Baigta rengti Lietuvos kaimo ir žemės ūkio plėtros Baltoji Knyga, kuri nuženklina gaires ateinančiam dešimtmečiui. Dėl vizijos ir pagrindinių tikslų pagaliau pasiektas susitarimas. Ketvirtadienį, vasario 21 d., Žemės ūkio ministerijoje institucijų vadovai šį susitarimą, kuris drauge tampa įsipareigojimu, sutvirtino parašais.
Baltoji knyga buvo rengiama aštuonis mėnesius. Būtų sudėtinga suskaičiuoti, kiek žmonių prisidėjo prie jos atsiradimo ir tobulinimo.
Pirminę kaimo ir žemės ūkio analizę atliko, šiuolaikišką Baltosios knygos modelį pasiūlė Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, kuris į darbą buvo pasitelkęs kitus mokslininkus bei socialinius partnerius. Nuo pirmųjų diskusijų šiame projekte aktyviai dalyvavo Žemės ūkio rūmų organizacijos.
Vėliau Baltoji knyga buvo daugybę kartų aptarinėjama įvairiu formatu, po kiekvienos diskusijos ir derinimo tobulėjo. Projekto koordinatoriaus vaidmenį atliko žemės ūkio viceministras Darius Liutikas. Jo žodžiais, tas procesas buvo labai svarbus ir suteikė tiek minčių bei idėjų, kad netgi norėjosi darbą tęsti. Į Baltąją knygą tilpo ne viskas, bet vertingi pasiūlymai ras vietą kituose, šio dokumento pavymui atsirasiančiuose strateginiuose dokumentuose.
Paskutinis dokumento „egzaminas“, kurį teko atlaikyti šio dokumento rengėjams, buvo surengtas praėjusią savaitę Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdyje. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, nuo pat pradžių stebėjęs Baltosios knygos rengimą, pripažino, jog kritika gal ne visada buvo maloni, tačiau po kiekvienos pirties Baltoji knyga gerėjo. Rezultatas gal ir nėra tobulas (tobulumui ribų nėra), bet išties kokybiškas.
„Smagu, kai yra bendras nusiteikimas, tikėjimas, kad galime kažką padaryti“, – dėl projekto, kuris suvienijo skirtingų interesų grupes dėl kaimo ir žemės ūkio plėtros perspektyvos, džiaugėsi ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.
Rūmų, kurie yra svarbiausias ŽŪM socialinis partneris, vadovas Baltojoje knygoje pasirašė pirmasis po žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio.
Dokumentą parašais taip pat sutvirtino KRK pirmininkas A. Stančikas, Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Virginija Šetkienė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kancleris prof. Antanas Maziliauskas, Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos kancleris prof. Mindaugas Malakauskas, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė Rasa Melnikienė, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius Edvardas Makelis, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. Zenonas Dabkevičius, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius dr. Gintaras Brazauskas.
Dokumento pasirašymo ceremonijos dalyviai pakėlė nealkoholinio vyno taures linkėdami, kad iki 2030-ųjų būtų įgyvendinti visi Baltojoje knygoje išdėstyti tikslai. Žemės ūkio ministras G. Surplys viliasi, kad kaime bus daugiau žmonių, inovacijų, verslų.
Pasak ministro, Baltojoje knygoje numatytų veiksmų įgyvendinimu pradedama rūpintis nuo pirmosios dienos, jau paskirtas skirtingų institucijų veiksmus koordinuosiantis ministerijos asmuo.
Kviečiame susipažinti su BALTĄJA KNYGA