Augalininkystė

Lauko diena apie vynuogių auginimo ir priežiūros aktualijas

Rugsėjo 14 d. Trakų rajone ŽŪR Savivaldos organizatorė Janė Mandeikienė organizavo lauko dieną besidomintiems vynuogininkystės perspektyvomis Lietuvoje.

Šiltėjant klimatui Lietuvoje auginama vis daugiau ir vis įvairesnių vynuogių veislių, todėl bus aktualus ir vynuogių  perdirbimas.

Lauko dienos dalyvius su vynuogių auginimo, priežiūros, skoninių savybių ypatumais bei  įdomybėmis supažindino Žemės ūkio rūmų narės organizacijos – Vynuogininkų asociacijos ilgametis vadovas ir narys Steponas Puipa.

Apie vynuogių auginimo, priežiūros ir paruošimo žiemai ypatumus

Norint, kad vynmedžiai nesirgtų reikia pasirinkti kuo atsparesnes ligoms veisles. Taip pat svarbu vynmedžius laiku ir gerai išgenėti, laiku ir tinkamai patręšti, profilaktiškai nupurkšti nuo grybinių ligų. Kadangi grybinių ir kitų ligų sukėlėjai žiemoja nukritusiuose lapuose, ant vynmedžio kamieno po žievės atplaišom ir komposto dėžėse, svarbu rudenį sugrėbti lapus. Šakas ir lapus sudeginti arba išvežti.

Kadangi vynuogėms augti Lietuvoje sąlygos nėra itin palankios, ypač svarbu vynmedžius taisyklingai genėti. Vynmedžiai, kuriems labiau nei kitiems augalams reikalinga saulės energija, turi būti suformuoti taip, kad kuo daugiau būtų apšviesti saulės. Išgenėti, išretinti krūmai bus geriau apšviesti ir vynuogės kaups daugiau organinių medžiagų. Negenimų vynmedžių uogos ir kekės susmulkėja ir skonis pablogėja. Krūmas ima sirgti.

Lietuvoje vynmedžius geriausia genėti rudenį arba žiemą. Jeigu vynmedžius nugenėsim pavasarį jiems tik nubudus, krūmai stipriai ašaros (tekės sultys), jie nusilps ir gali žūti.

Lietuvoje vynmedžius labai tinka formuoti horizontaliu kordonu. Šiuo būdu formuojant galima auginti ir lepesnes vynuogių veisles. Lengva suformuoti krūmą bei prilenkti prie žemės ir, jei reikia, uždengti žiemai.

Pirmaisiais po pasodinimo metais vynmedžiui leidžiama augti formuojant vieną stiebą. Rudenį nugenima iki 4 akučių ir uždengiama žiemai. Pavasarį, pradėjus augti ūgliams, du ūgliai paliekami (priešingose pusėse), kiti išlaužiami. Vasaros antroje pusėje ūglius pradedam lenkti į skirtingas puses ir formuojam horizontalų dvipetį kordoną. Vynmedžius galima formuoti ir ilgesniu vienpečiu kordonu.

Vynmedžiai pradedami ruošti žiemai po pirmųjų rudeninių šalnų, nukritus lapams. Norint apsaugoti jų šaknis nuo šalčio, pomedžiai mulčiuojami kompostu, durpėmis, papuvusiais šiaudais, mėšlu. Mėšlas pavasarį nuimamas. Po pirmųjų didesnių šalnų paprastai ateina šiltesnis ir sausesnis periodas. Šiuo metu nevisiškai sumedėję ūgliai baigia bręsti. Praėjus maždaug 2 savaitėms, artėjant pirmiesiems šalčiams dengiami vynmedžiai – atrišami nuo špalierų, nugenimi, prilenkiami prie žemės, kad neatsikeltų prismeigiami sulenkta viela ir uždengiami.

Lietuvoje tinkamiausias vynmedžių dengimo būdas yra toks: kad vynmedžiai negulėtų ant žemės, po jais paklojama eglišakių ir iš viršaus taip pat uždengiama eglišakiais. Paskui dar iš viršaus ant eglišakių uždengiama polietileno plėvelė, kuri apsaugo nuo neigiamo atmosferos poveikio (kritulių, vėjo ir kt.) ir prilaiko žemės atiduodama šilumą. Po eglišakiais vynmedžiai gerai išsilaiko, nes ten yra oro tarpas, jie nepelyja ir neiššunta pumpurai. Beje, eglišakių nemėgsta pelės. Pirmų, antrų metų sodinukus ir neatsparias šalčiui veisles žiemai reikėtų labiau apšiltinti.

Vynuogių skoninės savybės ir nauda

Lauko dienos dalyviai susipažino su pagrindiniais vyninių ir desertinių vynuogių skonių skirtumais.
Desertinės vynuogės yra skanios ir saldžios, o vyninės – mažesnės, jų odelė yra plonesnė, jos savyje turi daugiau cukraus ir daugiau rūgšties. Būtent jos puikiai tinka ir sulčių, desertų, džemų gamybai.

Lauko dienos dalyviai mielai ragavo ir lygino bei vertino vynuogių skonines savybes. Kaip informavo S.Puipa, lietuvaičiai mėgsta besėklę ir saldžią veislę – Jupiter. Taip pat Lietuvoje puikiai  sunoksta veislė Solaris.

Pagrindinė vynuogių rūšis, tinkanti vynui gaminti ir vartoti, yra Vitis vinifera, iš jos išvesta daug hibridinių veislių, tinkančių augti ir atšiauresniame klimate. Lietuvoje labiausiai paplitęs amerikinis vynmedis. Šios rūšies vynuogės pasižymi aštriu specifiniu prieskoniu ir žemuogių aromatu, yra labai atsparios mūsų klimato sąlygoms: žiemą temperatūrai nukritus žemiau -25 °C. Vynmedis – nereiklus augalas, bet jam netinka rūgščios dirvos arba durpiniai dirvožemiai ir aukštas gruntinis vanduo. Jei dirvožemis laidus ir nėra užmirkimų, visi dirvožemiai jam geri.

Nors daugelis žmonių pageidauja įsigyti besėklių vynuogių, tačiau reikėtų žinoti, kad vynuogės su kauliukais yra pranašesnės. Kauliukuose yra labai daug polifenolinių medžiagų. Tai yra stiprus antioksidantas, kuris yra vertingas produktas. Kauliukų nereikėtų išmesti, juos galima perdirbti, iš jų gaminamas vynuogių kauliukų aliejus, įvairūs ekstraktai.

ŽŪR atminimo ženklas ilgamečiam Vynuogininkų asociacijos lyderiui

Lauko dienos dalyviai dėkojo už informatyvią ir naudingą lauko dieną, o ŽŪR Savivaldos organizatorė Trakų r. Janė Mandeikienė įteikė Steponui Puipai ŽŪR jubiliejinį ženklą.

„Nuolatinis tobulėjimas – neišvengiamas. Tik mokydamiesi ir dalindamiesi praktinėmis patirtimis ir geraisiais pavyzdžiais, diskutuodami mes tobulėjame. Smagu, kai galime pasitelkti pagalbon atitinkamo sektoriaus profesionalus – ekspertus“, – įteikdama ŽŪR ženklą pažymėjo J. Mandeikienė.

X