Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdyje, dalyvaujant Žemės ūkio rūmų vicepirmininkui Algiui Baravykui bei direktoriui Sigitui Dimaičiui, šiandien buvo diskutuojama dėl Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) rengiamo Melioracijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, kuris nuo pirminio varianto jau gerokai evoliucionavęs. Ne mažiau aktualus klausimas – administracinės naštos ūkininkams mažinimas. ŽŪM bei Aplinkos ministerijos specialistai papunkčiui komentavo žemdirbių savivaldos pateiktas pastabas.
Pateiktos alternatyvos dar nėra idealios
Dėl Melioracijos įstatymo rengiamų pakeitimų žemdirbių bendruomenė aktyviai diskutuoja. Visi supranta, kad būtina įtvirtinti naują melioracijos finansavimo modelį, nustatyti žemės sklypų savininkų teises ir pareigas, kompetentingų institucijų funkcijas ir kt. Tik nesutariama dėl problemų sprendimo kelių, melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimo darbų finansavimą ateityje turinčio užtikrinti Melioracijos fondo formavimo.
Atsižvelgiant į tai, kad valstybės biudžeto galimybės ribotos, svarstoma apie žemės savininkų ir naudotojų įnašą.
Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys pateikė keturias galimas alternatyvas. Kuo platesnį spektrą darbų valstybė įsipareigotų atlikti, tuo labiau augtų mokestis į Melioracijos fondą. Pvz., jei valstybė apsiimtų tvarkyti tik melioracijos griovių šlaitus bei pralaidas, prireiktų 88 mln. eurų, mokestis galėtų siekti 2 Eur/ha, o jei valstybė tvarkytų melioracijos statinius visa apimtimi, taip pat ir žemdirbių sklypuose, darbų sąmata gerokai viršytų milijardą, o žemės savininkai į Melioracijos fondą kasmet turėtų atseikėti daugiau nei gauna išmokų už plotus – po 32 Eur/ha.
Melioracijos fondą papildytų pinigai už parduotą bei nuomojamą valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, galimai ir tarptautinė paskola. Pasak žemės ūkio ministro G. Surplio, taip pat ieškoma alternatyvių finansavimo šaltinių, iš kitų ministerijų valdomų fondų. Be to, su socialiniais partneriais ketinama aptarti galimybę ateinantį finansinį periodą didesnę dalį melioracijai skirti iš Kaimo plėtros programos.
Dėl įmokų į Melioracijos fondą sutarti nebus lengva. Tie ūkininkai, kurie drenažą sutvarkė savo lėšomis, prižiūri melioracijos griovius, pyksta – sako, kad nenori įmokų mokėti už tinginius ir apsileidėlius, kurie piršto nepajudino, apleido drenažo sistemas. Smėlingų žemių ūkininkai taip pat kratosi mokesčio į Melioracijos fondą perspektyvos – esą melioracija jiems nereikalinga. Priešiškumas šiek tiek atlėgsta patikinus, kad melioracijos mokestis bus diferencijuotas, susietas su žemės našumo balais, o melioracija išties yra aktuali visoje Lietuvoje, neišskiriant ir Dzūkijos.
Rasti optimalų, daugeliui tinkamą variantą – sudėtinga užduotis. KRK galutiniai atsakymai nebuvo pateikti, ties jais bus dirbama toliau.
Melioratoriai akcentuoja, kad svarbiausia, jog būsimasis fondas turėtų leisti sparčiau rekonstruoti melioracijos sistemą bei yrančius statinius, sudarytų normalias sąlygas ne tik ūkininkauti, bet ir gyventi kaimo vietovėje! Užstatytos teritorijos, kurios neretai skęsta, keliai bei miškai – viskas yra bendros infrastruktūros dalis, todėl ir mokestis turėtų būti renkamas nuo visų žemės naudotojų. Melioratorių vertinimu, optimalus būtų iki dešimties eurų (atsižvelgiant į žemės našumą) hektarui mokestis.
KRK pirmininkas Andriejus Stančikas pripažino, kad Melioracijos fondas turi būti surinktas realus – toks, kuris leistų iš esmės pajudinti įsisenėjusias problemas. Džiugu, kad procesas vyksta, susitelkta ties esminiais dalykais.
Teisės akto projektas per vasarą toliau bus tobulinamas. Pritarus Vyriausybei, rudenį jis keliaus į Seimą.
Dėl administracinės naštos mažinimo
KRK toliau spaudžiami valdininkai gvildena žemdirbių pateiktas pastabas, kokie reikalavimai yra pertekliniai, kaip galima būtų mažinti administracinę naštą, dėl kurios beprasmiškai gaištamas laikas, energija. ŽŪR išsamų daugiau nei devynių puslapių raštą su pastabomis KRK pateikė praėjusių metų gruodžio pradžioje.
Verta pastebėti, jog pagaliau į administracinės naštos mažinimo vajų įsitraukė ne tik ŽŪM, bet ir Aplinkos ministerijos specialistai.
Kai kuriuos klausimus išjudinti sekasi lengviau. Štai kelios neprastos naujienos. Nacionalinė mokėjimo agentūra iš pareiškėjų reikalaus žemės valdymo teisės patvirtinimo dokumentų tik tuomet, kai jų po einamųjų metų rugpjūčio pirmosios nebus Valdų registre. Sušvelnintos susietosios paramos sankcijos už vaisių bei uogų auginimą nenuėmusiems derliaus laiku ir kai nustatomas kitas nei deklaruojamas susietajai paramai gauti augalas. Mažinant skundų skaičių dėl žemės valdymo dokumentų buvimo/nebuvimo, skųsti galės tik žemės savininkai. Atsižvelgdama į žemdirbių pageidavimą ŽŪM inicijavo teisės akto pakeitimą dėl galimybės įteisinti valstybinės žemės deklaravimą jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Projektas artimiausiu metu bus svarstomas Vyriausybėje.
Kai kurie pasiūlymai šiek tiek įstrigo, nes, kaip aiškina ŽŪM specialistai, laisviau elgtis neleidžia Europos Komisija. Pvz., taip yra dėl siūlymo atsisakyti prievolės deklaruoti visas naudmenas, net ir tas, už kurias neprašoma paramos. Galiojančios tvarkos, numatytos Tiesioginių išmokų taisyklėse, ŽŪM nerekomenduoja keisti: pernai rudenį po audito EK pateikė pastabą, jog kai kurie pareiškėjai sąmoningai deklaruoja ne visą plotą norėdami išvengti žalinimo prievolės. Pagal reglamentą, privalu deklaruoti visus valdoje esančius žemės ūkio naudmenų plotus bei ne žemės ūkio naudmenų plotus, už kuriuos prašoma KPP paramos.
O kai kuriems pasiūlymams reikalingas politinis sprendimas. Tokio tipo siūlymas yra praplėsti registruotų smulkiųjų ūkininkų ratą, kuriems gali būti taikoma kompensacinio PVM tarifo ūkininkams schema. Po konsultacijų su ekspertais ŽŪM siūlo lengvatą taikyti ūkiams nuo 30 ha. Tokiame žemės plote ūkininkaujantys asmenys vidutiniškai uždirba iki 45 tūkst. pardavimo pajamų (dar neprivaloma registruotis PVM mokėtoju). Finansų ministerijos nuomone, kompensacinio PVM tarifo schemos keitimas būtų galimas nuo 2020 m. Lengvata galėtų papildomai naudotis beveik du tūkstančiai asmenų.
Kol kas ore pakibusi ŽŪR iškelta problema dėl būtinybės sudaryti vieningą informacijos rinkimo, kaupimo ir teikimo sistemą. Ji išties padėtų mažinti biurokratiją. Aktuali būtų ūkius tikrinančioms institucijoms. Galėtų išvaduoti ūkininkus, kurie samdo darbuotojus, nuo pažymų išdavimo. Patvirtinimo, kad toks darbuotojas tikrai dirba, reikalauja įvairios institucijos: mokyklos, seniūnijos ir kt. Duomenis apie samdomus darbuotojus turi Sodra, VMI; kodėl šių institucijų duomenų bazės negalėtų būti sujungtos į vieningą informacijos centrą? ŽŪM atsako, kad Sodros, VMI, Registrų centro, savivaldybių administruojamos duomenų bazės yra apjungtos į bendrą administracinių ir viešųjų elektroninių paslaugų portalą (www.epaslaugos.lt), tačiau pagal ES bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, trečiosios šalys (mokyklos, darželiai) negali tvarkyti asmens duomenų ir jais disponuoti prisijungus prie el. valdžios paslaugų portalo. Vis dėlto Seimo komitetas palaiko ŽŪR siūlymą, mano, kad išeitį rasti įmanoma.
Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.