Vilniuje liepos 4 d. įvykusioje tarptautinėje konferencijoje ES Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos ir daugiametės finansinės programos projekto niuansus nagrinėjo Europos Komisijos (EK) Žemės ūkio ir kaimo plėtros direktorato direktorius Tassos Haniotis. Pastabas pateikė devynių ES šalių žemdirbių savivaldos atstovai iš Lietuvos, Čekijos, Slovakijos, Bulgarijos, Vengrijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Kroatijos. Konferencijoje dalyvavo LR Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, LR žemės ūkio ministras Giedrius Surplys bei per šimtą Lietuvos žemdirbių savivaldos organizacijų lyderių ir valstybės institucijų atstovų.
Neteisingi argumentai
Atidarydamas tarptautinę konferenciją ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus pabrėžė, kad BŽŪP yra žemdirbių veiklos pagrindas – ji užtikrina ūkininkų pajamas ir nustato viso jų darbo pagrindus.
„Todėl mums labai svarbu, kaip BŽŪP bus finansuojama. Juk tiesioginės išmokos (TI) palaiko ūkininkų pajamų lygį ir yra svarbus saugiklis rinkos nestabilumo ar krizių atveju, o lėšos kaimo plėtrai yra svarbios užtikrinant gyvenimo kokybę kaime“, – sakė A.Svitojus.
ŽŪR pirmininkas atkreipė dėmesį į pagrindinius dabartinio kaimo skaudulius – senstančius ūkininkus ir emigraciją.
„Iš Briuselio dažnai girdime argumentus, jog mažiausias išmokas gaunančiose ES valstybėse ūkininkai patiria mažesnius žmogiškųjų išteklių, energetikos ir kitus gamybos kaštus. Tai neteisingi argumentai. Būtina atsižvelgti į tai, kad žemės ūkio paskirties žemės plotai Lietuvoje smarkiai išaugo, o tiesioginių išmokų vokas skaičiuojamas pagal pasenusį referencinį laikotarpį ir dėl šios priežasties TI mūsų ūkininkams yra dar sumažėja“, – sakė A.Svitojus ir konferencijos svečius pakvietė diskutuoti dėl naujojo laikotarpio BŽŪP.
Prioritetai – supaprastinti ir modernizuoti ES paramą
EK Žemės ūkio ir kaimo plėtros direktorato direktorius graikas T. Haniotis pagrįstai laikomas ES žemės ūkio plėtros bei paramos sistemos architektu. Jo nuomonė Briuselyje labai vertinama. T.Haniotis Lietuvoje viešėjo prieš tris savaites ir tada jo nuomonė dėl TI konvergencijos reikalavimų buvo palyginti griežta. Todėl buvo įdomu, ar prieš tris savaites lietuvių išsakyti argumentai nors šiek tiek sušvelnino jo nuomonę.
„BŽŪP prioritetai – supaprastinti ir modernizuoti žemės ūkio politiką, daugiau dėmesio skirti aplinkos apsaugai, užtikrinti sąžiningesnį ES paramos paskirstymą, užtikrinti pusiausvyrą rinkoje. Suprantu, kad čia susirinkę devynių ES narių atstovai daugiausia dėmesio skiria paskutiniems dviem tikslams, tačiau turite suprasti, kad EK turi įvertinti iššūkius, su kuriais susidurs visos 27 ES narės“, – sakė T.Haniotis.
Pasak svečio, nors daug kas kritikuoja ES žemės ūkio sistemą, tačiau nepaneigiamas faktas, kad pasaulinėje rinkoje ES žemės ūkis tapo didžiausiu eksportuotoju. Pasaulio bankas (PB) padarė išvadą, kad ES BŽŪP turėjo teigiamo poveikio mažinant skurdą ir kuriant naujas darbo vietas.
Dokumentuose nerado ES pažadų
Briuselis dažnai susilaukia priekaištų, kad ES narių ekonomikos remiamos skirtingu greičiu.
„Tačiau akivaizdu, kad naujųjų ES narių ekonomikos auga greičiau ir dalį pajamų jos gauna dėl BŽŪP sistemos. Girdžiu raginimus sulyginti TI, tačiau ar tai galime padaryti dabar? Ar visi dirbame vienodomis sąlygomis?“, – klausė T.Haniotis.
Svečias paneigė tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse dažnai kartojamą teiginį apie nevykdomus ES pažadus iki 2014 – ųjų suvienodinti TI.
„Patikrinau dokumentus. Galbūt šalys to tikėjosi, tačiau niekas tokių pažadų nesuteikė. Stojimo sutartyje buvo numatyta, kad 2014 – aisiais visoms ES narėms bus taikomos vienodos nuostatos, t.y., kad 100 proc. TI bus skiriama iš ES biudžeto, tačiau nebuvo numatyta, kad jos bus vienodos“, – aiškino T.Haniotis.
Pasak T.Haniočio, vienodų TI negalima skirti, nes ES narių rinkose labai skiriasi darbo jėgos kaina, gerokai mažesnės išlaidos žemės nuomai bei mažesnė žemės ūkio paskirties žemės kaina.
„Greita TI konvergencija ES narių ekonomikai turėtų neigiamą poveikį. Konvergencija yra ir bus vykdoma, o ilgalaikėje perspektyvoje TI daugelyje šalių bus panašaus lygio“, – sakė T.Haniotis.
Svečias priminė, kad BŽŪP biudžetas dėl „Brexit“ ir kitų priežasčių yra mažinamas, pinigai Briuselyje iš dangaus nekrenta, todėl skiriamas lėšas turime panaudoti efektyviau.
„Be to, sieksime užtikrinti lėšų panaudojimo lankstumą, kad ES narės galėtų pačios pasirinkti lėšų panaudojimo būdus“, – priminė T.Haniotis.
Siūlė skatinti eksportą
Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Andriejus Stančikas atvirai pareiškė, jog kai kurie T.Haniočio pateikti argumentai jo neįtikino.
„Sakote, kad Baltijos šalyse yra pigesnė darbo jėga. O ji ir negali būti brangesnė, nes mes neturime lėšų didinti atlyginimus, kiek turi senosios ES narės. Žemės kaina irgi sparčiai auga ir būtų dar didesnė, jeigu gautume didesnę ES paramą“, – sakė A.Stančikas.
KRK pirmininkas EK pasiūlė atlikti eksperimentinį projektą – jeigu EK negali Baltijos šalių paremti didinant TI, tai tegul paremia ieškant maisto produktų eksporto rinkų.
„Mokslininkų tyrimai rodo, kad dėl maisto produktų kokybės po dešimtmečio kas trečias planetos gyventojas turės onkologinių problemų. Taigi naujus poreikius ES turėtų planuoti jau dabar. Baltijos šalys gali sėkmingai auginti ekologine prasme itin sveikus produktus. Paskatinkite mus finansiškai ir savo produktus eksportuosime, taigi ir ES rinkoje kitoms šalims atsiras daugiau galimybių. Taip pagelbėtume visai ES rinkai“, – siūlė A.Stančikas.
Nuogąstauja, kad pritrūks jėgų
Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys pateikė vaizdų pavyzdį apie tai, kad tą patį tikslą sunku pasiekti, kai tos pačios rinkos dalyviams skiriama skirtinga parama.
„Juk mes kalbame apie bendrąją žemės ūkio politiką. Bet ar tikrai ji bendroji? Didinami įsipareigojimai aplinkos apsaugai, produktų kokybei, o dar yra nauji prioritetai – migracija, sienų apsauga. Taigi vienos sąlygos skiriamos visiems ES nariams, o kitos – jau skirtingos. Mes pritariame prioritetui modernizuoti žemės ūkį, supaprastintam paramos naudojimui, bet patikėkite – infliacija Lietuvoje yra bent du kartus didesnė nei senosiose ES narėse, vis daugiau produktų, kurių kainos yra net didesnės nei kitose ES narėse, taigi paminėti argumentai jau netikslūs. Manau, kad EK pasiūlymas yra dar ne galutinis. Mes pateiksime tikslesnius skaičiavimus ir tikiuosi, kad mus išgirsite. Kitaip nuogąstauju, kad mes nepasieksime EK mums keliamų tikslų ne todėl, kad nenorėtume, o todėl, kad neturėsime tiek jėgų “, – sakė G.Surplys.
EK remiasi statistikos duomenimis, kad Lietuva pagal BVP jau peržengė 75 proc. ES vidurkį, tenkantį vienam valstybės gyventojui.
„Tačiau turite žinoti, kad BVP taip ženkliai Lietuvoje išaugo ne tik dėl ekonomikos augimo, bet ir dėl labai didelės gyventojų emigracijos. Taigi turėsime kofinansavimui skirti jau ne 15, o 57 proc., tačiau valstybė tiek lėšų neturės ir mes nepajėgsime pasiekti EK keliamų tikslų“, – kalbėjo ministras.
Kviečiame susipažinti su konferencijos pranešimais:
[Best_Wordpress_Gallery id=”322″ gal_title=”2018_07_04_BŽŪP”]