Balandžio 25 d. įvyko Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) XVIII – asis suvažiavimas. Eilinis suvažiavimas – tokie rengiami kasmet, tačiau kartu ir neeilinis, nes jo metu pagrindinės šalies žemdirbių organizacijos nariai diskutavo apie labai svarbius šalies žemės ūkio reikalus. Ūkininkų diskusijose aktyviai dalyvavo Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Andriejus Stančikas bei žemės ūkio viceministras Venantas Griciūnas.
Suvažiavime LR ŽŪR tarybos ataskaitą pateikė pirmininkas Arūnas Svitojus ir žodžiu bei mintimis sugrįžo į 2018 – uosius. Taigi LR ŽŪR taryba 2018 – aisiais surengė 9 posėdžius, priėmė 10 rezoliucijų aktualiausiais klausimais. Tarp svarbiausių – dėl BŽŪP ateities po 2020 – ųjų, dėl maksimalaus tiesioginių išmokų dydžio ribojimo nuo 2019 – ųjų (ši rezoliucija sukėlė sukėlė tikrų tikriausią paniką ypač tarp tūkstančius hektarų žemės valdančių stambiausiųjų ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių savininkių. ŽŪM vadovai turėjo ne juokais susimąstyti dėl LR ŽŪR tarybos labai konkretaus pasiūlymo žemdirbių savivaldai perduoti valstybei nebūdingas funkcijas.
„Būtent čia, Žemės ūkio rūmuose, LAEI mokslininkai pradėjo rengti diskusijas dėl Baltosios knygos. Čia, LR ŽŪR tarybos posėdyje, ministras bandė šiame dokumente padėti galutinį tašką. Džiaugiuosi, kad atsilaikėme, kad įrodėme, jog dokumentą reikia tobulinti ir nors Baltoji knyga turi trūkumų, tačiau galutinis jos variantas daug geresnis, nei buvo siūlomas“, – sakė A.Svitojus.
LR ŽŪR vadovai arba Tarybos nariai dalyvavo 19 LR Seimo KRK posėdžių, 12 Trišalės tarybos posėdžių, nuolat dalyvavo daugelyje ŽŪM pasitarimų, pavyzdžiui, Stebėsenos komiteto posėdžiuose, darbo grupėse, įvairių kitų komitetų posėdžiuose Aplinkos, Švietimo ir mokslo bei Finansų ministerijose, kuriuose buvo svarstomi žemės ūkiui svarbūs klausimai.
„Aš ir mano kolegos LR ŽŪR vicepirmininkai bei direktorius dalyvavome 28 susitikimuose su rajonų žemdirbiais ir apskritai kaimo gyventojais ir išgirstus ūkininkų pasiūlymus perdavėme susitikę su LRS pirmininku Viktoru Pranckiečiu, su Premjeru Sauliumi Skverneliu, su LR Prezidente Dalia Grybauskaite“, – sakė A.Svitojus.
LR ŽŪR pirmininkas suvažiavimo dalyviams priminė apie didelio dėmesio susilaukusią konferenciją melioracijos klausimais, po kurios labai greitai ŽŪM pateikė naujus planus iš esmės atnaujinti melioracijos sistemą visoje šalyje. Daug dėmesio susilaukė apskritojo stalo diskusijos dėl pienininkystės sektoriaus ateities bei kooperacijos.
Įspūdinga LR ŽŪR veikla plečiant tarptautinius ryšius.
„Įsitvirtinome Vyšegrado šalių grupėje ir tapome lyderiais tarp Baltijos šalių. Labai svarbi LR ŽŪR veikla su kaimynais lenkais – mes jiems padėjome, jie mums padeda. Iš esmės politinių santykių atšilimas prasidėjo nuo žemdirbių ryšių atkūrimo“, – sakė A.Svitojus.
LR ŽŪR suvažiavimo dalyviai vienbalsiai patvirtino pirmininko pristatytą Tarybos veiklos ataskaitą bei LR ŽŪR finansinę ataskaitą, kurią pateikė organizacijos vyr. finansininkė Rasa Buzienė.
Suvažiavimas pritarė ir nepriklausomos audito įmonės „Audifina“ išvadoms – reikšmingų pastebėjimų nėra.
Suvažiavime dalyvavęs Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius ragino žemdirbius talkinti siekiant sumažinti PVM maisto produktams.
„Neįmanoma konkuruoti nei mums, nei ūkininkams, kai kaimyninėje Lenkijoje PVM yra mažesnis 4 kartus“, – sakė E.Mackevičius.
Lietuvos šeimos ūkininkių sąjungos vadovas Vidas Juodsnukis priminė, kad LR ŽŪR ir toliau turi siekti, kad ES parama būtų skiriama neignoruojant smulkių ir vidutinių šeimos ūkių.
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis džiaugėsi, kad LR ŽŪR nepasidavė iš organizacijos pasitraukusių asociacijų ir sąjungų provokacijoms. LR ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas dėkojo ŽŪR savivaldos organizatorių rajonuose veiklai: „Įsitikinau, kad jie turi autoritetą, kad jų veikla rajonuose labai svarbi. Jokia kita organizacija neturi tokios struktūros“.
Vicepirmininkas Vytautas Buivydas ragino ministeriją daugiau dėmesio skirti didesnės pridedamosios vertės produktus auginantiems ar gaminantiems ūkininkams ir priminė, kad bet kurio kaimo gyvybingumą lemia ne vienas jame esantis stambus ūkis, bet daug smulkių ir vidutinių ūkių.
Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis rėžė emocingais ir svariais argumentais pagrįstą kalbą: „Pieno rinkoje itin sunki padėtis. Kur jų lyderiai? Mano žiniomis, jie tyli, nes perdirbėjai jiems moka 2 ct/kg daugiau nei kitiems. Toks solidarumas“. S.Daniulis kritikavo ir šalies valdžią, kuri nesugeba kariuomenę mitinti tik Lietuvoje pagamintais sveikais produktais: „Suprantu, kad kariuomenė turi pirkti ginklus, kurių Lietuva nepasigamina, bet nesuprantu, kodėl nenori pirkti lietuviškų maisto produktų. Tokią klaidą Vyriausybė turi kuo greičiau taisyti“.
Kaip įprasta, iš karto po suvažiavimo buvo sušauktas LR ŽŪR tarybos posėdis, kuriame LR ŽŪR direktorius pateikė 2018 m. veiklos ataskaitą. Ataskaita konkreti ir dalykiška, tačiau jos esmė telpa viename sakinyje: „Kai kurių LR ŽŪR gero nelinkinčių organizacijų vadovai piktinasi, kad esą LR ŽŪR išlaiko valstybė. Nieko panašaus – visas lėšas užsidirbame patys, dalyvaujame konkrečiose programose, įgyvendiname ūkininkams naudingas priemones – taip patys užsidirbame ir išsilaikome ir teikiame paslaugas žemdirbiams. Tokias galimybes turi visos organizacijos – tegul teikia paraiškas ir dalyvauja konkursuose“.
LR ŽŪR taryba vienbalsiai patvirtino direktoriaus pateiktą ataskaitą.
Be kita ko – LR ŽŪR taryba patvirtino neseniai įsteigtos Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos prašymą tapti LR ŽŪR nare.
