Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) Kaimo plėtros ir informavimo skyriaus vyr. specialistė ir projekto „Ūkininkų kompetencijų ugdymas“ vadovė Irmina Kudarauskienė pažymi, kad ugdyti ūkininkų kompetencijas yra labai svarbu, todėl 2022-2023 metais bus įgyvendinamas projektas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“ bus apmokyta per 3 tūkst. žemės ūkio veiklos subjektų.
„Šiandien patys ūkininkai pripažįsta, kad mokytis, tobulinti savo žinias ir jas taikyti praktikoje – labai svarbu. Juk tie, kurie savo ūkiuose taiko naujas technologijas, atsižvelgiant į naujus reikalavimus, įsitikino, kad įgytos žinios gali ženkliai prisidėti ir prie ekonominės naudos. Džiugu, kad norinčių pasitobulinti skaičius auga, nors sulaukiame daug pageidavimų mokytis nuotoliniu būdu, nes atšaukus pandeminę situaciją, vadovaujantis žemės ūkio ministerijos taisyklėmis, mokymai turi būti organizuojami gyvai. Manau, kad būtų tikslinga sudaryti galimybę ūkininkams pasirinkti mokymo(si) būdą, juo labiau, kad dveji pandemijos metai puikiai išmokė naudotis nuotolinėmis mokymo priemonėmis“, – sako I.Kudarauskienė.
Įgyvendinant projektą Žemės ūkio rūmai parengė ir atnaujino 16 mokymo programų: Ekologinio ūkininkavimo pagrindai; Retesnių varpinių, ankštinių, aliejinių ir prieskoninių vaistinių augalų veislės ir auginimo technologijos; Kompleksinės paramos reikalavimai; Pieno ūkio efektyvumo didinimas ir klimato kaitos mažinimas veislininkystės pagalba; Agrarinė aplinkosauga ir kraštovaizdžio gerinimas; Aplinkosauga ir tręšimo planavimas; Tausaus dirvožemio naudojimo pagrindai; Naujausios technologijos ekologinės gamybos ūkiuose; Dalyvavimas aplinkos apsaugos priemonėse ir jų įgyvendinimas; Ekonominės (ūkinės) veiklos planavimas ir finansavimo galimybės; Buhalterinės apskaitos svarba ūkininko ūkyje; Verslo planų rengimas ir projektų įgyvendinimas smulkiame ūkyje; Galvijų skerdimas ir skerdenų paruošimas aukštos kokybės galvijienos gamyboje, pagal kurias bus organizuojami mokymai.
Pažymėtina, kad suaugusiųjų tęstinis mokymasis Lietuvoje nėra pakankamai išplėtotas, nes nemažos dalies gyventojų turima kvalifikacija neatitinka darbo rinkos reikalavimų arba stokojama formalios kvalifikacijos, nepakankamai kryptingai išplėtota profesinio rengimo sistema, lyginant su ES išsivysčiusiomis valstybėmis, tik nedidelė dalis suaugusiųjų dalyvauja tęstinio mokymosi programose, įsitvirtinimą darbo rinkoje apsunkina neformalaus ir savaiminio mokymosi pripažinimo stoka ir kt. Su nemažai problemų susiduria ir suaugusiųjų mokymąsi organizuojančios institucijos: finansavimo stoka – institucijoms trūksta lėšų tiek šiuolaikinei techninei įrangai bei mokymo priemonėms, tiek samdyti kvalifikuotiems specialistams – praktikams. Kita problema: besimokančiųjų motyvacijos stoka ir nevienodas jų pasirengimas, andragogų (suaugusiųjų švietimo specialistų) trūkumas. Žemės ūkio sektoriuje tęstinis mokymas tampa itin svarbiu pramonės suskaitmeninimo kontekste, kai ketvirtoji pramonės revoliucija atneša visą gausybę technologinių, skaitmeninių, biologinių ir kitokių naujovių, kurios iš esmės keičia tiek darbo pobūdį, tiek bendravimą, tiek kitus profesinio ir asmeninio gyvenimo aspektus. Technologinės naujovės skatina žmones prisitaikyti prie naujų darbo formų, nuolatos atnaujinti turimas žinias ir tobulinti kompetencijas. Šiame kontekste svarbu kalbėti ir apie technines kompetencijas, reikalaujančias specifinių žinių ir įgūdžių, ir apie socialines bei problemų sprendimo kompetencijas, pritaikomas bet kokiame sektoriuje. Tęstinio mokymo pagrindinis tikslas – patobulinti reikiamas kompetencijas, suteikti žinių apie atskirais sektoriniais klausimais“, – pažymi ŽŪR Kaimo plėtros ir informavimo skyriaus vedėja Sonata Kisielienė.
