Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet, Stripeikiuose (Ignalinos r.) vyko Žolinės ir Medkopio šventė, o ją vainikavo Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos su pirmąja ponia Diana Nausėdiene apsilankymas ir Prezidentų ąžuolų alėjoje ant Ladakalnio savo ir su sovietine okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovo Adolfo Ramanausko-Vanago vardu dviejų ąžuoliukų pasodinimas.
„Šiandien man yra didelė garbė pratęsti šią tradiciją. Manau, kad yra didžiai prasminga sodinti ąžuolus ne tik šitoje vietoje, bet ir visoje Lietuvoje. Man tai yra mūsų Lietuvos valstybės amžinumo simbolis. Ąžuolas – tai medis, kuriam lemta pergyventi ir mus, ir mūsų vaikus, ir mūsų anūkus, jis tartum savotiška estafetė, kurią viena karta perduoda kitai, su priesaika tausoti mūsų gamtą, gerbti mūsų istoriją, papročius“, – sakė Prezidentas, pabrėžęs, kad Ladakalnio apylinkės nuo seno vaidino svarbų vaidmenį šalies gynyboje: čia savo pėdsaką paliko ir Lietuvos gamta, ir istorija.
Šventėje dalyvavęs Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas dr. Arūnas Svitojus pasidžiaugė amatininkų, ūkininkų, tautos paveldo puoselėtojų darbštumu. „Lietuvių tauta yra didi, nes moka ne tik saugoti savo tradicijas, bet jas puoselėti ir perduoti ateities kartoms. Džiugu matyti, kad būtent kaimo žmonės, amatininkai ir žemdirbiai tas tradicijas ne tik puoselėja, edukuoja, bet ir didžiuojasi tuo, ką daro. Šių metų šventė tikrai nustebino daugybe edukacijų, menininkų išmone, kulinarinio paveldo ir tautodailės darbų kermošiumi. Kultūrinį ir bitininkystės paveldą pristatė Japonijos ambasada, o jos ambasadorius Ozaki Tetsu ypač pasidžiaugė Lietuvos ir Japonijos šalių draugiškais santykiais ir abiejų tautų darbštumu, kurį palygino su bičių. Svarbu, kad tarp savo kasdienių darbų nepamirštume ir tautos tradicijų, tarpusavio bendravimo, iškilių asmenų pagerbimo“, – kalbėjo dr. A.Svitojus.
Rugpjūčio 15-ąją – Žolinė – lietuvių nuo seno švenčiama vasaros ir rudens sandūra, kai svarbiausi lauko darbai jau nudirbti. Žolinė – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinių švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas…