jų nariai. Jį stebino ir tai, kad diskusijų metu jokių kritinių pastabų nebuvo ir jos atsirado tik pasiekus Seimo Ekonomikos komitetą ir KRK. J. Kuzminskas svarsto, kad įstatymo pataisų kritikams labiausiai gali trukdyti siūlomi susietumo pakeitimai. „Iš prigimties esu optimistas, bet šiuo aspektu mano optimizmas blėsta. Pakeitimams prieštarauja net ir Lietuvos žemės ūkio bendrovės, kurioms tai net nelabai aktualu. Panašu, kad projektas bus kišamas į stalčių“, – apgailestavo „Kooperacijos kelio“ vadovas.
Jo manymu, pastarieji KRK posėdžiai atskleidė, kam aktualu šiam įstatymui kišti pagalius į ratus. Jam keistai pasirodė kai kurių žemės ūkio sektoriaus atstovų kritika, kuri taip ir nebuvo paremta jokiais konkrečiais siūlymais, kaip būtų galima įstatymą tobulinti. „Nebus lengva skintis kelią į priekį, bet šio įstatymo tolimesnį kelią stebėsime. Tikiuosi, kad ŽŪM atnaujins darbo grupę ir vasarą padirbėsime“, – viliasi J. Kuzminskas ir priduria, kad jau deja sunku tikėtis, kad įstatymas bus priimtas dabartinėje Seimo sudėtyje.