Menkesnis derlius – ne vienintelis daržininkų rūpestis

Vasaros kaitra nuvylė daugelį daržininkų. Ankstyvųjų daržovių derlius buvo perpus mažesnis, o vėliau pasodinti daigai ar pasėtos daržovės laukuose, kuriuose nėra laistymo sistemos, pražuvo. Menkesnis derlius lėmė aukštesnes kainas – pernai šiuo metu jos buvo maždaug perpus mažesnės. Kaip sako Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė, išimtis yra tik cukinijos. Jų plotai šiemet gerokai didesni nei praėjusiais metais, karščiai skatino vaisių greitesnį brendimą, taigi rinkoje susidariusi per didelė pasiūla pakoregavo kainas.

Rugpjūtis prasidėjo liūtimis, vėlyvųjų daržovių augimui sąlygos pagerėjo. Tačiau apie tolimesnes derliaus kainų prognozes daržininkai spėlioti kol kas nesiima.

Rūpesčiai dėl derliaus ir kainų – tik viena medalio pusė, kuri yra labiau matoma ir suprantama vartotojams. Augintojus jaudina dalykai, nuo kurių priklauso jų konkurencingumas rinkoje, sąnaudos ir pajamos bei perspektyva.

Daržininkams susirūpinimą kelia vandens naudojimo reglamentavimas, Vyriausybės ketinimas jį dar labiau griežtinti, peržiūrėti paviršinio ir gėlo požeminio vandens gręžinių eksploatavimo sąlygas. LDAA tikisi, kad, tarpininkaujant Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM), bus surengta trišalė apvalaus stalo diskusija su Aplinkos ministerija (AM). Pasak Z. Cironkienės, klausimų, susijusių su daržininkystei gyvybiškai svarbiu vandens naudojimu, yra susikaupę daug: dėl galimybės imti paviršinį vandenį ir svarstomo jo apmokestinimo, dėl leidimų gėlam požeminiam vandeniui ir planuojamo tarifo bei pan.

Daržovių augintojus liūdina kol kas buvusios tik teoriškos galimybės pasinaudoti investicine parama. Puiku, kad daržininkystė įvardyta prioritetiniu žemės ūkio sektoriumi, tačiau per du pastaruosius kvietimus teikti paraiškas investicijoms į žemės ūkio valdas, pasak Z. Cironkienės, atrankos kartelės nepraėjo nė vienas asociacijos narys. LDAA direktorė apgailestauja, kad iš tiesų daug lėšų nukeliavo į didžiuosius grūdininkystės ūkius, buvo perkama technika, statomi sandėliai – esą keičiantiems ūkio specializaciją į daržininkystę, atseit skirti kuliamoms pupoms, žirniams.

Neramina, kad pereinamojo laikotarpio investicinę paramą vėlgi planuojama paskirstyti netolygiai. Gruodį planuojama rinkti paraiškas 2014-2020 m. Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sričiai „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, kuri bus finansuojama EURI lėšomis. Jame sodininkystės ir daržininkystės sektoriui numatyta skirti 25,4 mln. eurų, iš jų 16 mln. eurų šiltnamiams, o sodininkystei, uogininkystei, lauko daržininkystei ir bulvininkystei – 9,4 mln. eurų. Taigi 63 proc. visų investicijų siūloma skirti šiltnamiams, o likusiems tenka 37 proc. – bulvių, daržovių, vaisių ir uogų saugykloms, prekinio paruošimo, lietinimo, išmaniai įrangai.

Kiekviena pusė turi savo argumentų ir yra savaip teisi. ŽŪM nurodo, kad moderniam šiltnamiui pastatyti reikia gerokai daugiau investicijų nei daržovių saugyklai pastatyti. Kai pinigų visiems neužtenka, rasti tinkamiausią sprendimą labai sunku. Todėl Z. Cironkienė siūlo neskubėti, pasverti: kiek yra galimų pareiškėjų daržininkų ir kiek šiltnamininkų, ar vartotojas tikrai pirks lietuvišką pomidorą galėdamas pasirinkti ir pigesnį, užaugintą Šiaurės Afrikoje ar Europos Pietuose? Tuo tarpu daržovės ir bulvės atvirame grunte auga beveik optimaliomis sąlygomis ir noriai perkamos vietos rinkoje, auga ir eksportas, tačiau neturėdami saugyklų negalime visus metus užtikrinti paklausios lietuviškos produkcijos tolygaus tiekimo, neturėdami laistymo sistemų – negalime užtikrinti derliaus, jo kokybės.

Nuotaiką gadina ir dar viena problema, kuri yra jau įsisenėjusi, apie ją LDAA kalba kiekvieną sezoną. Tai susietoji parama, kuri nukeliauja ūkininkavimą imituojantiems subjektams. Štai šiemet vėl buvo deklaruota beveik 200 ha daugiau moliūgų – jau bendras beveik 900 ha plotas. O kur dar krapai, aliejiniai ridikai, kurie deklaruojami kaip juodieji ridikai. „Susietosios paramos išmokos už galimai 1300 ha nueis išmokų medžiotojams, o tikrieji augintojai gaus mažesnes išmokas“, – konstatuoja Z. Cironkienė vildamasi, kad tokiems pareiškėjams nebus atlaidi Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA). Praėjusiais metais NMA, atlikusi tikslines šių pasėlių patikras, aptiko grubius pažeidimus 72,4 proc. šių pasėlių, didžiausi pažeidimai deklaruojant valgomus ridikus vietoj aliejinių ridikų – 93,8 proc. Tačiau fiktyvią jų veiklą įrodyti būna sunku, šiemet jie mėgins kaltę versti nepalankiems orams.