Rugsėjo 29 d. Vilniuje, Žemės ūkio ministerijoje įvyko Žemės ūkio rūmų organizuota tarptautinė konferencija „Bendrosios žemės ūkio politikos ateitis: žemdirbių interesų pripažinimas“.
„Šiandien galime tik pripažinti, kad žemdirbių savivaldos atstovai buvo per mažai aktyvūs, kai Lietuva stojo į ES, kai vyko derybos dėl 2007-2013 metų ES paramos. Žinoma, kad neturėjome patirties, o gal buvome nedrąsūs naujieji ES nariai, tačiau dabar privalome elgtis atsakingai, ryžtingai ir aktyviai derėtis dėl teisingos Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) 2020 m. Lietuvos žemdirbiams“, kalbėjo Žemės ūkio rūmų l. e. p. pirmininkas Sigitas Dimaitis.
Konferencijos dalyvius ir svečius sveikino Europarlamentarai Bronis Ropė ir Valdemar Tomaševski.
B. Ropė akcentavo, kad Europa privalo surasti sąžiningos konkurencijos formulę, kuri tenkintų visų ES šalių žemdirbius. „Būtina sukurti perspektyvią sistemą maisto grandinėje, kadangi esanti grandinė nėra sąžininga – skriaudžiami gamintojai ir vartotojai. Čia galėtų teigiamus pokyčius įtakoti kooperacija, gamintojų organizacijos, šakinės organizacijos. Taip pat būtinas ir ES supaprastinimas. Beje, šis žodis yra populiariausias ES koridoriuose. Tik reikia suvokti, jog negalima ES supaprastinti iki tiek, kad prarasti kontrolę.
Kitas dalykas – produktyvumas, kuris šiandien tiesiogiai siejamas su ekologija, t.y. turi būti darnus efektyvumas. Tik 3 šalys ES – Vokietija, Danija ir Olandija plečia savo produktyvumą darniai. Kitos ES šalys gerokai atsilieka.
Valdemar Tomaševski pažymėjo, kad žemės ūkis yra mūsų gyvenimo pagrindas. „Daugelis mūsų kasdien suvartojamų ir naudojamų produktų atkeliauja iš ūkio ir tai ne tik maisto produktai, bet ir drabužiai bei kiti kasdienybėje reikalingi daiktai.
Ūkininkai gamina aukštos kokybės, saugius maisto produktus. Tačiau iš ūkininkų tikimasi, kad jie prižiūrės gamtinį kraštovaizdį, padės kovoti su klimato kaita ir saugos žemės ūkio įvairovę. Atsižvelgiant į bendrą politinę padėtį, Brexito derybas, vykstančius svarstymus apie BŽŪP po 2020 m., Europos Sąjungos ir jos žemės ūkio laukia nelengvas laikotarpis. Kalbant apie žemės ūkį, svarbu pabrėžti, jog vienu svarbiausių siekių turėtų būti BŽŪP supaprastinimas, kad ji taptų prieinamesnė Europos piliečiams, atitiktų šiuolaikinius žmonių reikalavimus ir būtų naudinga Europos ūkininkams“ – kalbėjo V. Tomaševski.
Žemės ūkio ministerijos kanclerė Dalia Miniataitė sveikino susirinkusius į konferenciją ir perdavė ministro Broniaus Markausko sveikinimą konferencijos dalyviams. „Dėkoju šio renginio organizatoriams – Lietuvos žemės ūkio rūmams, kurie subūrė čia žmones, gebančius prisidėti prie naujos žemės ūkio sektoriaus ateities kūrimo. Džiugina, kad šios dienos diskusijoje taip pat aktyviai dalyvauja mūsų Europos Parlamento atstovai – mūsų balsas Europoje, svečiai iš užsienio – tikimės mūsų bendraminčiai BŽŪP įgyvendinimo kelyje. Manau, kad šiandienos apsikeitimas nuomonėmis bus išties labai naudingas, padės išryškinti žemdirbiams aktualius aspektus dėl būsimos BŽŪP, užkurs naują bangą bendrų interesų/ sąlyčio taškų konsolidavimui bei pamąstymams dėl prioritetų nacionaliniu ir ES lygiu įgyvendinimo, siekiant paveikti BŽŪP reformos procesą. Niekam nėra paslaptis, kad žemės ūkis yra mūsų visų gyvenimo pagrindas, todėl tik protinga, stipri, moderni, supaprastinta, orientuota į klimato kaitos proceso mažinimą ir pakankamai finansuojama politika gali užtikrinti geresnę ateitį“ – kalbėjo D. Miniataitė.
Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė Jurgita Stakėnienė pristatė pranešimą Bendrosios žemės ūkio politikos perspektyvos po 2020 m. PRANEŠIMAS.
J. Stakėnienė išreiškė susirūpinimą, kad šiandien ES kalbama apie tai, jog ES pinigais reikia kurti viešąsias paslaugas – mokslą, saugumą, inovacijas, o žemės ūkis turėtų būti sprendžiamas nacionaliniu lygmeniu. Taigi pastebimas žemės ūkio sumenkinimas. O derybose dėl BŽŪP po 2020 m. tikrai bus nemažai iššūkių, nes dėl Brexit ES biudžetas sumažėja nuo 160 mlrd. Iki 140 mlrd. eurų.
Laukia nauji iššūkiai
Žemės ūkio rūmų iniciatyva surengtoje konferencijoje, į kurią atvyko Latvijos, Čekijos, Suomijos žemdirbių savivaldos organizacijų atstovai, buvo derinamos pozicijos dėl BŽŪP ateities po 2020 metų. „Derybos dėl gyvenimo finansinės paramos po 2020 metų turi tam tikrų subtilybių, pirmiausia deryboms gali turėti įtakos Europos Parlamento rinkimai. Jie gali net pratęsti derybinį laikotarpį, todėl dabar reikia operatyviai sudėlioti svarbiausius dalykus, kad naujai išrinktas Europos Parlamentas galėtų sėkmingai tęsti darbus, su kai kuriomis korekcijomis“, – pabrėžė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas ir pasidalino mintimis, kad po 2020 metų žemdirbiams teks mažesnė ES biudžeto dalis negu iki šiol. Tam įtakos turi ir augantis pabėgėlių srautas, Brexit įtaka ir grėsmingiau pasireiškianti klimato kaita.
Apie iššūkius, su kuriais susiduria ES, ir žemdirbių savivaldos aktyvumo derybų metu svarbą konferencijoje kalbėjo Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė Jurgita Stakėnienė, Europos Parlamento nariai Bronis Ropė ir Valdemaras Tomaševskis.
Andriejus Stančikas pabrėžė žemdirbių savivaldos aktyvumo svarbą. „Džiugu, kad žemdirbiai aktyviau imasi iniciatyvos ginti savo interesus ir ne tik tęsia anksčiau pradėtą bendradarbiavimą su Baltijos šalimis, bet ir mezga ryšius su Višegrado ir Šiaurės šalimis“, – sakė A. Stančikas.
Pasirašytas susitarimas
Vienas svarbiausių konferencijos tikslų, tęsiant Bratislavos deklaracija pradėtą darbą, buvo pasirašyti žemdirbių organizacijų susitarimą dėl pagrindinių prioritetų, siekiant paveikti BŽŪP reformos procesą, kad būtų apginti ir įtvirtinti minėtų šalių žemdirbių interesai ES institucijose. „Tik apjungiant jėgas su kitomis šalimis ir pateikiant konsoliduotą nuomonę Europoje galime tikėtis rezultatų“ – sakė S. Dimaitis.
Po diskusijų ir kiekvienos užsienio šalies žemės ūkio situacijos pristatymo Lietuvos žemės ūkio rūmų l. e.p. pirmininkas Sigitas Dimaitis, Latvijos Žemės ūkio organizacijų bendradarbiavimo tarybos atstovė Ginta Jakobsone, Suomijos žemės ūkio gamintojų ir miško savininkų federacijos atstovas Simo Tiainen ir Čekijos žemės ūkio rūmų atatovas Jan Doležal pasirašė susitarimą dėl BŽŪP ateities po 2020 metų.
Susitarime pabrėžiama, kad vienas prioritetų – sąžiningų ir teisingų konkurencijos sąlygų sudarymas ūkininkams visose ES valstybėse narėse. Tiesioginių išmokų skirtumai tarp valstybių narių turi būti ištaisyti iki lygio, kuris užtikrintų sąžiningą konkurenciją tarp ūkininkų skirtingose Bendrosios Rinkos šalyse. SUSITARIMAS
Į pastaruoju metu pasigirstančius pamąstymus tiek A. Stančikas, tiek S. Dimaitis turi vieningą atsakymą: tiesioginės išmokos yra parama, pasiekianti kiekvieną ūkininką ir ji turi išlikti, nes investiciniai projektai pasiekiami toli gražu ne kiekvienam. „Tačiau reikėtų pagalvot apie tiesioginių išmokų administravimą, nes šiuo metu jis kainuoja labai brangiai. Galbūt vertėtų pasinaudoti JAV patirtimi ir paramą teikti per pajamų draudimą“, – svarstė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas A. Stančikas.
Kitas ramstis – plėtra, nes, kaip teigė A. Stančikas, labai svarbu, kad ir toliau ūkiai būtų modernizuojami, juose pritaikant naujausias technologijas.
„Svarbiausia, kad pradėjome kalbėti vienu balsu ir tai džiugina, nes tai rodo, kad mūsų perspektyvos yra geresnės. Kreipsimės į nacionalines vyriausybes, palamentus ir parlamentų vadovus, kad jie, pasinaudodami žemdirbių savivaldos pavyzdžiu, ieškotų sąlyčio taškų. Tik būdami vieningi galime apginti ir deramai atstovauti žemdirbių interesams ne tik ES, bet ir pasauliniu mastu – teigia Žemės ūkio rūmų l. e. p. pirmininkas Sigitas Dimaitis. – Pasirašytas susitarimas – priemonė tikslams siekti. Dabar reikia dirbti.“
Andriejus Stančikas pasidžiaugė, kad konferencija palaikė dar pavasarį Tartu įvykusio Baltijos šalių parlamentų Kaimo reikalų komitetų pirmininkų susitikime numatytus pagrindinius BŽŪP ramsčius: tiesiogines išmokas, kaimo plėtrą ir rizikos valdymą.
Jau šiandien panašias konferencijas dėl BŽŪP, į kurias bus kviečiami Lietuvos žemdirbių savivaldos atstovai, planuoja Lenkijos, Vengrijos, Estijos žemdirbių savivaldos institucijos. „Tikimės, kad susitarimą pasirašys Estijos, Kroatijos ir Slovakijos žemdirbių savivaldos atstovai“, – lūkesčiais pasidalijo S. Dimaitis.
Konferencijoje dalyvavo – Žemės ūkio rūmų organizacijų Tarptautinio komiteto nariai:
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos atstovė Lina Meilutė – Datkūnienė;
Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorė Vilma Živatkauskienė;
Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ atstovė Inga Siaurusevičiūtė;
Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovė Jovita Motiejūnienė;
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktoriaus pavaduotojas Eimantas Pranauskas;
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas;
Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis;
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos atstovas Eimantas Bičius.
Konferenciją organizavo Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai
Konferenciją rėmė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
[Best_Wordpress_Gallery id=”118″ gal_title=”2017_09_29″]