Jurbarko rajone tradicija švęsti Sekmines prasidėjo dar 2007 metais, kai Raudonės kultūros namų meno vadovė Birutė Jurkšienė pradėjo ieškoti tose apylinkėse seniausio kryžiaus. Kultūros namų vadovė kryžių rado Raudonės seniūnijoje, Pupkaimio kaime. Nuo tada ir prasidėjo Sekminių šventė Pupkaimyje.
Birželio 4 d. Pupkaimyje įvyko 10-oji Sekminių šventė. Šios jubiliejinės šventės atminimui buvo pastatytas ąžuolinis kryžius.
Šventėje koncertavo Jurbarko rajono vaikų ir suaugusiųjų kolektyvai, o renginio organizatorė dėkojo ir ir renginio rėmėjams, ir dalyviams.
Veliuonos kultūros centro direktorė Birutė Jurkšienė jau planuoja ateinančių metų šventę, į kurią planuoja aktyviau įtraukti ir kitus rajono kaimus ir jų jaunimą.
Sekminės – šventė, švenčiama sekmą (t.y. septintą) savaitę po Velykų. Jos metu garbinama augmenija ir naminiai gyvuliai.
Šventės metu ypatinga galia suteikiama jauniems berželiams. Pagonys medį laikė žmogaus ir visos gyvūnijos protėviu. Medis simbolizavo Visatos amžinumą, nesibaigiamumą, gimimą, mirtį ir atgimimą, mat jis žiemą apmiršta, o pavasarį vėl sužaliuoja. Medis simbolizavo ir visą pasaulį: jo šakos – dangų, kamienas – žemę, šaknys – požemį. Beržas išsiskiria iš kitų medžių tuo, kad yra itin gyvybingas – pirmasis pavasarį išsprogsta, auga ir prastoje žemėje.
Ankstyvą Sekminių rytą piemenys išgindavo karves, o jų ragus apkaišydavo beržų šakelėmis ar net pririšdavo prie ragų ir visus nedidelius berželius. Tikėta, kad tokios karvės bus ramios, sveikos ir pieningos. Bandos bulių puošdavo skerdžius. Piemenėlės puošdavosi beržų vainikais, piemenys už kepurių užsikišdavo lauko gėlių. Parginusius bandą sutikdavo namų šeimininkė. Ji apdovanodavo piemenis kiaušiniais, sūriu, pyragu.
Žemės ūkio rūmų Savivaldos organizatorė Jurbarko rajone Rūta Misevičienė