2023 m. sausio 19 d. (ketvirtadienį) 11 val. Lietuvos šeimos ūkių sąjunga organizuoja respublikinę konferenciją „Šeimos ūkių perspektyvos Lietuvoje“, kuri vyks Plungės technologijų ir verslo mokyklos aktų salėje (adresu: Mendeno g. 7, Plungė).
Kviečiame dalyvauti konferencijoje ir pateikti savo įžvalgas dėl šeimos ūkių ir regionų plėtros politikos perspektyvos naujuoju 2023-2027 metų laikotarpiu bei gyvybingo kaimo ateities.
KONFERENCIJOS PROGRAMA
10:30 -11 val. Dalyvių registracija.
11 val. Konferencijos atidarymas – Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.
11:15 val. Šeimos ūkių svarba ir įtaka kaimo gyvybingumui. Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto direktorė dr. Rasa Melnikienė.
11:30 val. Žemės ūkio paskirties žemės (valstybinės ir privačios) įsigijimo klausimai. Nuosavybės teise valdomos žemės ploto ribojimas iki 500 ha – įstatyminė nuostata ir realybė. Žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis.
11:45 val. Smulkiųjų ir vidutinių šeimos ūkių galimybės ir perspektyvos Lietuvoje. Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos atstovas Rimantas Čiūtas.
12:00 val. Tiesioginių išmokų (TI) bazinės dalies ribojimo įtaka kartų kaitai ir kaimo gyvybingumui. Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.
12:15 val. Žemės ūkio kooperacijos perspektyvos. Lietuvos kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ valdybos pirmininkas Jonas Kuzminskas.
12:30 val. Ūkininkų, Seimo narių ir kt. dalyvių įžvalgos ir nuomonės. Diskusija.
13:30 val. Rezoliucijos dėl žemės įsigijimo ir TI ribojimo pasirašymas.
Kviečiame registruotis ir dalyvauti. REGISTRACIJA vykdoma iki sausio 17 d. paspaudus ant nuorodos https://forms.office.com/e/MfqAzK6gnN
***
Per 18 metų – nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą (2004 m.) praradome 58 proc. žemdirbių: vieni pasitraukė pagal 2004-2006 m. Kaimo plėtros programos (KPP) ankstyvojo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos priemonę, kiti – negavę investicijų, atsiliko nuo ūkių, kurie gavo investicijas. Esmė ir visa bėda tame, kad praėjusiais ES KPP priemonių laikotarpiais net 50 proc. visos ES finansinės paramos atiteko tik 3 proc. pareiškėjų. Būtent jie aktyviai naudojosi investicine parama, dalį nuosavų finansinių išteklių nukreipdami žemei įsigyti. Prie ūkių stambėjimo ypač prisidėjo 2007-2013 m. taikytas tiesioginių išmokų modelis, kai ūkio gaunama parama buvo susieta su valdomu žemės ūkio naudmenų plotu. Kuo daugiau ūkis valdė žemės, tuo daugiau jis gavo išmokų. Rezultatas – ženkliai mažėjant smulkiems ūkiams Lietuvoje iškilo ir regionų gyvybingumo problema. Juk ES KPP priemonės programos lėšos skiriamos ne tik žemės ūkiui, bet ir visam kaimo gyvybingumui išlaikyti, padėti kurti verslą, skatinti bendruomeniškumą, kooperaciją ir kt.
Kodėl Lietuvos politikai palaiko ir suteikia galimybę ES skiriamas visam Lietuvos kaimui ir žemės ūkiui lėšas pasiimti tik mažai grupei žmonių? Juk 100 tūkst. eurų ribojimas liečia tik ūkius, kurie yra didesni nei 1400 ha ir tokių ūkių Lietuvoje yra mažuma, todėl ŽŪR nuomone, tai nėra teisinga.
Negana to, 2022 m. sausio 5 d. Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) priėmė protokolinį nutarimą, kuriuo buvo pasiūlyta remti didelius ūkius, o Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane pasiūlė atsisakyti nuostatos, kad pareiškėjo bazinių išmokų sumos, viršijančios 60 tūkst. eurų, būtų mažinamos 85 proc. Komitetas pasiūlė apsistoti tiesioginių išmokų, viršijančių 100 tūkst. eurų, ribojimu, numatant galimybę išskaičiuoti per metus su vykdoma veikla sumokėtus atlyginimus, ir su jais susijusius mokesčius. Toks KRK sprendimas palankus ne daugiau kaip 3 proc. šalies žemės ūkio veiklos subjektų. Šios – 18-osios Vyriausybės programoje numatyta parama ir dėmesys jauniesiems ūkininkams, smulkiojo ir vidutinio ūkio palaikymui, kaimo socialiniams klausimams, deja praėjusiais KPP priemonių laikotarpiais apie 80 proc. paramos visoje ES atiteko stambiems ūkiams. Todėl, jei norime, kad kaime išliktų smulkūs ir vidutiniai ūkiai, kurtųsi verslai ir pagaliau pajudėtų kooperacijos procesas, vyktų trumposios grandinės procesai, aktyviai veiktų bendruomenės – būtinas dėmesys šeimos ūkiams, nes šeimos ūkiai sugeneruoja gyventojų tankį kaime.
Dar 2022 m. lapkričio 4 d. Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) suvažiavimo delegatai iškėlė tiesioginių išmokų lubų klausimą. Iš pradžių Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023 – 2027 m. strateginiame plane buvo žadėta, kad išmokos bus ribojamos nuo 60 tūkst. eurų, tačiau vėliau atsirado 100 tūkst. eurų riba. Akivaizdu, kad Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023 – 2027 m. strateginis planas buvo pakoreguotas ne šeimos ūkių naudai.
Šeimos ūkiai yra viso šalies žemės ūkio pamatas, o šeimos ūkininkavimas – neatsiejamas nuo šeimos istorijos. Tačiau šiandien situacija yra grėsminga – per tris dešimtmečius praradome apie 50 proc. šeimos ūkių.
Tylėti ir leisti ūkiams stambėti smulkių šeimos ūkių sąskaita, neleistina.
Lietuvos šeimos ūkių asociacija kviečia ūkininkus, Seimo narius, valdžios institucijų, vietos savivaldos, nevyriausybinių organizacijų, mokslo ir mokymo institucijų vadovus ir atstovus diskusijai ir sprendimų, įtakojančių kaimo ateitį, priėmimui.
Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos tarybos vardu dr. Arūnas Svitojus