2023 m. kovo 7 d. įvyko Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) organizuotas nuotolinis informacinis renginys „Dėl Europos Sąjungos gamtos atkūrimo reglamento projekto“.
Europos Komisija (EK) parengė Reglamento dėl gamtos atkūrimo projektą, kuris padėtų įgyvendinti Europos žaliojo kurso, ES Bioįvairovės strategijos iki 2030 m. ir ES strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslus. Didžiausias dėmesys skiriamas prastos būklės ir prarastų ekosistemų atkūrimui. Reglamento dėl gamtos atkūrimo projekte siūloma nustatyti teisiškai privalomus bendrąjį ir specifinius gamtos atkūrimo kiekybinius tikslus, kurie taip pat padėtų prisitaikyti prie klimato kaitos ir ją švelninti, vykdyti ES tarptautinius įsipareigojimus, papildytų ES Buveinių, Paukščių, Vandens pagrindų, Jūrų strategijos pagrindų direktyvas. Numatyta, kad kiekviena ES valstybė narė per dvejus metus nuo reglamento įsigaliojimo turės parengti nacionalinius atkūrimo planus iki 2050 m., su tarpiniais tikslais iki 2030 ir 2040 m., taip pat nusistatyti teisiškai privalomus nacionalinius gamtos atkūrimo įvairiose ekosistemose tikslus. Reglamentas numato didinti biologinę įvairovę žemės ūkio ekosistemose ir pasiekti, kad nebemažėtų pievų drugelių, agrarinio kraštovaizdžio paukščių, organinės anglies pasėlių mineraliniame dirvožemyje ir didelės įvairovės kraštovaizdžio elementų žemės ūkio paskirties žemėje. Taip pat numatoma, kad būtina atkurti žemės ūkio paskirties sklypuose ir durpių gavybos vietose esančius nusausintus durpynus ir jų drėgnumą. Kartu bus siekiama didinti biologinę įvairovę miškų ekosistemose ir jose sukaupti daugiau negyvos medienos, padidinti nevienodo amžiaus miškų dalį, miško paukščių populiaciją ir organinės anglies sankaupas.
Aplinkos ministerijos viceministras Danas Augutis, kuris informavo, kad kai reglamentas įsigalioja, tai jis pradedamas taikyti, todėl šiandien svarbu stebėti procesą EK, diskutuoti ir teikti siūlymus, atsižvelgiant į kitų ES šalių nuomones ir siūlymus. Informavo, kad bus organizuota diskusija su ŽŪR nariais, kurios metu bus aptariami ir kitų šalių žemdirbių savivaldos teikti siūlymai.
Pranešimą pirmuoju klausimu pristatė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresn. patarėja Lina Čaplikaitė-Denisovienė. PRANEŠIMAS
ŽŪR Tarybos narys, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas dr. Algis Gaižutis atkreipė dėmesį į tai, kad ES yra ne žaliasis kursas, o žaliasis susitarimas, tačiau EK nori įtvirtinti komandavimo principą, nors tai nėra tinkama praktika Lietuvoje. Taigi niekas kitas, tik mes patys, turime formuoti savo poziciją, o tam turime iš anksto žinoti, kas numatyta, kokia perspektyva laukia, kadangi planuojama atkurti prieš 70 metų buvusią būklę, tačiau mūsų neklausiama, ar mums to reikia, ar mes to norime?
„Reglamente nekalbama apie privačios nuosavybės santykį, o kiek tai kainuos savininkui, ir iš kokių lėšų bus atlyginama ūkininkams ir miško savininkams už tuos įgyvendintus planus. Kokius įgaliojimus turi Aplinkos ministerija dėl EK pasiūlytos iniciatyvos? Kaip numatoma atsižvelgti į privačios nuosavybės interesus? Kokiomis lėšomis, ir iš kokių fondų, bus įgyvendinami planai? Mano manymu, turėtų būti įkurtas atskiras aplinkosaugos fondas ES mastu, kad galėtume įgyvendinti gamtos atkūrimą”, – kalbėjo dr. A.Gaižutis.
