Sausio 23 d. Europos Parlamente vyko seminaras apie dirbtinį intelektą ir jo naudą tvariam žemės ūkiui, apie galimybes, iššūkius ir skaitmeninių technologijų taikymą Europos kaimo vietovėse ir žemės ūkyje.
Šiandien žemės ūkis susiduria su darbo jėgos trūkumu, todėl ūkininkai turi rasti pusiausvyrą tarp tvarumo ir ekonominio išlikimo, kartu atsižvelgdami į geografinius, aplinkos, politinius bei darbo rinkos aspektus. Siekiant išspręsti šiuos daugialypius uždavinius, svarbiausia didinti efektyvumą, nepakenkiant dirvožemio kokybei ir aplinkai. Darbuotojų trūkumas taip pat skatina ieškoti novatoriškų sprendimų, kaip padidinti našumą ir kartu sumažinti esamos darbo jėgos trūkumą, o naujoviškos technologijos žemės ūkyje yra paklausesnės nei bet kada anksčiau. Visų pirma dirbtinis intelektas yra labai svarbus veiksnys sprendžiant dabartinius ir būsimus uždavinius. Analizuodamos surinktus duomenis, atpažindamos modelius ir derindamos juos su robotika, savarankiško mokymosi sistemos gali atlikti tikslines intervencijas ten, kur jų reikia.
Dirbtinis intelektas gali būti laikomas įrankiu, kuris gali būti naudojamas tiek teigiamiems, tiek neigiamiems tikslams. Viena vertus, dirbtinis intelektas suteikia neįtikėtinų galimybių pagerinti mūsų gyvenimą ir darbą, pavyzdžiui, medicinos, aplinkos apsaugos ar žemės ūkio srityse. Kita vertus, kaip ir naudojant bet kurią technologiją, atsiranda galimybė piktnaudžiavimui. Štai kodėl labai svarbu, kad žmonės išmoktų efektyviai ir saugiai bendrauti ir sąveikauti su dirbtinio intelekto sistemomis, panašiai kaip mes išmokome naudoti tokius įrankius kaip „Excel” profesinėms ir kasdienėms užduotims atlikti. Vengdami klaidų, žinodami dirbtinio intelekto ribotumą ir atsakingai jį naudodami, galime užtikrinti, kad jo nauda būtų maksimaliai išnaudota, o galimos rizikos sumažintos iki minimumo. Taigi, tinkamai naudojamas dirbtinis intelektas gali tapti vertingu įrankiu ir atverti naujas galimybes įvairiose gyvenimo srityse.
Daugelis ūkininkų jau šiandien naudoja dirbtinį intelektą savo kasdieniniame darbe apie tai net nežinodami. Šiuolaikinis žemės ūkis vis labiau skaitmenizuojamas, o dirbtinio intelekto technologijos integruojamos į įrankius, kuriuos ūkininkai naudoja reguliariai. Pavyzdžiui, orų prognozėse naudojami dirbtiniu intelektu pagrįsti algoritmai, kurie laiku pateikia tikslią informaciją, kad nustatytų optimalias sėjos, pasėlių apsaugos ir derliaus nuėmimo sąlygas.
Tassos Haniotis, kuris neseniai išėjo į pensiją, išdirbęs 33 metus Europos Komisijos Žemės ūkio generaliniame direktorate, pažymi, kad žemės ūkis yra daugelio technologijų plėtros priešakyje, ypač dėl skaitmeninių taikomųjų programų. Dar 1990 metų pradžioje Europos Komisija gaudavo pirmąsias palydovines nuotraukos, kurios buvo naudojamos derliaus prognozėms. Žinoma yra didžiulis skirtumas, kokias nuotraukas ir duomenis gauname šiandien. Europa gali didžiuotis „Copernicus“ sistema, kuri yra viena didžiausių skaitmeninių programų, atvertų mūsų visuomenei.
„Copernicus“ yra Europos Sąjungos kosmoso programos Žemės stebėjimo sudedamoji dalis, žvelgianti į mūsų planetą ir jos aplinką, kad būtų naudinga visiems Europos piliečiams. Programą valdo Europos Komisija. Ji įgyvendinama bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, Europos kosmoso agentūra (ESA), Europos meteorologinių palydovų eksploatavimo organizacija (EUMETSAT), Europos vidutinio nuotolio orų prognozių centru (ECMWF), ES agentūromis ir Mercator Océan.
Franc Bogovič, Europos Parlamento narys, buvęs meras, žemės ūkio ministras, žemės ūkio inžinierius ir Slovėnijos smulkaus ūkio savininkas, akcentavo, jog kartu su kolegomis iš Europos Parlamento labai daug dirbo „išmanaus miesto“ tema, analizuojant išmaniųjų miestų koncepcijas bei atotrūkio tarp kaimo ir miesto problemas. Buvo pažymėta, kad didžiausia problema – plačiajuosčio interneto kaimuose kokybė, vyresnių žmonių naudojimosi internetu ir e- programomis galimybės.
„Mano savivaldybėje, kurioje gyvena 28 tūkst. gyventojų, yra interneto ryšys, todėl ūkininkai net 800 metrų aukštyje kalnuose turi šviesolaidžio ryšį. Šios skaitmeninės platformos labai svarbios kaimo vietovių turizmui, o tikslusis ūkininkavimas vis labiau populiarėja mūsų šalyje. Šviesolaidžio ryšys itin svarbus ūkininkams. Pats esu ūkininkas – auginu obuolius, todėl saugykloje naudojame rūšiavimo mašiną, kuri turi tam tikrus skaitmeninius įrankius, jutiklius. Mano brolis turi pieno fermą ir naudoja robotą, kuris yra sujungtas su šėrimo mašina. Visos šios priemonės pasiteisina ir padeda taupyti lėšas“, – kalbėjo F.Bogovič.
Bendradarbiaujant universitetui kartu su Aplinkosaugos agentūra buvo sukurtas modelis, kuriame naudojamas dirbtinis intelektas, kad prognozuotų dirvožemio drėkinimą. Ši sistema sujungta su jutikliais ir kiekvieną dieną gaunami patarimai dėl drėgmės dirvožemyje ir apie kelių dienų orų prognozę ir daug informacijos apie trąšų naudojimą ir t.t.
Kai kurios technikos, integruotos su platformomis, yra skirtos aptarnauti mažiausiai 500 hektarų, todėl ne visi ūkiai gali naudotis tokiomis technikomis. Dar labai svarbus ir ūkininkų mentalitetas bei požiūris. Ūkininkai turėtų planuoti pradėti naudotis paslaugomus, o ne siekti kiekviename ūkyje apsiginkluoti įvairiausia technika ir traktoriais.
Tiksliojo ūkininkavimo praktikoje didžiausias vaidmuo trenka skaitmenizacijai ir jauniesiems ūkininkams, kurie turi sutelkti dėmesį į tvarų ūkininkavimą.
Dirbtinis intelektas gali puikiai surinkti duomenis ir parengti jų analizę. Štai Ispanijoje sėkmingai naudojamas drėgmės planavimo žemės ūkyje įrankis. Ūkininkai, kurie nenaudojo laistymo planavimo įrankio, tik 50 proc. pasėlių ploto buvo laistomi pagal vandens poreikius, o kai pradėjo naudoti šį įrankį, tada išaugo iki 80 proc. pasėlių ploto, kurie buvo pakankamai palaistyti. Ūkininkai puikiai žino vandens sunaudojimo statistiką, jie nenori perlaistyti, bet ir negali laistyti nepakankamai, todėl turėti tokį įrankį yra naudinga.
Buvo pristatytas ir kitas įrankis, kurį naudojant ūkininkai gali puikiai išspręsti derliaus optimizavimo klausimus. Šis įrankis paima duomenis pagal tam tikrą lauką, orų duomenis ir aiškiai parodo, kas didina derlių, kas mažina derlių bei pateikia rekomendacijas į ką reikia atkreipti dėmesį ir ką daryti, kad būtų užtikrintas didesnis derlius.
Steve Tanner 2011 m. įkūrė „Ecorobotix“ įmonę, kuri kuria, gamina ir parduoda tvariam žemės ūkiui skirtas žemės ūkio mašinas naudojant AI ir robotikos technologijas.
Steve Tanner pateikė pavyzdį, kaip dirbtinis intelektas žemės ūkyje gali užtikrinti tvarumą ir yra paprastas naudoti bei suprantamas ūkininkui.
Įmonė sukūrė ir parduoda išmanų taškinį purkštuvą. Integruotos specialios kameros atpažįsta augalą, o dirbtinis intelektas priima sprendimą, ar reikia tręšti, ar ne. Palyginus su standartiniu purkštuvu, šis gerokai sumažina trąšų naudojimą žemės ūkyje.
Katsura Keisuke, Tokijo žemės ūkio ir technologijos universiteto mokslininkas, agronomas, daugiausia dirba kuriant tvaraus auginimo technologijas besivystančiose šalyse. Šiose šalyse maisto saugumas ir tiksli informacija apie pasėlių produktyvumą yra svarbiausias žingsnis svarstant apie tvaraus žemės ūkio ateitį. Mokslininkas šiandien daug dėmesio skiria išmaniojo telefono programėlėms, kurias būtų galima pritaikyti žemės ūkyje.