Rugsėjo 28–30 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijoje, Kaune, vykusioje specializuotoje Gyvulininkystės parodoje 2023 lankytojai susipažino su tikra gausa ūkinių gyvūnų, kuriuos pristatė ŽŪR organizacijų nariai. Visų žvilgsniai krypo į pieninius ir mėsinius galvijus, avis, arklius, triušius, vištas, žąsis ir būrį kitų veislinių bei dekoratyvinių paukščių.
Parodoje dalyvavęs Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas dr. Arūnas Svitojus pažymėjo, kad ši paroda reikalinga ne tik dėl gerosios patirties apsikeitimo tarp ūkininkų ir mokslininkų, bet ir dėl lankytojų edukacijos, nes miesto gyventojai turi unikalią progą vienoje vietoje pamatyti ūkinių gyvūnus, sužinoti kaip ūkininkai juos prižiūri ir kokia yra tikroji maisto kilmė. „Džiugina ir tai, kad beveik visi parodos dalyviai – ŽŪR organizacijų nariai: Lietuvos galvijų veisėjų, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų, Žemaitukų arklių augintojų, Lietuvos avių augintojų, Lietuvos dekoratyvinių ir veislinių paukščių augintojų, Lietuvos nykstančių ūkinių gyvūnų augintojų ir kt., asociacijų nariai, kas liudija apie šiose organizacijose skiriamą didelį dėmesį auginamų gyvūnų ir paukščių kokybei, genetikai, naujoms technologijoms. Svarbus ir organizacijų įsitraukimas į mokslinę veiklą, tarptautinius projektus, kai bendradarbiaujant su užsienio partneriais, ūkiuose taikomos pačios pažangiausios praktikos. Džiaugiuosi už visus ŽŪR narius, dalyvaujančius parodoje, nes jie tikrai turi ką parodyti, ir į juos gali lygiuotis ir kiti augintojai“, – sakė dr. A.Svitojus.
Šviesti vartotojus būtina
Vasariškai šilta rugsėjo pabaiga į parodą priviliojo nemažai lankytojų. Apsidairyti trijuose gyvulininkystei dedikuotuose paviljonuose užsuko ne tik ūkininkai iš visos Lietuvos, bet ir miesto svečiai, mokyklinukai, darželinukai ir jų mokytojos. Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) direktorius dr. Edvardas Gedgaudas džiaugėsi, kad šiųmetę parodą gausiai aplankė miesto svečiai. „Miesto vaikams tai unikali proga vienoje vietoje pamatyti ir karves, ir ožkas, avis, sužinoti, kad pienas gaminasi ne parduotuvės lentynose, o pas ūkininkus fermose. Vaikai buvo tikrai labai smalsūs, daug klausinėjo, norėjo daugiau sužinoti kaip iš tiesų yra gaminamas pienas“, – šyptelėjo LGVA vadovas.
LGVA stende pristatytos asociacijos narės VDU Žemės ūkio akademijos mokomojo ūkio holšteinų veislės pieninės telyčaitės. „Pasaulyje yra dvi pagrindinės veislės, kurios ūkininkams leidžia uždirbti, tai – holšteinai (juodmargiai ir žalmargiai) ir džersiai. Šios dvi veislės pačios ekonomiškiausios, ūkininkai jas noriai augina“, – pabrėžė LGVA direktorius pažymėdamas, kad parodoje ūkininkai nemažai klausinėjo apie genominių tyrimų privalumus, apie veisiamų karvių produktyvumą.
Pirmą kartą pristatytos paaugintos telyčaitės
Daug smalsių akių buvo paviljone, kur demonstruotos senosios lietuviškos galvijų veislės – šėmosios, baltnugarės, žalosios telyčaites. Pastarąsias atsivežė Lietuvos nykstančių ūkinių gyvūnų augintojų asociacija (LNŪGAA) iš Baisogaloje įsikūrusio LSMU Gyvulininkystės instituto. Asociacijos pirmininkė mokslų daktarė Rūta Šveistienė sakė, kad šioje parodoje pirmą kartą atvežtos parodoms dalyviams bei svečiams pristatytos vienmetės-dvimetės telyčaitės, o ne veršeliai iki šešių mėnesių.
„Sulaukėme tikrai labai daug lankytojų klausimų apie senąsias lietuviškas galvijų veisles. Daug ūkininkų teiravosi ar yra pakankamai bulių siekiant išvengti giminingo poravimo. Bulių skaičius nėra labai didelis, tačiau geneologinę struktūrą siekiame išplėsti per motininę pusę, tikimės, kad bulių skaičius didės. Taip pat jie klausė ar yra galimybės įsigyti telyčaičių. Net keista, kad niekas neklausė apie paramą auginant nykstančius Lietuvos senųjų veislių gyvulius, nes tokia priemonė yra 2023–2027 m. strateginio plano priemonių plane. Ūkininkams buvo įdomiau ar kiti ūkiai augina šiuos gyvulius ir kokia praktika jie galėtų pasidalinti“, – tikino dr. R. Šveistienė.
Nori išsaugoti nykstančias veisles
LNŪGAA vadovė pasidžiaugė, kad Lietuvoje atsiranda vis daugiau entuziastų, nišinių ūkių, kurie imasi auginti senąsias lietuviškas veisles tam, kad būtų išsaugomas mūsų galvijų genofondas. Pašnekovė netgi pasidalijo istorija, kai vienas ūkininkas, auginantis baltnugarius ir šėmus jaučius juos kinkė ir dirbo žemę. „Turime ūkininkų, kurie mėsos nevartoja, tačiau labai mėgsta pieno produktus. Jie domisi mūsų nykstančiomis veislėmis, nori jas išlaikyti, auginti tvariai ir jie šių gyvulių skersti neplanuoja, jas augins iki jų amžiaus pabaigos. Ši bendruomenė auga, jie dairosi ir telyčaičių įsigyti, todėl tikimės, kad ir daugiau ūkininkų šiuos gyvulius įsileis į savo ūkius“, – vylėsi LNŪGAA pirmininkė dr. R. Šveistienė.
Parodoje – paukščių vertintojai iš Lenkijos
Parodoje po vienu stogu atvežta ir pristatyta apie 600 skirtingų paukščių rūšių ir veislių. Lietuvos dekoratyvinių ir veislinių paukščių augintojų draugijos vadovas Linas Petraška sakė, kad daugiausia lankytojų dėmesio sulaukė rečiau sutinkamos paukščių veislės. Pasak jo, vis daugiau žmonių dekoratyvinius paukščius renkasi auginti ne dėl kiaušinių, o dėl jų puošnumo, nes į šiuos sparnuočius žiūrima kaip į tikras sodybos puošmenas. „Pastaruoju metu didelio dėmesio sulaukė vištinės žąsys. Augintojai susižavėjo, kad už šiuos paukščius mokama 1 230 Eur už sąlyginį gyvulį, tačiau viena žąsis – nėra tolygu vienam sąlyginiam gyvūnui, todėl tai reikia įvertinti prieš perkant šias žąsis, – pažymėjo L. Petraška. – Taip pat paskutiniu metu labai populiariu auginti karališką vištų veislę – bramus. Šie paukščiai yra itin dideli, o jų temperamentas labai ramus. Tai puikūs sodybos kompanionai. Taip pat sodiečiai labai noriai į namus įsileidžia antis bėgikes, nes jos sulesa invazinius šliužus.“
Patyręs paukščių veisėjas taip pat pasidžiaugė, kad šiųmetėje parodoje lankosi ir du patyrę lenkų paukščių vertintojai. Jie vertina atvežtus paukščius, specialiose prie narvelių paliktose kortelėse įrašo pastabas, pažymi, į ką veisėjai turėtų atsižvelgti. „Džiaugiuosi, kad ši paroda yra ne tik galimybė parodyti paukščius, bet ir kritiškai įvertinti kaip sekasi juos veisti“, – kalbėjo L. Petraška.
Parodoje taip pat eksponuotos įvairios Lietuvos avių augintojų asociacijos atvežtos avių veislės: Lietuvos vietinės šiurkščiavilnės, tekseliai, juodgalvės, Kerry Hill, Ile de France ir kitos. Avių augintojai pademonstravo ir kaip taisyklingai kirpti avis, kad darbas būtų atliekamas preciziškai, o ir avys nebūtų sužeidžiamos. Avių augintojai taip pat vaišino ir pagamintais produktais: sūriu, šalto rūkymo dešra, paštetu, pienu, pasiūlė įsigyti siūlų.
Tautinio paveldo puoselėtojai – tai pat parodos dalyviai
Dalyvavo parodoje ir Lietuvos tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų asociacijos (LTPGKA) nariai, kurie ne tik pasiūlė parodos dalyviams sertifikuotų tautinio paveldo gaminių ir dirbinių, bet ir edukavo parodos lankytojus.
LTPGKA narys Vitalius Striuogaitis – vienas žinomiausių Lietuvos medinių gaminių meistrų ir senojo kubilininkystės amato puoselėtojų, kuris yra aukščiausiais apdovanojimais pripažintas tautodailininkas, daugiau nei tris dešimtmečius tobulinantis medžio apdirbimo amatą, o puoselėdamas iš senųjų meistrų išmoktą amatą su savo dirbiniais dalyvauja įvairiose mugėse bei parodose ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje – Lenkijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Estijoje, Prancūzijoje. V. Striuogaičio gamintos statinės naudotos kino filme „Robinas Hudas“ ir „Švyturio“ alaus reklamoje.