Spalio 18-20 d. Budapešte (Vengrija) Žemės ūkio rūmų l. e. p. pirmininkas Sigitas Dimaitis dalyvavo Vengrijos žemės ūkio rūmų organizuotoje konferencijoje „Tvarus ūkininkavimas”.
Konferencijoje dalyvavo Čekijos, Lenkijos, Slovakijos, Kroatijos, Vengrijos žemdirbių savivaldos – Žemės ūkio rūmų vadovai ir atstovai.
Konferencijos dalyvius sveikino Vengrijos Žemės ūkio rūmų pirmininkas Balazs Gyorffy, kuris pažymėjo, kad tvarus ūkininkavimas neįsivaizduojamas be inovacijų taikymo žemės ūkyje.
Vengrijos Parlamento vicepirmininkas Istvan Jakab savo kalboje pastebėjo, kad precizinis ūkininkavimas, skaitmeninių technologijų taikymas žemės ūkio sektoriuje tampa įprastiniu reiškiniu, tačiau iš ES Vengrijos žemdirbiai laukia administracinės naštos sumažinimo.
Diego Morales – JAV Indianos valstijos verslo plėtros ekspertas ir buvęs JAV viceprezidento Mike Pence patarėjas savo pranešime pažymėjo, kad didžiuojasi žemės ūkio sektoriaus pasiekimais, vertina ūkininkų darbą, kuris nėra lengvas, tačiau labai svarbus ir reikalingas. „Žemės ūkis, kaip ir kiti sektoriai susiduria su naujais iššūkiais: aplinkosauginiai reikalavimai, energijos taupymas, tvarus ūkininkavimas ir pan. Todėl ūkininkai turi mokytis ir diegti pačias pažangiausias technologijas“ – kalbėjo D. Morales.
EK Žemės ūkio ir kaimo plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas Michail Dumitru savo pranešime „Naujoji BŽŪP – pažangus ir tvarus ūkininkavimas“ pažymėjo, kad ES biudžeto dalis žemės ūkiui mažėja, tačiau didinama ES biudžeto dalis aplinkosaugai, klimato kaitai, tvarumui. „Turime prisitaikyti prie naujų sąlygų, naujos BŽŪP su būtinybe taikyti aplinkosaugines priemones, griežtai laikytis žalinimo reikalavimų. Jau šiandien galime išskirti 3 pagrindinius BŽŪP tikslus, kurie bus ekonominiai, aplinkosauginiai, socialiniai.
Žinia, visų proemonių ir reikalavimų taikymas turi būti laisvanoriškas. Daugiau subsidiarumo – daugiau žinių“ kalbėjo M. Dumitru. Pranešėjas taip pat pabrėžė inovacijų svarbą, primindamas, kad ES yra sukurtos 3200 EIP grupės, kurios tikimasi, atliks naudingą darbą visai Europai ir žemės ūkio sektoriui.
JAV Purdue universiteto prof. Sylvie M.Brouder pranešime „JAV taikomos inovacijos žemės ūkio sektoriuje“ pažymėjo technologijų svarbą, kurių pagalba galima įtakoti klimato kaitos procesus ir pagaminti saugų maistą. „Privalome pasiekti tokių pačių, ar net geresnių žemės ūkio gamybos rezultatų, bet mažesniais resursais. Tai įmanoma tik taikant inovacijas ir dirbant tvariai. Žemės ūkyje būtina taikyti žiedinės ekonomikos principus, kurie padėtų stabdyti dirvožemio eroziją. Svarbu išsaugoti ir kaimo gyvybingumą ir remti ne tik žemės ūkio sektorių, bet ir paslaugų kaime plėtrą, kultūrinio paveldo išsaugojimą“ – kalbėjo S.M. Brouder.
Barend Verachtert, EK Žemės ūkio ir maisto grandinės sektoriaus vadovas savo pranešime „Horizon2020 projektų įtaka inovatyviam žemės ūkiui“ pažymėjo, kad 2050 m. numatoma, kad žemėje gyvens 9 mlrd. žmonių, kuriems reikės papildomai dar apie 60 proc. maisto. Šiandien žemėje badauja 800 mln. žmonių, 2 mlrd. gyventojų turi antsvorį ir per 33 proc. maisto yra iššvaistoma.
B.Verachtert atkreipė dėmesį į pagrindinius tikslus ateinantiems 30 metų: kad niekas žemėje nebadautų; kad būtų sumažintos anglies dvideginio emisijos; kad maisto švaistymas būtų sumažintas iki 15 proc. (nuo dabar esamo 33 proc.).
„Šiandien kyla problemos dėl augančio maisto poreikio. Turi keistis ir ūkininko vaidmuo – iš gamintojo į kapitalo valdytojo. Toks ūkininko perėjimas į kitą lygį turi būti remiamas per inovacijų diegimą, kvalifikacijos tobulinimą, klimato kaitos priemones, žiedinės ekonomikos plėtotę. Būtinas ūkininko bendradarbiavimas su mokslu. Tuo tarpu mokslas tyri būti atviras, mokslo laimėjimais privaloma dalintis kuo plačiau, bendradarbiaujant tarptautiniu mastu. Jau šiandien svarstoma kokia programa pakeis Horizon2020. Žinoma tik tai, jog naujoje programoje bus numatyti fundamentalūs tyrimai, reikalingi tvariai plėtrai užtikrinti“ – kalbėjo B.Verachtert.
B.Verachtert pažymėjo, kad esama BŽŪP nėra tvari, o ateityje būtina remti smulkius ir vidutinius ūkius. Pranešėjas pasidžiaugė, kad Baltijos šalys ir Lenkija pasisako už BŽŪP stabilumą ir dviejų ramsčių sistemos išlaikymą.
Vengrijos žemės ūkio ministerijos atstovas Gyorgy Czervan apžvelgė žemės ūkio sektoriaus situaciją ir ateities BŽŪP poziciją. G. Czervan pasidžiaugė, kad Vengrija turi puikius partnerius nevyriausybiniame sektoriuje – Baltijos ir Višegrado šalių žemės ūkio rūmus, kurie formuoja vieningą nuomonę dėl BŽŪP ateities iš apačios.
Konferencijoje pranešimus taip pat skaitė Vengrijos Ministro Pirmininko kabineto atstovas Janos Lazar, JAV ambasados Vengrijoje atstovas David Kostelancik.
Vengrijos žemės ūkio tyrimų instituto atstovai Aniko Juhasz ir Barna Kovacs savo pranešimuose akcentavo kooperacijos svarbą ne tik šalies mastu, bet ir tarptautiniu lygmeniu, ypač pabrėždami EIP grupių kooperaciją.
Copa-Cogeca direktorius Arnaud Petit konferencijos dalyviams pristatė organizacijos veiklą ir akcentavo rizikos valdymo priemonių reikalingumą, kadangi kuriant BŽŪP tokios priemonės nebuvo numatytos. „Šiandien, kylant tokioms problemoms kaip embargas, klimato kaitos pokyčiai, įtakojantys sausras ar liūtis įpareigoja mus ieškoti ir sukurti rizikos valdymo priemones“ – kalbėjo A.Petit.
A.Petit taip pat akcentavo kooperacijos ir gamintojų organizacijų kūrimosi svarbą stiprinant derybines pozicijas dėl kainų. Taip pat pažymėjo, kad antrojo ramsčio priemonė yra labai svarbi siekiant išlaikyti gyvybingą ir ekonomiškai stiprų kaimą.
EK Žemės ūkio politikos analizės ir perspektyvų skyriaus vadovas Flavio Coturni akcentavo BŽŪP svarbą ir kėlė klausimą kokie pokyčiai ir iššūkiai laukia BŽŪP po 2020 metų. „Būtina susitarti visiems jau šiandien dėl ateities prioritetų, kurie turėtų būti – jaunimas, tvarumas, ekonomikos augimas, kaimo gyvybingumas. Kad BŽŪP būtų sėkminga visi bendrai privalome laikytis aplinkosaugos, žalinimo reikalavimų, klimato kaitos ir kt. priemonių, įtakojančių BŽŪP tikslus“ – kalbėjo F. Coturni.