Šiandieninio pasaulio tendencijos, tokios kaip automatizavimas, skaitmeninimas, perėjimas prie žaliosios ekonomikos ir gyventojų senėjimas, atneša struktūrinių pokyčių ir darbo rinkas. Šie pokyčiai veikia įgūdžių paklausą ir pasiūlą. Profesinis mokymas, suteikiantis jaunuoliams ir suaugusiesiems reikiamų įgūdžių, gali atlikti svarbų vaidmenį, reaguojant į besikeičiančius įgūdžių poreikius.
Plati ir naudinga Žemės ūkio gamybos verslo darbuotojo mokymo programa
Kauno technologijų mokymo centro Vilkijos skyriuje Žemės ūkio gamybos verslo darbuotojo baigiamuosius kvalifikacijos egzaminus sėkmingai išlaikę ūkininkų vaikai džiaugėsi naujomis patirtimis, žiniomis ir įgūdžiais, kuriuos įgijo būtent šioje mokymo įstaigoje, o grupės vadovė Vilma Dudonienė džiaugiasi, kad buvo labai smagu dirbti su motyvuotais jaunais žmonėmis, kurie turi tiesioginį ryšį su kaimu, taip pat turi pradinį žinių ir įgūdžių bagažą, kurį atsinešė iš tėvelių.
„Tėčio ūkyje yra 100 melžiamų karvių. Kai tik galiu, visada padedu melžti, tvarkyti pieną. Matau savo ateitį ūkyje. Žinoma praverstų parama, jei ateityje perimčiau ūkį iš tėčio, nes dabar matau, kad smulkiam ir vidutiniam ūkiui parama tiesiog neprieinama. Vilkijos skyriuje įgijau ne tik teorijos žinių, bet ir praktikos. Naudinga buvo naujos žemės ūkio technikos patirtis. Taip pat čia draugiški ir geranoriški pedagogai“, – sako Kajus Rankauskas.
Kitas absolventas Paulius Laukys taip pat ketina perimti ūkį iš tėčio ir ūkininkauti. Kas svarbiausia, kad jaunuolis nesibaido sunkaus darbo pienininkystės sektoriuje. Pauliaus tėtis laiko 40 melžiamų karvių, ir nors šiandien sektorius išgyvena sunkius laikus, kai už pieno litrą supirkėjai moka vos 0,24 ct, Paulius neketina mesti pienininkystės.
Kauno rajone, Dievogaloje nusipirkusi žemės Ineta ėmėsi auginti gėles: bijūnus, jazminus, tulpes, ramunes. „Šiandien pastoviai investuojame į savo gėlių ūkelį, tačiau tikimės, kad ateityje jis duos pelną. Auginame gėles 0,5 ha plote, tačiau vis augame. Mūsų klientai – vestuvių ir kitų švenčių rengėjai, puošiantys šventes. Smagu, kai mūsų užaugintos gėlės džiugina žmones ir sulaukiame padėkos žodžių. Kol kas dirbame dviese su mama. Vilkijos skyriuje sutikau puikius ir draugiškus pedagogus, naudinga buvo augalininkystės srities informacija“, – kalba Ineta.
Priminsime, kad Žemės ūkio gamybos verslo darbuotojo modulinė profesinio mokymo programa apima sritis nuo lauko augalų auginimo, įvairių rūšių gyvulių auginimo, augalininkystės produkcijos gamybos ir realizavimo iki gyvulininkystės produkcijos gamybos ir realizavimo, ūkio veiklos apskaitos, augalų apsaugos produktų naudojimo, veterinarinės slaugos, ekologinio ūkininkavimo, TR 1kategorijos traktorių vairavimo ir kt. Svarbu ir tai, kad mokiniai gali pasirinkti pasirenkamuosius modulius, kurių programoje – net 19.
Žemės ūkio specialistų prognozės
Žemės ūkio sektoriuje diegiamos naujos technologijos, robotizacija, skaitmenizacija, o atsižvelgiant į Europos žaliąjį kursą, keliami nauji reikalavimai. Nors prognozuojama, kad per artimiausią dešimtmetį žemės ūkio valdymas bus vis labiau skaitmenizuojamas, kas leis sumažinti rankinio darbo poreikį, tačiau kyla klausimas, ar šeimos smulkus ir vidutinis ūkis įpirks dronus, robotus, savieigius traktorius ir kitą techniką.
Šiandien itin svarbu sudaryti sąlygas mokytis ūkininkų vaikams, kad jie sugrįžtų į savo tėvų ūkius ir perimtų ūkininkavimą. Norint išlaikyti žemės ūkio produktų gamybos ir eksporto lygį, koks yra dabar, ar jį didinti, turime atsižvelgti į aukštos kvalifikacijos specialistų poreikį.
Ūkininkų ūkiai sudaro dominuojančią – 98 proc. dalį žemės ūkio produktų gamybos organizacijų struktūroje. Tai būdinga ne tik Lietuvos, bet ir bendrai ES šalių žemės ūkiui. Daugumai šių ūkių būdingas šeimyninis ūkininkavimas visiškai nepasitelkiant samdomų darbuotojų arba juos pasitelkiant tik sezoniniams darbams. Šių ūkių pagrindinę darbo jėgą sudaro šeimos nariai.
Šiandien beveik 40 proc. ūkininkų yra pensinio amžiaus ir tik mažiau 15 proc.
iki 40 m. Nors įvairiomis BŽŪP priemonėmis skatinamas jaunų žmonių įsitraukimas į ūkininkavimą, bet palankesnių pokyčių ūkininkų struktūroje pagal amžių kol kas nėra.
2019 m. STRATA duomenimis, tarp asmenų, įstojusių į profesinio rengimo įstaigas, 12 proc. jau turėjo aukštąjį išsilavinimą, iš jų 6,6 proc. – universitetinį. Tai reiškia, kad daugiau kaip dešimtadaliui aukštųjų mokyklų absolventų anksčiau ar vėliau dėl įsidarbinimo problemų tenka griebtis profesinio mokymosi. Tai nenuoseklaus mokymosi procesas, kai pirmiausiai įgyjamos LTKS 6 lygio ar net 7 lygio kvalifikacijos ir po to – 2 – 4 lygių kvalifikacijos.
Pagal atliktas naujų darbuotojų poreikio prognozes, didžiausias darbuotojų poreikis – apie 44 proc. – profesinio lygio, o su universitetiniu bakalauro tik apie 28 proc. ir magistro išsilavinimu – apie 13 proc. Likusiai prognostinio darbuotojo poreikio daliai tikslingas koleginis išsilavinimas. Pagal profesijas daugiausiai reikės agronomų, žemės ūkio inžinierių, veterinarijos gydytojų ir gyvulininkystės technologų. Su profesiniu išsilavinimu daugiausiai reikalingi žemės ūkio verslo darbuotojai ir technikos remontininkai.
Kviečiame rinktis profesiją
„Manau, kad jaunam žmogui visų pirma svarbu įgyti profesiją ir tik vėliau spręsti ar verta rinktis aukštąjį mokslą. Turime ne vieną puikų pavyzdį, kai mūsų mokyklą baigę jauni žmonės sėkmingai sukūrė ir vadovauja savo verslui. Šiandien geras savo profesijos specialistas – didžiausia vertybė. Visais laikais savo profesijos profesionalai buvo gerbiami ir laukiami. Naudojantis proga noriu pakviesti pasirinkti profesijas mūsų mokykloje. Priėmimas vykdomas nuo 2024 m. birželio 3 d. iki rugpjūčio 5 d. per sistemą https://profesinis.lamabpo.lt/ Visus, kurie domisi, ar turi klausimų, mielai pakonsultuosime ir suteiksime informaciją“, – sako Kauno technologijų mokymo centro Vilkijos skyriaus Praktinio mokymo vadovė Gitana Šarkuvienė.
Norintys pasiteirauti, maloniai kviečiami skambinti tel. +370 674 44968 arba rašyti el. paštu: gitana.sarkuviene@kautech.lt
Lietuvos švietimo sistema
Lietuvos švietimo sistemą sudaro tradiciniai bendrojo (ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio) ugdymo, pirminio (pagrindinio, vidurinio ir po vidurinio), tęstinio profesinio mokymo bei aukštojo mokslo (koleginės ir universitetinės studijos) sektoriai.
2010 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Lietuvos kvalifikacijų sandarą (LTKS), kurią sudaro 8 kvalifikacijų lygiai, apimantys visus švietimo sektorius. Tuo pat metu buvo pradėtas LTKS ir Europos kvalifikacijų sandaros (EKS) siejimo procesas ir nustatyta tiesioginė LTKS ir EKS lygių atitiktis. Šiame apraše LTKS ir EKS lygiai nustatyti remiantis mokymosi programose suformuluotų mokymosi / studijų rezultatų teoriniu palyginimu su LTKS ir EKS lygių aprašais.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (1992 m.) mokslas yra privalomas asmenims iki 16 m. Privalomas mokslas siejamas su pagrindinio ugdymo programos (ISCED 2) baigimu ir pagrindinio išsilavinimo pažymėjimo įgijimu (2 EKS lygis). Įgiję pagrindinį išsilavinimą, mokiniai gali rinktis vidurinio ugdymo programas, ISCED 3 lygio profesinio mokymo programas (įgyjant 3 EKS lygio profesinę kvalifikaciją), ar profesinio mokymo programas, vykdomas kartu su vidurinio ugdymo programa (4 EKS lygis), kuomet įgyjamas vidurinio išsilavinimo pažymėjimas (brandos atestatas) su galimybe tęsti studijas aukštojoje mokykloje.
Egzaminus brandos atestatui gauti administruoja valstybė arba jos įgaliotos mokyklos.
Mokiniai, kuriems nepasisekė įgyti pagrindinio išsilavinimo, gali mokytis pagal ISCED 2 lygio profesinio mokymo programas arba jaunimo mokykloje, įgyjant 2 EKS lygio kvalifikaciją. Asmenys, baigę vidurinio ugdymo programą ir gavę tai liudijantį brandos atestatą (bendrojo lavinimo mokykloje arba profesinio mokymo įstaigoje, kur vidurinio ugdymo programa vykdoma kartu su profesinio mokymo programa), gali toliau mokytis pagal aukštojo išsilavinimo nesuteikiančio po vidurinio mokymo lygmens profesinio mokymo programas (ISCED 4, suteikiančias 4 EKS lygio kvalifikaciją) arba aukštojo mokslo koleginių ir universitetinių studijų programas (ISCED 5, suteikiančias 6 EKS lygio kvalifikaciją).
Profesinio mokymo pagrindiniai bruožai
Pagal Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymą (1997 m., nauja redakcija – 2007 m.), Lietuvos profesinio mokymo sistema apima pirminį profesinį mokymą, tęstinį profesinį mokymą ir profesinį orientavimą.
Profesinio mokymo programos skirtos įvairaus amžiaus ir išsilavinimo asmenims. Pirminis profesinis mokymas skirtas pirmajai kvalifikacijai įgyti ir baigti pagrindinio arba vidurinio ugdymo programą. Tęstinio profesinio mokymo tikslas – tobulinti asmens kvalifikaciją, įgyti kitą kvalifikaciją arba kompetencijų, būtinų atliekant įstatymų reglamentuojamą darbą ar funkcijas.
Nuo 2002 m. profesinio mokymo turinys formuojamas kompetencijų ir aiškiai apibrėžtų mokymosi tikslų pagrindu. Pirminio profesinio mokymo programas rengia profesinio mokymo teikėjai, bendradarbiaudami su darbdavių atstovais. Jie vadovaujasi atitinkamu profesinio rengimo standartu bei Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) nustatytais bendraisiais reikalavimais.
Formalusis tęstinis profesinis mokymas vykdomas pagal nacionalines programas.
Dažniausiai profesinis mokymas Lietuvoje vykdomas mokykline forma, tačiau praktinis mokymas ir mokymas įmonėse sudaro didžiąją mokymo programos dalį. Pavyzdžiui, pirminiame profesiniame mokyme praktiniam mokymui iš viso skiriama 60–70 proc. specialybės dalykams skirtų valandų, iš kurių 8-15 savaičių praktinis mokymas privalo būti vykdomas įmonėje arba realias darbo sąlygas atitinkančioje mokymo įstaigos bazėje.
Naujos redakcijos Profesinio mokymo įstatyme pameistrystė įteisinta kaip profesinio mokymo organizavimo forma. 2013 m. nacionalinio biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimas skirtas bandomajam projektui pameistrystės mokymo formai plėtoti.
Socialiniai partneriai dalyvauja sudarant naujų kvalifikacijų, profesinių standartų, profesinio mokymo programų turinį, vertinant profesinio mokymo programas pagal jų atitiktį ūkio poreikiams, organizuojant praktinį profesinį mokymą. Jie taip pat dalyvauja organizuojant ir vykdant kompetencijų vertinimą.