Būsimos bendrosios žemės ūkio politikos pagrindas turi būti ūkininkai. Turi būti siekiama tvaraus ir gyvybingo sektoriaus, kuris pritrauktų ir išlaikytų jaunus ir naujus rinkos dalyvius, tinkamos kvalifikacijos specialistus, kad apsaugotų šeimos struktūrą ir užtikrintų maisto gamybą ir saugumą ekonomiškiausiu, laikantis gyvūnų gerovės ir aplinkai nekenksmingu būdu. Pelningumas ir konkurencingumas yra dvi pagrindinės sąlygos užtikrinančios sektoriaus tęstinumą.
Dėka BŽŪP ES maisto gamybos modelis yra vienas griežčiausių pasaulyje, o ūkininkai gauna tiesioginę paramą tik tuo atveju, jei laikosi devynių geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų (GAAB) ir 11 teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų, apimančių vandenį, dirvožemį, biologinę įvairovę, maisto saugą, augalų apsaugos produktus ir gyvūnų gerovę. Ilgą laiką tai buvo laikoma savaime suprantamu dalyku.
Būsimi BŽŪP tikslai aplinkosaugos arba socialinio tvarumo srityje turi būti realistiški, pritaikyti prie vietos sąlygų ir ūkininkavimo praktikos bei suderinti su atitinkamais finansiniais ištekliais. Labai svarbu skatinti praktiką, o ne primesti intervencijas, sprendžiančias aplinkos ir socialinį aspektą, ir tokio požiūrio turi būti laikomasi.
Būtina teigiama komunikacija apie ūkininkavimą ir BŽŪP vaidmenį.
Atsižvelgiant į naujas aplinkybes, išaugusius iššūkius ir daugybę visuomenės lūkesčių, vien BŽŪP negali užtikrinti tvarumo. Pastaraisiais metais matėme, kad buvo įvesta daug įvairių aplinkos, klimato ir tvarumo teisės aktų/reglamentų (iš dalies arba visiškai atsietų nuo BŽŪP), neatsižvelgiant į tai, kas jau padaryta pagal BŽŪP. Tuo pačiu metu žemės ūkis ir miškininkystė buvo pamiršti / neįtraukti į žaliojo perėjimo priemones. Ūkininkai savo veikla jau prisideda prie miškininkystės, energetikos, klimato tikslų. Todėl reikėtų užtikrinti daugiau nuoseklumo ir sinergijos.
Mums reikia laiko, kad būtų galima įgyvendinti BŽŪP (2023–2027 m.) taikomas priemones ir pasiekti rezultatus bei juos įvertinti. Reikia stabilumo, nuspėjamumo, realaus supaprastinimo ir administracinės naštos mažinimo.
BŽŪP ir toliau turi būti bendra politika ES tikslams remti, kartu išlaikant tam tikrą ir ribotą subsidiarumo laipsnį.
Copa – cogeca iniciatyvos
Atsižvelgiant į artėjančius 2024 m. gegužės mėn. įvyksiančius Europos Parlamento rinkimus, labai tikėtina, kad šį rudenį Komisijos narys J. Wojciechowskis pateiks savo idėjas dėl BŽŪP po 2027 m., kad užtikrintų savo Europos žemės ūkio vizijos palikimą.
Todėl Copa – Cogeca šių metų pradžioje inicijavo vidinės refleksijos procesą, kuris baigėsi šio dokumento projekto parengimu.
Kadangi šie svarstymai pateikiami tuo metu, kai ES, valstybės narės ir ES ūkininkai dar tik pradeda įgyvendinti 2023-2027 m. BŽŪP, šiame pranešime negali būti išsamiai ir tinkamai perteikta dabartinės BŽŪP patirtis. Įvertinti BŽŪP rezultatus siekiant jos tikslų bus galima tik tada, kai bus aišku, kaip intervencinės priemonės naudojamos vietoje, kokie yra jų laimėjimai ir trūkumai. Nepaisant to, ir šiuo atžvilgiu galima pasimokyti iš pandemijos, Rusijos agresijos Ukrainoje, energijos ir gamybos sąnaudų augimo, infliacijos, klimato.
Be to, papildomų šalių stojimu į ES vis dar neaiškus, todėl šiame straipsnyje tik šiek tiek kalbama apie galimą kitos BŽŪP pradžios sutapimą su kai kurių šalių kandidačių pasirengimu stoti į ES ir jos pasekmes.
Atsižvelgiant į visa tai, Copa-Cogeca svarbu nustatyti būsimus BŽŪP „variklius“ dinamiškame kontekste, nagrinėjant bendrųjų ir konkrečių BŽŪP tikslų tinkamumą, taip pat priemonių rinkinį, kuriuo būtų užtikrinami ekonominiai, aplinkosaugos ir socialiniai aspektai, kompleksiškai ir kuris turi būti įdiegtas siekiant šių tikslų.
Kontekstas
Nuo 2020 m. gegužės mėn. kai buvo paskelbtos strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ ir „Biologinė įvairovė“, Copa Cogeca ragino atlikti išsamų šių strategijų ir Europos žaliojo susitarimo įgyvendinimo bendro poveikio žemės ūkiui ir žemės ūkio maisto sektoriui vertinimą. Iki šiol pateikti atsakymai, kuriuos sudaro fragmentiški tikslinių politikos sričių poveikio tyrimai, nepateikiant įtikinamų atsakymų ir neatsakant į ūkininkų bendruomenės susirūpinimą keliančius klausimus.
Akivaizdu, kad Europa ir pasaulis iš esmės pasikeitė po to, kai 2019 m. gruodžio mėn. buvo paskelbtas Europos žaliasis susitarimas, o 2020 m. gegužės mėn. – „Nuo ūkio iki stalo” ir biologinės įvairovės strategijos. Covid-19, karas Ukrainoje, energetikos krizė ir klimato kaita – tai veiksniai, kuriuos reikia įtraukti į „išsamią analizę” ir į kuriuos Komisija ir ES institucijos turi atsižvelgti aptardamos ir įgyvendindamos visas teisėkūros iniciatyvas, kurios jau pateiktos (arba bus pateiktos).
Pripažįstant žmonių ir ekonomikos svarbą kovojant su klimato kaita ir siekiant užtikrinti aprūpinimą maistu, būtina atsižvelgti į visus tris tvarumo ramsčius (aplinkosauginį, ekonominį ir socialinį). Aplinkos tvarumas gali būti toliau tobulinamas ir jis yra esminė tvarumo dalis. Tačiau nustatant tikslus pernelyg dažnai ignoruojami ekonominis ir socialinis ramsčiai. Aplinkosaugos priemonės, kurios neužtikrina tinkamų pragyvenimo šaltinių kaimo vietovėse gyvenantiems žmonėms (įskaitant ūkininkų pajamas) ir kurios neužtikrina ES žemės ūkio produktų konkurencingumo, neturėtų būti pateikiamos kaip alternatyva. Nesant tinkamo pagrindo ar būtinų priemonių, daugelis aplinkosaugos veiksnių gali turėti gana neigiamų ekonominių pasekmių.
Tvarumas yra būtina politikos sritis, todėl nerealu manyti, kad patobulinus vieną iš tvarumo ramsčių ir pamiršus kitus du bus užtikrintas perspektyvus perėjimas. Siekiant visapusiškai spręsti tris tvarumo ramsčius ir užtikrinti, kad ūkininkų bendruomenė taptų šių pasaulinių iššūkių sprendimo dalimi, ūkininkų bendradarbiavimas ir bendradarbiavimas maisto grandinėje yra pagrindinė varomoji jėga, padedanti užtikrinti veiksmingumą ir operatyvumą, geresnį vertės grandinių veikimą ir paramą ūkininkams siekiant ES ir tarptautiniu lygmeniu nustatytų tvarumo tikslų.
ES maisto produktų gamybos įvairovė – tiek dalyvių, tiek gamybos metodų požiūriu – yra viena iš pagrindinių ES stiprybių ir lemia didelį jos atsparumą. Nesąžiningas sąnaudų ir naudos paskirstymas tarp visų maisto grandinės dalyvių (dėl nesąžiningos prekybos praktikos, galios disbalanso derybose dėl sutarčių ir skaidrumo trūkumo maisto tiekimo grandinės veikloje) daro akivaizdų neigiamą poveikį ūkininkų atlyginimams, o tai dar labiau prisideda prie nerimą keliančios tendencijos, kurią stebime – ūkių skaičiaus mažėjimo (nuo 2003 m. iki 2016 m. – 32 proc. 27 ES valstybėse narėse). Norint užtikrinti sektoriaus ekonominį tvarumą, labai svarbu ūkininkams užtikrinti teisingesnę vartotojų išlaidų dalį.
Šiomis aplinkybėmis taip pat laukia būsimos diskusijos dėl daugiametės finansinės programos po 2027 m. (ES daugiamečio biudžeto) ir būsimo šalių kandidačių, t. y. Ukrainos ir Moldovos įstojimo į ES. Būsimų šalių įstojimo į ES laikas turės lemiamos įtakos ne tik daugiametei finansinei programai skiriamų išteklių dydžiui, bet ir BŽŪP struktūrai, sudėčiai ir finansavimui. Šiuose svarstymuose daroma prielaida, kad ES plėtra neįvyks, kol ne bus susitarta dėl kitos daugiametės finansinės programos.
Apibendrindami išvardytume pagrindinius neaiškumus, su kuriais šiuo metu susiduria žemės ūkis ir kurie ateityje turės įtakos ES ūkininkams:
Trumpalaikė rizika
– Trumpuoju laikotarpiu pagrindinis iššūkis yra energijos ir trąšų rinkų nepastovumas dėl Rusijos invazijos į Ukrainą ir jos poveikio žaliavų ir produkcijos kainoms, infliacijai ir mažėjančiam našumui.
– Biurokratinė našta ir per daug teisės aktų pakeitimų.
Ilgalaikė
– Užtikrinti deramą ES ūkininkų gyvenimo lygį, išlaikant šeimos ūkininkavimo modelį.
– Palaikyti biologinę įvairovę ir ekosistemų funkcijas, kartu išmaitinant pusę milijardo žmonių ir prisidedant prie apsirūpinimo maistu saugumo pasaulyje. Prisitaikyti prie nuolatinių visuomenės poreikių ir kartu išlikti gyvybingiems.
– Mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir amoniako išmetimą, kartu didinant anglies dioksido kaupimą ir sekvestraciją.
– Įtraukti ES ūkininkus, miškų savininkus ir jų kooperatyvus į pagrindinius žiedinės ekonomikos ir bioekonomikos procesu.
– Stiprinti ūkininkų pozicijas žemės ūkio ir maisto produktų vertės grandinėje, skatinant ūkininkams priklausančių ir kontroliuojamų struktūrų, pavyzdžiui, gamintojų organizacijų ir žemės ūkio kooperatyvų, plėtrą.
– Užtikrinti pakankamą maisto produktų kiekį ir kokybę bei didesnį našumą, atsižvelgiant į prisitaikymą prie klimato kaitos ir jos švelninimą.
– Užtikrinti, kad ES žemės ūkis išliktų pirmaujantis, kai kalbama apie skaitmeninių, technologinių, biologinių ir socialinių inovacijų prieinamumą ir diegimą.
– Išlaikyti kaimo vietovių gyvybingumą gerinant infrastruktūrą ir paslaugas, didinti pelningumą ir konkurencingumą, palyginti su kitomis profesijomis, kad būtų užtikrintas kartų atsinaujinimas, būtinas siekiant išvengti didesnės kaimo ir miesto atskirties.
– Plėtoti sąžiningą ir tvarią prekybos politiką, kuri skatintų ir remtų mūsų nuolatines investicijas į aukštus gamybos standartus.
– Spręsti dėl įvairių krizių (rinkos pokyčių, geopolitinių sprendimų, klimato ir pajamų rizikos) kylančio nepastovumo problemą ir užtikrinti teisingesnę, skaidresnę ir veiksmingesnę maisto tiekimo grandinę.
– Spręsti papildomų šalių įstojimo į ES klausimą nedarant poveikio bendram BŽŪP finansavimui.
Pagrindiniai prioritetai/tikslai
Svarbiausias žemės ūkio vaidmuo ir toliau išlieka – užtikrinti aprūpinimą maistu per tvarų, atsparų, įvairų, klimato požiūriu neutralų, efektyviai išteklius naudojantį ir konkurencingą žemės ūkio sektorių gyvybingose kaimo vietovėse.
Šiam pagrindiniam vaidmeniui pabrėžti Sutartyse nustatyti BŽŪP tikslai. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 39 straipsnyje nustatyti konkretūs BŽŪP tikslai. Taigi, žemės ūkio našumo didinimas, tinkamo ūkininkų gyvenimo lygio užtikrinimas, rinkų stabilizavimas, tiekimo prieinamumo užtikrinimas, pagrįstų kainų vartotojams užtikrinimas per daugelį metų teisėtai išliko Bendrosios žemės ūkio politikos pagrindu.
Copa – Cogeca organizacijos įsitikinusios, kad dabartiniai BŽŪP tikslai, nustatyti pagal SESV 39 straipsnio 1 dalį, labai svarbūs. Tokios pat aiškios pozicijos laikosi ir Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas.
Be to, BŽŪP taip pat taikomi keli kiti Sutartyje numatyti tikslai, pavyzdžiui, aukšto užimtumo lygio skatinimas (9 straipsnis), aplinkos apsauga siekiant skatinti tvarų vystymąsi (11 straipsnis), vartotojų apsauga (12 straipsnis), gyvūnų gerovės reikalavimai (13 straipsnis), visuomenės sveikata (168 straipsnio 1 dalis) ir ekonominė, socialinė bei teritorinė sanglauda (174-178 straipsniai).
Be to, su aprūpinimu maistu (prieinamumu, įperkamumu ir prieinamumu) ES ir už jos ribų susiję elementai, kurie jau buvo aktualūs dėl COVID pandemijos, energijos ir žaliavų kainų kilimo, tapo dar svarbesni daugiau nei prieš metus prasidėjus karui Ukrainoje. Dėl BŽŪP ES ūkininkai ir žemės ūkio kooperatyvai per šias krizes galėjo užtikrinti pakankamą kiekį saugaus, maistingo ir kokybiško maisto. Tai nebeturėtų būti laikoma savaime suprantamu dalyku.
Žemės ūkis yra ir turi išlikti Europos Sąjungos pagrindas – stipri ir bendra politika, remiama tinkamu biudžetu. Iš tiesų bendri tikslai ir taisyklės bei bendras finansavimas yra būtini siekiant užtikrinti gerai veikiančią bendrąją rinką ir užkirsti kelią konkurencijos iškraipymams, kartu atsižvelgiant į Europos žemės ūkio įvairovę.
BŽŪP yra bendra sistema, skirta bendriems ES iššūkiams spręsti ir bendriems ES tikslams pasiekti.
ES vidaus rinka – tai bendroji rinka, kurioje užtikrinamas laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimas ir kurioje piliečiai gali laisvai gyventi, dirbti, mokytis ir užsiimti verslu. Žemės ūkis yra neatsiejama jos dalis.
Bet kuriuo atveju BŽŪP turi būti paprastesnė, realistiškesnė ir praktiškesnė, o jos įgyvendinimas – mažiau biurokratinis ir apsunkinantis.
Ūkininkai, kitaip nei bet kuris kitas ekonomikos sektorius, atlieka svarbų vaidmenį aprūpinant maisto produktais ir siekiant teritorinių, aplinkosaugos ir socialinių tikslų. Šie tikslai aiškiai įtraukti į dabartinę 2023 – 2027 m. BŽŪP.
Siekiant našesnio ir tvaresnio sektoriaus, BŽŪP po 2027 m. turi būti tinkamai remiami ūkininkai, užtikrinantys ES aprūpinimą maistu (prieinamumą, įperkamumą ir prieinamumą). Ūkininkai yra pasirengę ir nori gaminti saugų, kokybišką ir maistingą maistą vartotojams vis tvaresniu būdu.
Ekonominis BŽŪP aspektas yra svarbus, nes jis yra būtina sąlyga, kad ūkininkai galėtų investuoti į ekologišką žemės ūkio pertvarką. Nestabilios ekonominės sąlygos daro poveikį visiems kitiems tikslams. Be to, nesant ekonominio tvarumo, bus apribotos sektoriaus galimybės pritraukti naująją kartą (jaunuosius ir naujus ūkininkus), o tai turės įtakos ūkiuose taikomai praktikai ir (arba) investicijoms į aplinkosauginę ir socialinę naudą.
Ateityje reikia integruotų politikos metodų, kurie pirmiausia būtų vertinami atsižvelgiant į jų ekonominį gyvybingumą ir į kaimo vietovių gyvybingumo išsaugojimą.
Reikia užtikrinti tvarų apsirūpinimą maistu ir maisto produktų gamybą, kartu išlaikant mūsų gamintojų konkurencingumą vidaus ir išorės rinkoje. Kartu tai galima padaryti tik esant teisėkūros ir rinkos stabilumui, leidžiančiam investuoti ir suteikiančiam pakankamai laiko užsibrėžtiems tikslams pasiekti.
Negalima pamiršti žemės ūkio sektoriaus geostrateginės svarbos, nes būtent ūkininkai gamina maistą ES ir trečiųjų šalių vartotojams. Todėl diskusijose dėl BŽŪP po 2027 m. daugiausia dėmesio turi būti skiriama visuotiniam požiūriui, pagal kurį būtų atsižvelgiama į badą ir nepakankamą mitybą bei ES vaidmenį kovojant su šiais reiškiniais. ES yra suinteresuota lygiai taip pat prisidėti prie apsirūpinimo maistu užtikrinimo tarptautiniu mastu ir imtis aktyvesnio vaidmens, kuris yra jos įsipareigojimo siekti JT darnaus vystymosi tikslo „Nulis bado” (DVT2) dalis, taip pat jos ilgalaikės migracijos strategijos dalis. Copa – Cogeca ne kartą pritarė strateginiam aprūpinimo maistu vaidmeniui ir BŽŪP vaidmeniui užtikrinant šį tikslą, taip sumažinant maisto produktų infliacijos ES (kuri turi labai didelį poveikį mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams) poveikį ES biudžetui ir užtikrinant mūsų gamybos tvarumą.
Negalima pamiršti ir kaimo vietovių vaidmens ir būtinybės spręsti kartų atnaujinimo klausimą. Į diskusijas turi būti įtrauktas kaimo vietoviųvaidmuo ES ekonomikos vystymuisi, teritorinei sanglaudai ir dykumėjimo prevencijai. Ne mažiau svarbu užtikrinti tinkamas gyvenimo ir darbo sąlygas kaimo vietovėse pasitelkiant socialiai įtraukią politiką, kuri nepalieka žemės ūkio sektoriaus nuošalyje.
Norint įgyvendinti savo vaidmenį ir tikslus, būsima žemės ūkio politika turi būti paprastesnė, lengviau suprantama, pasižymėti stabilumu ir nuspėjamumu.
Siekiant pritraukti naujų verslininkų, labai svarbu didinti žemės ūkio pelningumą ir konkurencingumą, palyginti su kitomis profesijomis. Darbo užmokestis žemės ūkio sektoriuje vis dar nesiekia 50 proc. kitų profesijų atstovų darbo užmokesčio.
Pagrindiniai elementai ir priemonės
Apibendrinant galima teigti, kad pagrindinis būsimos politikos tikslas turėtų būti: užtikrinti apsirūpinimą maistu, kuriant tvarų, atsparų, klimato kaitai neutralų, efektyviai išteklius naudojantį ir konkurencingą žemės ūkio sektorių dinamiškose kaimo vietovėse.
Svarbiausias būsimos BŽŪP reformos principas – padaryti ją paprastesnę ūkininkams.
Siekiant įgyvendinti minėtus tikslus, BŽŪP po 2027 m. svarbiausi turi būti šie pagrindiniai elementai:
- Stiprinti ES žemės ūkio konkurencingumą.
BŽŪP laikui bėgant keitėsi, kad būtų atsižvelgta į aplinkosaugos ir visuomenės problemas. Ūkininkai dėjo daugiau pastangų integruoti tvarumą į savo ūkininkavimo praktiką, o tai turėjo savo kainą. Nors reikalaujama toliau siekti tvarumo, ypač aplinkosaugos ir socialiniu aspektais, Europos ūkininkai gali patenkinti šiuos reikalavimus, jei bus išsaugotas jų konkurencingumas.
Kadangi Europos ūkininkai turės gaminti daugiau ir geriau, reikėtų skatinti inovacijas, žinių perdavimą, skaitmeninimą ir geriau naudotis konsultavimo paslaugomis, kad būtų galima tinkamai įsisavinti naujas skaitmenines technologijas. Europos ūkininkai turi turėti galimybę naudotis plačiu priemonių rinkiniu, į kurį įeina technikos pažangą atspindinčios priemonės.
ES yra didžiausia žemės ūkio produktų eksportuotoja ir importuotoja pasaulyje, nuolat siekianti patekti į naujas rinkas. ES turi sugebėti išlaikyti konkurencingą padėtį tarptautinėje rinkoje, o tai galima padaryti tik tuo atveju, jei ūkininkai galės išlaikyti konkurencingą padėtį kitų ES nepriklausančių šalių kolegų atžvilgiu.
- Didinti ūkininkų pajamas ir žemės ūkio pelningumą.
Pagal Sutartį dėl ES veikimo BŽŪP turi ir toliau prisidėti prie tinkamo ūkininkų gyvenimo lygio užtikrinimo. Parama pajamoms ir toliau išlieka labai svarbi tokiomis aplinkybėmis, kai žemės ūkio sektorius vis dar priklauso nuo šios rūšies paramos, atsižvelgiant į tai, kad rinka tinkamai neatlygina ūkininkams. Ji būtina siekiant kompensuoti gamybos pagal aukštesnius ES standartus sąnaudas, sudaryti sąlygas teikti viešąsias gėrybes ir iš dalies apsisaugoti nuo tam tikros rizikos. Pajamų parama taip pat skirta užpildyti žemės ūkio ir kitų ekonomikos sektorių pajamų lygio skirtumą.
Ateityje taip pat turėtų būti tam tikrų galimybių remti sunkumų patiriančius sektorius.
Siekiant užtikrinti paprastą, nuoseklią ir įgyvendinamą BŽŪP, būtina įvertinti sąlygas, ypač atsižvelgiant į pernelyg didelę įgyvendinimo naštą, priemonių sąnaudas ir dabartinės BŽŪP priemonių įgyvendinamumą. Jei valstybės narės turėtų galimybę nacionaliniu lygmeniu nustatyti papildomus sąlygiškumo standartus (be ES standartų), tai turėtų būti savanoriškos priemonės ūkininkams, kad būtų išlaikytos vienodos sąlygos.
Atsižvelgiant į didelę naštą, susijusią su sąlygų reikalavimais, pirmenybė turėtų būti teikiama tinkamai skatinant ūkininkus dėti papildomas pastangas aplinkosaugos srityje taikant, savanoriškas praktines ir nebiurokratines priemones.
- Kartų kaita
Ateinančiu BŽŪP laikotarpiu vienas iš trijų ūkininkų išeis į pensiją. Daugelį jaunų žmonių vis dar traukia žemės ūkis, tačiau pradėjus verslą turėtų būti siekiama užtikrinti, kad jie liktų šiame sektoriuje. Jaunieji ūkininkai šiandien susiduria su įvairiais iššūkiais, pavyzdžiui, prastas žemės prieinamumas, sunkumai gauti paskolas, išsilavinimas, klimato, pajamų ir rinkos rizika, taip pat biurokratija, prastos galimybės naudotis paslaugomis kaimo vietovėse ir kt.
Parama jauniems ir naujiems ūkininkams yra labai svarbi siekiant padėti sumažinti šiam sektoriui būdingą riziką.
Be to, būtina užtikrinti stabilią ateities perspektyvą, mažesnę administracinę naštą ir tinkamą pragyvenimą.
Greita ir lengva prieiga prie naujovių jaunoms kartoms galėtų padėti sumažinti išlaidas.
Reikia teigiamos komunikacijos apie ūkininkavimą.
Turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos ūkių paveldėjimui, kad būtų paspartintas senesnės kartos ūkių įsisavinimas.
Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse yra labai svarbi norint į kaimo vietoves įtraukti jaunus žmones, įskaitant jaunus ūkininkus, turi būti užtikrinta galimybė gauti išsilavinimą ir tobulinti kvalifikaciją.
Mums reikia jaunųjų ūkininkų politikos ir žemės ūkio bei kitos politikos suderinamumo.
- Palengvinti investicijų gavimą, siekiant skatinti veiksmingesnį ir tvaresnį sektorių
Investicinės priemonės, skirtos pagerinti bendrus žemės ūkio ir miškų valdų veiklos rezultatus ir tvarumą, yra labai svarbios siekiant padėti ūkininkams ir žemės ūkio kooperatyvams gauti naudos iš skaitmeninimo pažangos ir sukurti modernų, efektyvesnį ir pažangesnį ūkininkavimo sektorių. Lengva prieiga prie investicijų yra labai svarbi šiuolaikiniams ūkiams ir produktyvesniems žemės ūkio kooperatyvams.
Tai prisideda prie to, kad ūkininkai ir žemės ūkio kooperatyvai išliktų konkurencingi ir novatoriški, padėtų jiems įvairinti savo veiklą ir indėlį į kaimo ekonomiką, reaguoti į aplinkos ir klimato ambicijas.
Todėl svarbu suderinti pigių paskolų politiką, kurioje atsižvelgiama į rinkų nepastovumą ir atitinkamai į pajamas. Šiuo atžvilgiu reikia užtikrinti BŽŪP ir tvaraus finansavimo nuoseklumą, taip pat sinergiją su kitomis priemonėmis ir fondais, kad jie papildytų BŽŪP lėšas.
Investicijos į drėkinimą, kai sausra yra vis dažnesnis reiškinys, yra esminis dalykas siekiant užtikrinti pakankamą ir stabilų tiekimą.
- Sukurti veiksmingesnes ir labiau reaguojančias rinkos ir rizikos valdymo priemones.
Per pastaruosius kelerius metus ES žemės ūkio sektorius susidūrė su padidėjusiu rinkų nepastovumu, be kita ko, dėl veiksnių, nesusijusių su žemės ūkiu. Padidėjus rinkos krizei, kurią sukelia įvairūs veiksniai, rinka pagrįsta politika turėtų sudaryti sąlygas tikslinėms, lanksčioms ir veiksmingoms rinkos valdymo priemonėms.
Rizikos valdymas turėtų tapti valstybių narių prioritetu. Susidūrę su padidėjusia ir įvairia rizika, ūkininkai turi turėti galimybę naudotis veiksmingų ir ekonomiškai efektyvių rizikos valdymo priemonių rinkiniu. Tai turėtų papildyti rinkos valdymo priemones. Svarbu, kad jie būtų prieinami visų ES šalių ūkininkams, būtų pakankamai lankstūs ir leistų jiems naudotis įvairiomis priemonėmis, apimančiomis įvairią riziką, nesvarbu, ar tai būtų ekonominė, klimato, sanitarinė ir kt.
- Stiprinti bendradarbiavimą ir ūkininkų padėtį vertės grandinėje
Žemės ir miškų ūkio kooperatyvų ir gamintojų organizacijų vaidmuo gerinant ūkininkų padėtį tiekimo grandinėje yra labai svarbus. Kooperatyvai atlieka esminį vaidmenį padėdami subalansuoti maisto grandinę ir užsitikrinti savo ūkininkų nariams didesnę vartotojų euro dalį. Jie taip pat gali atlikti kitus vaidmenis, pavyzdžiui, tam tikrą apsaugos nuo nepastovumo lygį.
Savanoriško pobūdžio žemės ūkio maisto produktų kooperatyvai ir (arba) gamintojų organizacijos (apimančios visus žemės ūkio ir gyvulininkystės sektorius), susibūrusios savo iniciatyva ir pačių valdomos, yra pamatinės kaimo vietovės. Dėl savo specifinių savybių jie yra geriausi įrankiai, kuriais galima įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama daryti teigiamą poveikį žemės ūkiui ir gyvulininkystei. Kooperatyvų darbas siekiant geresnio (ir efektyvesnio) išteklių naudojimo, gamybos planavimas, atliekų mažinimas ir gamybos pritaikymas rinkos poreikiams, padeda ūkininkams susidoroti su rinkos krize, subalansuoja galias maisto grandinėje, skatina naudoti skaitmeninimą.
Būsimoje BŽŪP turi būti geriau sprendžiamas bendradarbiavimas, remiant šių struktūrų kūrimą, taip pat remiant jau egzistuojančias struktūras. Tai padės jiems geriau prisitaikyti prie rinkos iššūkių, pasinaudoti galimybėmis ir toliau investuoti. Šiomis aplinkybėmis konkurencijos taisyklių išimtys ir (arba) leidžiančios nukrypti nuostatos yra svarbios ir galėtų būti toliau plėtojamos.
Be šių pagrindinių politikos elementų, labai svarbu atsižvelgti į keletą šio proceso veiksnių. Inovacijos, įgūdžiai, mokymas, patarimai ir keitimasis žiniomis yra vieni iš svarbiausių dalykų siekiant šios politikos tikslų.
Biudžeto elementai
Svarbu užtikrinti bendrą ir tinkamą visų bendrų ES politikos sričių finansavimą. Tai ypač aktualu kalbant apie BŽŪP finansavimą ir poreikį apsaugoti bendrosios rinkos vientisumą ir veikimą. Tai labai svarbu ne tik atsižvelgiant į dabartinę daugiametę finansinę paramą ir daugiametę finansinę paramą po 2027 m., bet ypač atsižvelgiant į didėjančios infliacijos ir geopolitinių trikdžių, sukeltų Rusijos invazijos į Ukrainą, poveikį biudžetui.
Papildomi reikalavimai ūkininkams, siekiant tvaresnių gamybos metodų ir sistemų, virsta padidėjusiomis gamybos sąnaudomis, už kurias rinka neatlygina. Negalime tikėtis, kad ūkininkai patenkins išaugusius poreikius turėdami tuos pačius / mažesnius finansinius išteklius žymiai sudėtingesnėje / administracinio sudėtingumo aplinkoje.
BŽŪP biudžetas skirtas padėti ūkininkams išlikti gyvybingiems ir konkurencingiems, investuoti į išmaniuosius ir skaitmeninius sprendimus, kad jie galėtų dalyvauti pereinant prie ekologiškos į rinką orientuotos žemės ūkio gamybos.
Realybė tokia, kad ūkininkų pajamos vis dar nesiekia 50% kitų ekonomikos sektorių vidutinio uždarbio. Negavę tinkamo BŽŪP finansavimo, ūkininkai negalės užtikrinti vartotojų aprūpinimo maistu, kovoti su klimato kaita, pagerinti aplinkosaugos veiksmingumo, spręsti kartos atsinaujinimo, išlaikyti gyvybingas kaimo vietoves ir pasauliniu mastu prisidėti prie augimo ir darbo vietų kūrimo ES.
Apskritai BŽŪP biudžetas turėtų būti suderintas su padidėjusiais sektoriaus poreikiais sudėtingu metu. Ji turėtų padėti užtikrinti aprūpinimo maistu saugumą, spręsti ES žemės ūkio iššūkius ir atspindėti BŽŪP užmojų lygį. Esant padidėjusiai rizikai rinkai ir pajamoms, su ta pačia finansavimo suma padaryti daugiau nebeįmanoma.
Nors suprantame, kad ES biudžeto poreikių yra daug, remti papildomus veiksmus / politiką neturėtų būti daroma BŽŪP biudžeto sąskaita. Priešingai, reikėtų užtikrinti daugiau sinergijos su kitais fondais, kad žemės ūkis galėtų būti remiamas ir iš kitų fondų.
Žemės ūkis yra strateginis ekonomikos sektorius, nesvarbu, ar tai būtų ES, ar nacionaliniu lygiu. Nors tiesa, kad BŽŪP biudžetas sudaro maždaug 1/3 ES biudžeto, žiūrint į BVP, ES žemės ūkis naudoja 0,4 % BVP, o jo indėlis į ES BVP yra tris kartus didesnis (apie 1,3 % ES BVP 2022 m.).
Taip pat svarbu pasimokyti iš dabartinės patirties, kai po ilgo žemos ir stabilios infliacijos periodo, dėl kelių veiksnių nulemtas didelis infliacijos padidėjimas palaipsniui mažina BŽŪP teikiamos paramos vertę, o tai lėmė BŽŪP išmokų eroziją. Todėl daugelis ūkininkų ir kooperatyvų susidūrė su sunkumais vykdydami savo projektus dėl padidėjusių projekto išlaidų. Kitose diskusijose dėl daugiametės finansinės paramos į šiuos pokyčius reikės atsižvelgti.
Covid-19 pandemijos ir tebesitęsiančios Rusijos invazijos į Ukrainą metu ES ir valstybių narių lygmeniu pirmenybė buvo teikiama valstybės pagalbai žemės ūkiui. Nepaisant to, tai labai priklausė nuo valstybės narės ekonominės galios. Nors valstybės pagalba yra biudžeto priemonių dalis, jos poveikį bendrajai rinkai, konkurencijos iškraipymą ir vienodas ūkininkų bei valstybių narių veiklos sąlygas reikia įvertinti remiantis ankstesne patirtimi.
Reikia dėti daugiau pastangų ir apsaugos priemonių, kad ES ūkininkai ir žemės ūkio kooperatyvai būtų apsaugoti nuo pastaruoju metu vis dažniau pasitaikančių geopolitinių įvykių, infliacijos poveikio. Kyla pavojus žemės ūkio gebėjimui prisitaikyti prie kintančių aplinkybių, todėl tam reikia laiko ir paramos. Todėl geopolitinių įvykių ir kitų su žemės ūkiu nesusijusių veiksnių poveikis turi būti remiamas ne iš BŽŪP biudžeto gaunamais pinigais.
Be to, jei Ukraina taptų ES nare iki kitos BŽŪP pradžios, tam taip pat turi būti numatytas finansavimas.
BŽŪP ir kitos politikos kryptys
Ypač svarbu išlaikyti BŽŪP atskirą politiką, kaip žemės ūkio ir visuomenės bei Europos ir jos ūkininkų partnerystę, siekiant užtikrinti žemės ūkio ir maisto gamybos tvarumą, daugiausia dėmesio skiriant aprūpinimo maistu užtikrinimui bei stabiliam ir prieinamam maisto, pagaminto pagal aukštus standartus, tiekimui.
Nors yra sinergija ir papildomumas su kitomis politikos sritimis, BŽŪP neturėtų prarasti pagrindinio dėmesio, kaip nustatyta Sutartyje dėl ES veikimo.
Per BŽŪP žemės ūkis jau prisideda prie kitų politikos krypčių ir strategijų (pvz., aplinkos, energetikos, klimato, biologinės įvairovės, regioninės plėtros ir kt.). Atėjo laikas, kad parama pagal kitas politikos kryptis taip pat turi prisidėti prie žemės ūkio.
Mums reikia nuoseklios prekybos politikos, pagal kurią visiems importuojamiems produktams būtų taikomi tokie patys gamybos standartai kaip ir Europos gamintojams. Tai turėtų būti papildyta aiškiu importuojamų produktų ženklinimu. To reikėtų norint užtikrinti vienodas sąlygas ir išlaikyti mūsų ūkininkų konkurencingumą. Patekimas į rinką yra labai svarbus, o jautrių produktų importo apsauga taip pat labai svarbi.
Siekdama tvaresnių maisto sistemų, BŽŪP jau padarė didelę pažangą pirminės gamybos srityje, o dabartinės BŽŪP įgyvendinimo rezultatais tikimasi daugiau. Šiuo atžvilgiu labai svarbu tinkamai suformuluoti strategiją „ūkis iki šakutės“ ir būsimą pasiūlymą dėl tvarios maisto sistemos (FSFS) su BŽŪP nuostatomis.
Sanglaudos politika taip pat turėtų atsižvelgti į kaimo vietovių poreikius. Tai galėtų padėti išlaikyti kaimo vietoves gyvybingas ir patrauklias dėl gerai veikiančios infrastruktūros ir bendrųjų / socialinių paslaugų, pritraukiančių jaunus ūkininkus ir šeimas.
Siekiant palengvinti ūkininkų bendradarbiavimą, reikia modernizuoti konkurencijos politiką ir taisykles, atsižvelgiant į žemės ūkio rinkų darbo grupės ataskaitos rekomendacijas.
Teisingo perėjimo fondas taip pat turi būti priemonė, padedanti žemės ūkiui palengvinti ir skatinti perėjimą prie tvaresnių gamybos metodų.