Įvyko ŽŪR Tarybos posėdis – Žemės ūkio rūmai

Liepos 26 d. įvyko Žemės ūkio rūmų (Rūmų) Tarybos posėdis. Posėdžio darbotvarkėje, kurią pristatė Rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas, du pagrindiniai klausimai: 1. Dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos pasekmių Lietuvos žemės ūkiui; 2. Dėl nacionalinių įsipareigojimų žemės ūkyje po Paryžiaus susitarimo ratifikavimo.

Taip pat A. Stančikas pristatė posėdyje dalyvaujančius svečius – Europarlamento narys Bronis Ropė, Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos departamento Strateginio planavimo ir mokslo skyriaus vedėja Joana Bacevičienė, Europos Sąjungos ir tarptautinių reikalų departamento Europos Sąjungos politikų skyriaus vedėjas Dainius Stravinskas bei Europos Sąjungos ir tarptautinių reikalų departamento Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyriaus vedėja Ieva Ulčickaitė, Užsienio reikalų ministerijos atašė Tadas Ališauskas ir Europos Sąjungos departamento atstovas Andrius Pauga, Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė, Aplinkos apsaugos agentūros Klimato kaitos skyriaus vyr. specialistė Inga Žiukelytė.

Posėdžio pradžioje Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja Aušra Žliobaitė pristatė kovo 24 d. Rūmų Tarybos posėdyje svarstytus klausimus ir pasiektus rezultatus:

ŽŪR Taryba išnagrinėjo LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo projektu siūlomus pakeitimus ir nutarė:

Siekiant nestabdyti žemės konsolidacijos projektų, kurių tikslas yra pertvarkyti privačios, savivaldybės ir valstybinės žemės sklypus, o ne įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, būtina nustatyti išimtį, kad įstatymo reikalavimai netaikomi žemės konsolidacijos metu vykdomiems projektams;
Pritarti Projekto nuostatoms, tikslinančioms, jog pakanka išduoti sutuoktiniams bendrą leidimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, jei nors vienas iš jų atitinka reikalavimus įgijėjui ir žemę įsigyja bendrosios jungtinės nuosavybės teise
Nepritarti siūlymui nustatyti, kad perduotą kredito įstaigai žemės sklypą kredito įstaiga privalo realizuoti ne vėliau kaip per penkerius metus nuo žemės sklypo įsigijimo, vietoj šiuo metu nustatytų trejų metų;
Nepritarti siūlymui nustatyti, kad turimų sutartinių gyvulių ir įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės ploto santykis mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse turėtų būti atitinkamai 1 sutartinis gyvulys / 2 ha. Tarybos nariai mano, kad būtina atsakingai įvertinti visas šio siūlymo pasekmes, ir tik tada priimti konstruktyvų sprendimą;
Siūlyti baudos, skirtos juridiniams asmenims už įstatyme numatyto įsipareigojimo užtikrinti žemės ūkio paskirties žemės naudojimą žemės ūkio veiklai 5 metus nuo įsigijimo nevykdymą, dydį susieti su žemės plotu, t. y. kuo didesnis netinkamai naudojamos žemės plotas, tuo didesnė bauda;
Nepritarti Projekte siūlomiems kvalifikacinių reikalavimų asmenims, turintiems teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, pakeitimams;
Siūlyti tikslinti nuostatas susijusias su didžiausio įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės plotu susijusiems asmenims, nustatant pareigą kiekvienam juridinio asmens akcijų ar pajų turėtojui (ne tik turinčiam teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime) deklaruoti jiems pagal turimų akcijų ar pajų kiekį tenkančią juridinio asmens nuosavybės teise valdomą žemės ūkio paskirties žemės dalį.

2016-04-21 buvo gautas LR žemės ūkio ministerijos atsakymas į ŽŪR Tarybos rezoliucijoje pateiktus pasiūlymus dėl LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo. Iš 7 Rūmų pasiūlymų ŽŪM pritarė 2, pažadėjo, kad 3 pasiūlymai bus svarstomi tikslinant įstatymo projektą ir 2 nepritarė.

Dėl atsakomybės už neteisingą žemės ūkio naudmenų deklaravimą. Rūmų Taryba šiuo klausimu pavedė Rūmų administracijai parengti argumentaciją ir teisinę formuluotę atsakomybei už melagingą žemės ūkio naudmenų deklaravimą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir pateikti šių teisės aktų pakeitimo projektą įstatymų leidėjui. 2016 m. liepos 13 d. iš ŽŪM gautas atsakymas į ŽŪR Tarybos rezoliuciją, kurioje nurodoma, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas dėl melagingo žemės ūkio naudmenų deklaravimo būtų kraštutinė priemonė, tokiais atvejais deklaruoto ploto pareiškėjams sumažinama mokėtina arba susigrąžinama išmokėta parama.
Dėl 2016 m. balandžio 5-7 d. Tarybos e-posėdžio nutarimo pavesti ŽŪR administracijai užtikrinti už administracinės teisės pažeidimą bauda nubausto 2016-03-30 LPGA protesto akcijos dalyvio Klaipėdos rajono ūkininko teisinę gynybą. 2016 m. liepos 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria administracinės teisės pažeidimo bauda skirta 2016-03-30 LPGA protesto akcijos dalyviui – Klaipėdos rajono ūkininkui – buvo panaikinta.

Pirmuoju Tarybos klausimu Dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos pasekmių Lietuvos žemės ūkiui pranešimus perskaitė ŽŪR Tarptautinio skyriaus vedėjos Vaidos Lesčauskaitės ir Užsienio reikalų ministerijos Europos Sąjungos departamento atstovas Andrius Pauga.

Pranešimus rasite:

brexit_VL_ZUR

Brexit_URM

2016 m. birželio 23 d. įvykusiame referendume Jungtinės Karalystės (toliau – JK) gyventojai balsavo už pasitraukimą iš Europos Sąjungos (toliau – ES). Lisabonos sutarties 50 str. ES valstybėms narėms suteikta teisė – „pagal savo konstitucines nuostatas <…> išstoti iš Sąjungos“, tačiau JK išstojimo ekonominės ir politinės pasekmės kitoms ES narėms iki šiol lieka neaiškios.

Jungtinė Karalystė – ES narė, turinti vieną iš stipriausių ekonomikų, sukurianti 17 proc. ES BVP, kurioje gyvena apie 65 mln. gyventojų. JK yra didžiulė rinka, todėl jos išstojimas iš ES įtakos prekybos santykius su kitomis ES šalimis, vidaus ir užsienio prekybą. Viena iš galimų pasekmių – rinkos stagnacija, kuri turės reikšmės ir Lietuvai.

Lietuvos žemdirbiams kelia nerimą neaiškios ateities perspektyvos, įtakotos vienos iš senųjų ES šalių pasitraukimo iš Sąjungos. Manome, kad būtina deramai įvertinti ir pasiruošti JK išstojimo padariniams, kurie turės įtakos visam Lietuvos žemės ūkiui.

Antruoju klausimu Dėl nacionalinių įsipareigojimų žemės ūkyje po Paryžiaus susitarimo ratifikavimo, pranešimą perskaitė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė.

Pranešimas ČIA: Paryziaus kk sus ir ZU_f_2016-07-26

2015 m. gruodžio 12 d. Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konferencijos dalyvės (196 pasaulio šalys) pasiekė susitarimą, dar kitaip vadinamą – „Paryžiaus susitarimu“, kuriuo, spartindamos visuotinį perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų, įsipareigojo siekti, kad pasaulinės temperatūros kilimas būtų gerokai mažesnis nei 2°C. Siekdamos šio tikslo, šalys turės pateikti ir įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus.

Pažymėtina, kad ES klimato kaitos švelninimo tikslas – iki 2030 m. bent 40 proc. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, palyginti su 1990 m., 27 proc. energijos gaminti iš atsinaujinančių išteklių ir 27 proc. padidinti energijos efektyvumą -patvirtintas 2014 m. spalio mėn. Europos Vadovų Tarybos (EVT) išvadose dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos.

Lietuvai būtina paruošti suderintą veiksmų planą bei įsivertinti numatomų nacionalinių įsipareigojimų dydį, atsižvelgiant į išmetamųjų ŠESD kiekio nustatymo metodiką ir įtaką žemės ūkio vystymuisi.

Rūmų Taryba priėmė 2 rezoliucijas:

Dėl JK išstojimo iš ES pasekmių Lietuvos žemės ūkiui

Dėl nacionalinių įsipareigojimų žemės ūkyje po Paryžiaus susitarimo ratifikavimo