Vasario 12 d. vyks Baltijos ir Višegrado šalių žemės ūkio rūmų atstovų susitikimas Otrębusy mieste, Lenkijoje. Susitikime dalyvaus už žemės ūkį atsakingas Europos Komisijos narys Janušas Vojciechowskis. Į susitikimą vyksta ir Lietuvos Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) atstovai. Susitikimo darbotvarkėje vienas svarbiausių klausimų – produktų importas iš trečiųjų šalių ir žemės ūkio sektoriaus ruošimas prieš Ukrainai įstojant į Europos Sąjungą (ES).
Višegrado šalių žemės ūkio rūmų susitikime dalyvaus Lenkijos žemės ūkio rūmų, Slovakijos žemės ūkio ir maisto rūmų, Vengrijos žemės ūkio rūmų, Čekijos žemės ūkio rūmų, Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) atstovai, Bulgarijos žemdirbių savivaldos lyderiai ir Latvijos žemės ūkio organizacijų bendradarbiavimo taryba.
ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus sako, kad tokio formato susitikimai labai svarbūs, nes galima su kaimyninių ir artimų šalių atstovais tiesiogiai pasikalbėti apie padėtį žemės ūkyje, ieškoti bendrų sprendimų dėl problemų, su kuriomis susiduria šalių ūkininkai. Pasak jo, susitikime planuojama aptarti dabartinę padėtį žemės ūkio ir maisto produktų rinkose, prekių importą iš Ukrainos, žemės ūkio protestus Europoje, bus diskusija apie Europos žemės ūkio pasirengimą Ukrainos stojimui į ES.
Višegrado šalių žemės ūkio rūmų atstovų susitikime bus pasirašomas komunikatas. Jame daug dėmesio skirta priemonėms, kurios padėtų užtikrinti didesnį stabilumą žemės ūkyje, užtikrintų vietos ūkių konkurencingumą ir gebėjimą pasiruošti Ukrainos įstojimui į ES:
- Ūkininkai susiduria su nežinomybe ir sunkumais, kylančiais dėl didėjančių gamybos sąnaudų ir karo Ukrainoje. Kai kurių žemės ūkio produktų, pavyzdžiui, grūdų ir aliejinių augalų sėklų, kainos mažėja, o tai turi įtakos ūkių pelningumui. Ūkininkai tikisi ES institucijų paramos. Jiems ypač reikia pagalbos didinant ūkių atsparumą kainų svyravimams ir klimato kaitai.
- Svarbiausias ES žemės ūkio tikslas turi išlikti tvarus ES gyventojų aprūpinimas maistu. Būtina apsaugoti ES vidaus rinką nuo produktų, pagamintų netvariose maisto sistemose, antplūdžio. Prieš pateikiant į rinką produktus iš Ukrainos, turėtų būti taikomi būtini reikalavimai, susiję su Žaliojo susitarimo valstybėms narėms nustatytais standartais.
- Palengvinus prekybą ukrainietiškomis prekėmis ir jų eksportą, dėl kurio dirba Europos Komisija, turėtų būti prisidedama prie pasaulinio aprūpinimo maistu saugumo, tačiau neturėtų kilti neigiamų pasekmių atskiriems ES sektoriams ir žemės ūkio rinkoms. Aprūpinimas maistu negali būti užtikrintas be žemės ūkio pelningumo, o tam reikia užtikrinti Europos ūkininkų apsaugą nuo neriboto prekių importo iš trečiųjų šalių, kuriose žemės ūkis veikia pagal visiškai kitokią teisinę sistemą ir aplinkosaugos reikalavimus.
- Reikia mechanizmų, kurie veiksmingai apsaugotų ES valstybių narių rinkas, ypač priešakinėse linijose esančių šalių rinkas, nuo tolesnio žemės ūkio produktų importo iš Ukrainos didėjimo ir neigiamo šio reiškinio poveikio žemės ūkio gamybos pelningumui ir šeimos ūkių veiklai ES.
- Autonominių prekybos priemonių įvedimas neužtikrino tiekimo tęstinumo į deficitinius regionus, kurie tradiciškai gaudavo produktus iš Ukrainos, nes ukrainietiški produktai daugiausia patenka į ES rinką, ypač į kaimynines šalis. Todėl Europos Komisija, o vėliau ir atskiros ES valstybės narės, įskaitant Lenkiją, buvo priverstos įvesti nemažai importo iš Ukrainos apribojimų. Šiomis aplinkybėmis reglamentas dėl Autonominių prekybos priemonių davė priešingą rezultatą, t. y. prisidėjo prie prekybos kliūčių, kurių anksčiau nebuvo, atsiradimo. Taip pat manome, kad skubus importo liberalizavimas tarnauja ne tiek bendrai Ukrainos ekonomikai, kiek prisideda prie nedidelės grupės oligarchų, dažnai investuojančių savo kapitalą ne Ukrainoje, pelno didinimo.
„Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta pirmiau, turėtume grįžti prie ES ir Ukrainos asociacijos susitarimo nuostatų ir pradėti diskusijas su Ukrainos puse dėl laipsniško abipusio liberalizavimo, kartu palaipsniui derindami Ukrainos žemės ūkį su ES standartais ir įstatymais“, – teigiama pirminiame Višegrado šalių žemės ūkio rūmų atstovų komunikate.
Vis dėlto, jei Europos Komisija nesutiks su tuo, kas išdėstyta pirmiau, ir laikysis savo pozicijos dėl būtinybės išplėsti Autonominių prekybos priemonių mechanizmo taikymą, siūlome priimti toliau nurodytus sprendimus galimam neigiamam šio reglamento poveikiui apriboti:
- Išbraukti iš reglamento jautriausius produktus, dėl kurių ES valstybių narių rinkose atsiranda arba gali atsirasti rimtų sutrikimų, t. y. grįžti prie tarifinių kvotų pagal ES ir Ukrainos asociacijos susitarimą.
- Vietoj visiško liberalizavimo grįžimas prie 2017-2020 m. taikyto sprendimo tipo, t. y. papildomų autonominių tarifinių kvotų nustatymas importui iš Ukrainos į ES.
- Įtvirtinti sustiprintą apsaugos sąlygą, leidžiančią konkrečiai ES valstybei narei automatiškai atkurti muitų tarifus, kai importas viršija tam tikrus kiekius arba sukelia rinkos sutrikimų.
- Panaikinti galiojančio Autonominių prekybos priemonių reglamento 1 straipsnio nuostatas, pagal kurias ES negali imtis standartinių apsaugos priemonių prieš Ukrainos importą dempingo arba pernelyg didelio importo, sukeliančio rimtus trikdžius, atveju.
Višegrado šalių atstovų manymu, Europoje tęsiasi ūkininkų protestai, kurių metu reikalaujama konkrečių ir operatyvių sprendimų žemės ūkio sektoriuje. Ūkininkai pabrėžia problemas, susijusias su klimato kaita, ūkių konkurencingumu, pajamomis, administracine našta ir kartų kaita. Žemės ūkiui tenka lemiamas vaidmuo užtikrinant aprūpinimą maistu, o dėl karo Ukrainoje kilusi krizė dar labiau pabrėžia jo strateginę svarbą. Taip pat pabrėžiame būtinybę stiprinti žemės ūkio pozicijas Europos Sąjungos politinėje darbotvarkėje. Siekdama parengti konkrečius sprendimus, Europos Komisija inicijavo strateginius dialogus su įvairių žemės ūkio sektorių atstovais, įskaitant Copa – Cogeca. Skelbiame, kad aktyviai dalyvausime šiuose procesuose, pabrėždami, kad priimant sprendimus būtina vadovautis įrodymais pagrįstu požiūriu. Tik toks požiūris padės atkurti ES institucijų ir ūkininkų pasitikėjimą ir parengti sprendimus, kurie užtikrins Europos žemės ūkio sektoriaus stabilumą ir plėtrą.
Žemdirbių atstovai pripažįsta iššūkius žemės ūkiui, susijusius su Ukrainos stojimo į ES derybų pradžia, todėl būtina tam tinkamai pasirengti. ES atsivėrimas Ukrainai gali būti strateginė investicija į taiką, stabilumą, saugumą ir ekonomikos augimą visame Europos žemyne. Kartu reikia imtis visų būtinų veiksmų, kad dėl tolesnės ES plėtros nesumažėtų žemės ūkio gamybos pelningumas, neištuštėtų kaimo vietovės ir nebūtų atsisakyta žemės ūkio veiklos dabartinėse valstybėse narėse.
Reikalaujama, kad kiekviename stojimo derybų etape būtų užtikrinta ES valstybių narių ūkininkų ir kitų žemės ūkio ir maisto sektoriaus subjektų interesų apsauga. Taip pat laikomasi nuomonės, kad prieš stojimo derybas su Ukraina turėtų būti atliktas išsamus stojimo poveikio ES žemės ūkiui, žemės ūkio ir maisto produktų sektoriui ir ES pozicijai tarptautinėje prekyboje vertinimas.