Šį penktadienį, t.y. liepos 3 d., įvyks LR ŽŪR suvažiavimas. Kaip nuveiktus darbus, nuo vieno suvažiavimo iki kito, vertina bene jauniausias visų laikų pagrindinės šalies žemdirbių organizacijos vicepirmininkas, ūkininkas Vytautas Buivydas? Priminsime, kad jaunasis ūkininkas vadovauja ir savo bendraamžiams – jaunajai ūkininkų kartai, kuri susibūrė į Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungą (LJŪJS).
Kaimas be jaunimo – kaimas be ateities
Per paskutinį dešimtmetį Lietuvoje jaunųjų ūkininkų gretos išretėjo santykinai beveik tiek pat, kiek ir visų žemdirbių. Štai nuo 2008 m. iki 2019 m. žemdirbių sumažėjo nuo 351.751 iki 156.576, arba 2,24 karto. Per tą patį laikotarpį jaunųjų ūkininkų sumažėjo nuo 41.496 iki 18.863, arba 2,19 karto. Gal ir negalime tikėtis, kad jaunųjų ūkininkų nuolat daugės, tačiau pateikti „Lietuvos žemės ūkis: faktai ir skaičiai“ duomenys turėtų kelti nerimą, juo labiau, kad jauniesiems ūkininkams priskiriami ne tik naujai įsikuriantys, bet ir ūkiai, kuriuos ūkių savininkai tėvai perduoda į rankas savo vaikams. Nepaisant to – jaunųjų gretos tirpsta. O kokia padėtis LJŪJS?
„Manau, kad didelė dalis aktyviausiųjų jaunųjų ūkininkų jau dalyvauja LJŪJS veikloje, tačiau nuolat sulaukiu susidomėjusiųjų skambučių, o karantino metu susidomėjimas net buvo išaugęs. Žinoma, įmanoma ūkininkauti ir nedalyvaujant LJŪJS veikloje, tačiau prisijungusieji greitai supranta, kuo dalyvavimas organizacijos veikloje jiems naudingas,“- sakė V. Buivydas.
Ar LR ŽŪR organizacijos išgirsta jaunųjų ūkininkų balsą?
„Mes ne savanaudžiai – puikiai suprantame, kad LR ŽŪR gina ne tik jaunųjų ūkininkų interesus, ko, deja, nesupranta arba nenori suprasti kai kurie stambiausiųjų ūkių savininkai. Taigi LR ŽŪR gina ne vienos kurios nors ūkininkų grupės, bet visų ūkininkų interesus. Mes, jaunieji ūkininkai, turime vieną balsą, kaip ir kitos asociacijos. Džiaugiuosi, kad LR ŽŪR vyksta skaidrios diskusijos ir išklausomos visų nuomonės, tačiau sprendimai priimami tik kompromiso būdu. Vis dėlto, aš džiaugiuosi, kad jaunųjų ūkininkų nuomonės įvertinamos, kitaip ir negali būti, juk kaimas be jaunimo – kaimas be ateities. Juk ir mokesčius mokės dabartiniai ir būsimi jaunieji ūkininkai, taigi nuo mūsų sėkmės labai priklausys daugelio vyresnio amžiaus ūkininkų gyvenimas pasitraukus iš aktyvios veiklos“, – sakė V. Buivydas.
Geroji pandemijos pusė
Pasak V. Buivydo, didžiausias ir ilgai išliksiantis praėjusio laikotarpio akcentas tarp vieno ir kito LR ŽŪR suvažiavimo – pandemija. Dar nežinome, kaip ji palies žemės ūkį netiesiogiai, per kitas ekonomikos sritis – juk vartotojų nuostoliai atsilieps ir žemės ūkio bei maisto pramonės sritims. Tačiau nėra to blogo, kuris neturėtų ir teigiamų niuansų.
„Pandemija mus privertė dažniau naudoti šiuolaikinius bendravimo būdus – nuotoliniu būdu rengti posėdžius, konferencijas bei kitus renginius. Mes, jaunieji ūkininkai, tai siūlėme jau anksčiau. Pavyzdžiui, dviejų valandų trukmės posėdis Kaune ir ypač Vilniuje man „kainuodavo“ labai daug laiko – 5-6 valandas turėdavau skirti vien kelionei. Todėl labai tikiuosi, kad tiek LR Seimo Kaimo reikalų komitetas, tiek kitos valdžios institucijos ir toliau sudarys galimybę posėdžiuose bei renginiuose dalyvauti nuotoliniu būdu. Greitėjantis gyvenimo tempas tiesiog reikalauja taip elgtis“, – sakė V. Buivydas.
Žinoma, teks kažkaip spręsti konfidencialumo problemą.
Ūkininkavimo pradžia: reikia žemės ir lėšų
Jauniesiems bei smulkiesiems ir vidutiniams ūkininkams nerimą kelia įsakymas dėl valstybinės žemės laikinojo naudojimo.
„Mes sieksime, kad šis įsakymas būtų peržiūrėtas. Tikrai ne visais atvejais yra teisinga ir valstybei naudinga pirmenybę teikti su valstybine žeme besiribojančių ūkių savininkams. Neprieštarautume, jeigu tokia tvarka galiotų nedideliems plotams, tačiau yra pavyzdžių, kai tokiame plote gali įsikurti naujas ūkis, deja, tas plotas prijungiamas prie stambaus ūkio. Taip neturi būti“, – sakė V.Buivydas.
Šį ir kitus pasiūlymus jaunieji ūkininkai, kurių pozicijai pritaria ir LR ŽŪR, išsakė keliuose susitikimuose su NŽT vadovais.
„Kol kas apčiuopiamų rezultatų nėra. Apie tai mes kalbėjome ne tik akis į akį, bet ir papildomai kreipėmės jau oficialiai, kad minėtas įsakymas būtų sustabdytas“, – priminė V. Buivydas.
LR ŽŪR vicepirmininkas turi vilčių, kad bus apskritai peržiūrėtas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas.
„Priežastis paprasta – jeigu tu neturi žemės, tai negali net pradėti svajoti apie ūkininkavimą“, – sakė V.Buivydas.
O dėl finansinių galimybių yra ir džiuginančių veiksnių.
„Labai džiaugiamės, kad pandemijos akivaizdoje ŽŪM atsižvelgė į jaunųjų ūkininkų siūlymus, kad dalyvaujantiems jaunųjų ūkininkų įsikūrimo projektuose avansas padidėtų nuo 50 iki 80 proc. Todėl jauniesiems ūkininkams išaugs galimybės iš bankų gauti paskolą“, – paminėjo V. Buivydas.
Kitas svarbus veiksnys – jaunųjų ūkininkų įsikūrimo programose galės dalyvauti įskaitytinai iki 40 m. amžiaus ūkininkai.
Tarptautinėje arenoje
Svarus jaunųjų ūkininkų indėlis ir dalyvaujant LR ŽŪR surengtose protesto akcijose Briuselyje.
„Tokiose akcijose mes giname be tik LR ŽŪR narių, bet visų šalies žemdirbių ir kaimo gyventojų interesus, ir apskritai – valstybės interesus“, – tikino LR ŽŪR vicepirmininkas.
- Buivydas prisiminė LR ŽŪR surengtą tarptautinę konferenciją Vilniuje „Bendroji žemės ūkio politika – žemdirbių patirtis ir lūkesčiai“.
„Tokio pobūdžio konferencijos yra labai svarbios, juk iš pirmųjų šaltinių sužinai, kokia padėtis yra kitose ES šalyse, kaip sprendžiamos žemdirbiams ir kaimo gyventojams svarbios problemos. Konferencijoje dalyvavo gausus jaunųjų ūkininkų būrys, dalyvavome diskusijose, išsakėme savo problemas“, – pasakojo V.Buivydas.
Užšalo pažadai dėl paramos sklaidos
LR ŽŪR ypač pastaraisiais metais siekia, kad tiek valstybės, tiek ES paramos sklaida būtų kuo didesnė. Deja, iki šiol didžiausią paramos dalį gaudavo stipriausieji, stambiausieji ūkiai, o vidutiniams ir smulkiesiems, tarp kurių buvo ir jaunųjų ūkininkių ūkiai, likdavo trupiniai.
„Akivaizdu, kad paramos sklaidai buvo skiriama per mažai dėmesio. Drąsiai teigiu – prie ES ir valstybės investicinės paramos iki šiol „prasibraudavo“ tik 5-6 proc. smulkiųjų ir vidutinių ūkių. Tai – išskirtinai blogas rezultatas, lyginant su kitomis ES šalimis. Paskutiniais metais LR ŽŪR tikrai daug nuveikė, kad visuomenė sužinotų apie šią gėdingą situaciją ir, kad ji būtų taisoma“, – sakė V. Buivydas.
Jau atrodė, kad stambieji pramoniniai ūkiai buvo susitaikę su prognozėmis, jog palankiausi paramos laikai praėjo, tačiau jų samdyti lobistai tyliai ir slaptai nuveikė neįtikėtinus darbus ir paaiškėjo, kad planai ES paramą riboti iki 150 tūkst. EUR vienam ūkiui, buvo užšaldyti.
„Tikrai netylėsime. Jeigu Lietuvoje valdžiai neužteks politinės valios taisyti įsisenėjusias klaidas, tai mes visam valstybės žemės ūkiui gyvybiškai svarbius klausimus spręsime Briuselyje. LR ŽŪR nariai padarys ką įmanoma padaryti, kad smulkieji ir vidutiniai ūkiai gautų santykinai ne mažiau paramos, kiek tokie ūkiai gauna kitose šalyse. Priminsiu, kad ES siūlo taikyti 60 tūkst. eurų maksimalią paramą vienam ūkiui“, – žadėjo V. Buivydas.
LR ŽŪR – rakštis komerciniams konsultantams
Parama svarbi, tačiau nemažiau svarbu mokėti gautas lėšas efektyviai panaudoti.
„Taip ir LR ŽŪR labai daug nuveikė šioje srityje – rengiami įvairių sričių seminarai, mokymai per savo savivaldos organizatorius bei kitais šiuolaikiniais būdais ūkininkams teikiama informacija. Jokia kita organizacija tiek objektyvios informacijos neteikia ir nemanau, kad turi tiek gebėjimų artimiausioje ateityje teikti“, – sakė V.Buivydas.
Be kita ko, labai daug paramos šalies smulkieji ir vidutiniai ūkininkai iš LR ŽŪR gauna nemokamai ir būtent ši aplinkybė labai erzina kitas komercines konsultavimo paslaugas teikiančias institucijas.
„Man asmeniškai daug ūkininkų dėkojo, kad LR ŽŪR specialistai pagelbėjo – nemokamai konsultavo dėl ES paramos, ūkininko buhalterijos tvarkymo, teisiniais ar kooperatyvų steigimo klausimais. LR ŽŪR konsultantai yra ir praktikai, todėl geriausiai gali konsultuoti ir teikti objektyvią informaciją“, – pasakojo V.Buivydas.