Lietuviškas maistas yra ne tik gardus ir kokybiškas, bet taip pat atlieka svarbų vaidmenį vietinės ekonomikos plėtrai. Žemės ūkio rūmų nariai – lietuviško maisto gamintojai – turi didelę įtaką tiek vietiniam maisto vartojimui, tiek eksportui.
Šiandien stebime, kad lietuviai vis labiau vertina vietinį maistą. Mūsų šalyje yra daugybė žemės ūkio rūmų narių, kurie siūlo aukštos kokybės produktus – nuo šviežių daržovės iki mėsos ar pieno produktų. Todėl lietuviško maisto vartojimas yra svarbus ne tik dėl jo kokybės, bet ir dėl to, kad pirkdami vietinį maistą, mes remiame savo gamintojus ir prisidedame prie žemės ūkio sektoriaus augimo bei tvaraus vystymosi.
Lietuviško maisto populiarinimas – nauda ir gamintojui ir vartotojui
Lietuviško maisto propagavimas yra neatsiejamas šiuolaikinės visuomenės poreikis. Būtina skatinti lietuviško maisto vartojimą ir populiarinti Lietuvos ūkininkų pagamintą maistą. Tai ne tik suteikia mums galimybę mėgautis sveikesne ir aukštos kokybės produkcija, bet taip pat prisideda prie vietinių ūkininkų ekonominio augimo bei tautinės tapatybės puoselėjimo.
Propaguojant lietuvišką maistą, mes išlaikome unikalias Lietuvos kulinarines tradicijas ir skonius gyvus. Tai yra puiki proga atkreipti dėmesį į vietinius produktus, kurie dažnai būna aukštos kokybės, natūralūs ir sukuriami su meile bei pagarba gamtai.
Ūkininkai, kurie jau šiandieną perdirba savo produkciją, atlieka sunkų darbą tiesdami tiesioginę maisto grandinę nuo lauko iki vartotojo stalo. Tačiau sukūrę vieningą ženklinimo sistemą, aiškią komunikacijos strategiją galėtume vartotojams parodyti, kad kiekvienas jų pirkdamas lietuvišką produktą tiesiogiai prisidedame prie kaimo gyvybingumo išlaikymo, jaunų ūkininkų įsitvirtinimo, smulkių ūkių, nišinės produkcijos gamintojų palaikymo ir išlikimo.
Be to, propaguodami lietuvišką maistą, mes taip pat skatiname sveiką gyvenseną ir tvarų maisto vartojimą. Vietiniai produktai dažnai yra šviežesni, be cheminių priedų arba GMO ingredientų, o tai padeda mums išlaikyti sveikatą ir gerovę.
Aukštos kokybės ir sveiko maisto reikšmę visuomenei bei sveikų įpročių formavimą turime ugdyti nuo vaikystės. Svarbu naudoti maistą, kuris yra užaugintas/pagamintas kuo arčiau namų, o pirkti maisto produktus taip pat rekomenduojama tuos, kurie pagaminti savoje šalyje (vietinius).
Maisto tiekimą suprantame kaip savaime suprantamą duotybę ir rūpinamės, kad mūsų maistas būtų ne vien tik malšinantis alkį, pasotinantis, tačiau ir saugus, sveikas, skanus, funkcinis, pritaikytas pagal lytį, amžių, svorį, nuotaiką ir horoskopą, vegetariškas, veganiškas, laktoveganiškas, laktoovoveganiškas, fruganiškas, bioveganiškas, žaliavalgiškas, ekologiškas, draugiškas aplinkai, išskiriantis mažai CO2, išskirtinis, gurmaniškas, tvariai pagamintas ir t.t., ir pan. Kiekvienas žmogus turi įvairiausių individualių poreikių ir įsitikinimų dėl maisto tinkamumo būtent jam. Tradicinė mityba, religija, filosofija, gyvenimo būdas, gydytojai, dietologai, influenceriai ir įvairiausi keistenybių atradėjai suranda šimtus argumentų, kodėl reikėtų kažką būtinai valgyti, o kažko visiškai nevalgyti ir net nesiartinti prie to, ko negalima valgyti. Žemdirbiai taip pat yra tam tikra grupė, kuri turi savo, o galbūt ne savo, o BŽŪP ar aplinkos saugojimo strategų suformuotą įsitikinimą, jog žmonių maistas turi būti vietinis, o maisto grandinė turi būti trumpa. Šiandien matome, kaip rinkoje skinasi kelią nauji produktai, apie kuriuos nieko nežinojome, tačiau jų istorija pritraukia vartotojus. Kodėl? Tikriausiai tik todėl, kad labai dažnai matome šių produktų itin brangias ir dažnas reklamines kampanijas. O ką žinome iš tikrųjų apie reklamuojamus produktus? Bent jau turėtume pasidomėti kokia yra jų sudėtis, iš kur jie įvežti ir pan.
Todėl šiandien maisto gamintojai ir jiems atstovaujančios asociacijos turėtų ypač susirūpinti ir komunikacija su vartotojais: bendravimas, atvirumas, maisto kelio viešinimas „ nuo lauko iki stalo“, ūkininkų kasdienio darbo pristatymas – tai tie dalykai už kuriuos vartotojas bus dėkingas Lietuvos maisto augintojams ir gamintojams – už jų darbą ir dedikaciją skatinti vietinę ekonomiką bei teikti mums gardų maistą iš Lietuvos žemės.
Žemės ūkio rūmų narių iniciatyvos
„Žemės ūkio rūmai – pagrindinė organizacija, vienijanti asociacijas, kurių nariai augina ir gamina maistą, t.y. yra trumposios maisto tiekimo grandinės dalyviai. Kiekvienas gamintojas suinteresuotas ne tik pagaminti kokybišką produktą, bet ir sukurti patrauklią, patogią ir tvarią pakuotę, pažymėti produkto išskirtines savybes. Prekės ženklinimas tai – bendravimas su vartotoju. Tik nuo mūsų priklauso kokią žinutę siekiame perduoti vartotojui, ką norime akcentuoti. Noriu paminėti kelias sėkmingas ir sektinas ŽŪR narių produkcijos ženklinimo istorijas. UAB „Kietaviškių gausa“ savo komunikacija, teisinga reklamine kampanija ir produkcijos ženklinimu išmokė vartotojus į prekių krepšelius krauti nekondicines prekes.
Iki tol visos nestandartinės išvaizdos daržovės buvo perdirbamos arba parduodamos kavinėms, restoranams. Tačiau projektas „Gražuolė ir pabaisa“, kai ant pakuotės buvo klijuojamas specialus ženklinimas, parinktos kitos reklaminės priemonės parodė, kad galima pelningai parduoti ir nestandartinių formų daržoves. Šiandieną pirkėjai jau šio prekės ženklinimo yra išmokyti, kad skoniui forma nesvarbi. Tai lėmė, kad prekybos tinkluose nekondicinės daržovės išperkamos itin greitai. Taigi, gauta dviguba nauda: vartotojas prisideda prie to, kad būtų švaistoma mažiau maisto, turi galimybę įsigyti pigesnes daržoves, o kartu augintojas gali daugiau uždirbti iš nekondicinių daržovių. Šią UAB „Kietaviškėse“ sukurtą strategiją ėmė kopijuoti ir kitose šalyse veikiantys šiltnamiai. Pagyros nusipelno ir kiti ŽŪR nariai – Lietuvos daržovių augintojų asociacijos nariai ūkininkai Dalia ir Edvardas Abukauskai, kurie sėkmingai sukūrė prekės ženklą „Raugiam viską“.
Nuvykus į prekybos vietas, kuriose jie prekiauja savo produkcija, visuomet nusidriekia eilė. Šie augintojai parodė, kad raugti galima ne tik kopūstus ir agurkus, bet pademonstravo itin platų produkcijos asortimentą. Be to, jų produkciją puošia ženklelis „rankų darbas“, todėl vartotojams pademonstruojama, kad ūkininkai dirba patys, tai nėra masinės gamybos produkcija.
Taip pat savo produkciją ženklina ir tautinio paveldo gamintojai, tradiciniai amatininkai. Noriu atkreipti dėmesį, kad į produkcijos kilmę ir jos ženklinimą atkreipia dėmesį vis daugiau vartotojų. 2019 m. atlikta apklausa atskleidė, kad trečdaliui pirkėjų yra svarbu, kad jų perkama prekė būtų lietuviška, o ketvirtadalis apklaustųjų už Lietuvoje pagamintas prekes yra pasiruošę mokėti brangiau. Vartotojai paprašyti nurodyti savybes, kurios lietuviškas prekes išskiria iš kitų, vardino šviežumą (58 proc.), naudą šalies ekonomikai (56 proc.), natūralumą (40 proc.), geresnį skonį (30 proc.) ir kokybę (27 proc.). Tačiau mes galime žengti dar toliau ir vartotojus supažindinti su Žemės ūkio rūmų narių gaminama nišine produkcija“, – pažymi Lietuvos šiltnamių asociacijos valdybos narys, ŽŪR tarybos narys Donatas Montvila.
ŽŪR asociacijos ragina rinktis vietinius produktus, pažinti jų augintojus ir bendradarbiauti skatinant filosofijos „Kaimas – miestui, miestas – kaimui“ įgyvendinimą.
