2018 m. gruodžio 17 d. Briuselyje įvyko ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos posėdis. Posėdyje nustatytos žvejybos kvotos 2019 m., diskutuota dėl BŽŪP ateities ir bioekonomikos strategijos.
Savo pirmininkavimą baigianti Austrija pateikė savo ataskaitą. Svarbiausias ES šalių delegatai palankiai įvertino pirmininkaujančios valstybės narės per pusmetį atliktą darbą. Pasisakę delegatai palankiai įvertino pirmininkaujančios valstybės narės pranešimą ir pažangą per pusmetį. Jie taip pat pabrėžė, kad prieš pasiekiant kompromisinę poziciją taryboje būtina apsvarstyti BŽŪP supaprastinimą ir praktinį naujojo įgyvendinimo modelio veikimą, į veiklos rezultatus nukreiptos sistemos ypatybes, naujosios „žaliosios” architektūros, susietų išmokų, kai kurių rinkos priemonių įgyvendinimo klausimus.
Komisijos pasiūlymuose dėl BŽŪP reformos, pristatomas naujas įgyvendinimo modelis, pagal kurį valstybės narės turės daugiau lankstumo, kaip panaudoti savo lėšas ir galės pagal savo sąlygas pritaikyti savo programas. ES lygmeniu bus nustatyti 9 visos ES ekonominiai, aplinkosaugos ir socialiniai tikslai, o kiekviena valstybė narė turės parengti strateginį planą, apimantį visą programavimo laikotarpį, kuriame išdėstoma, kaip ji ketina pasiekti šiuos tikslus, naudojant tiesiogines išmokas ir kaimo plėtrą. Komisija patvirtins kiekvieną planą, kad užtikrintų nuoseklumą ir bendrosios rinkos apsaugą bei stebėtų pažangą siekiant tikslų.
Komisijos pasiūlymuose taip pat pateikiami nauji ūkininkų įsipareigojimai ir paskatos aplinkos ir klimato kaitos srityje. Tiesioginės išmokos priklausys nuo aplinkosaugos ir klimato reikalavimų vykdymo, o valstybės narės turės pasiūlyti ekologines schemas ūkininkams, kurie viršija privalomus reikalavimus, remti.
Be to, naujoji BŽŪP bus labiau nukreipta į mažus ūkimuisi ir jaunuosius ūkininkus, sudarant palankesnes sąlygas kartų kaitai ir stengiantis geriau panaudoti žinias ir naujoves.
Lietuvai svarbiausi klausimai – nepagrįsti tiesioginių išmokų lygio skirtumai tarp valstybių narių, mažėjantis kaimo plėtros finansavimas ir neišnaudojamas bioekomikos potencialas. Lietuvos netenkina Europos Komisijos siūlymas dėl tiesioginių išmokų – naujajame septynerių metų biudžete jos nebus pakankamai sparčiai didinamos, kad pasiektų ES vidurkį. „2019 m. turime drąsiai imtis spręsti svarbiausius Bendrosios žemės ūkio politikos klausimus, nes kol kas tik kalbame apie didesnes ambicijas, bet nekalbame apie finansavimą. Pastarąją savaitę dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo Briuselyje protestavo Vidurio ir Rytų Europos žemdirbiai. Turime užtikrinti galimybių lygybę visiems, užsiimantiems žemės ūkiu Europos Sąjungoje”, – taryboje kalbėjo ministras G. Surplys.
Mūsų šaliai didelį susirūpinimą kelia ir žymiai mažinamas kaimo plėtros finansavimas, paramos intensyvumas gamybinėms investicijoms, techninės pagalbos lygis, atsiskaitymo už rezultatus dažnumas ir tvarka, neaiškumai dėl numatomos paramos išmokėjimo dėl nepasiektų rezultatų sustabdymo sistemos.
Lietuvos žemės ūkio ministras atkreipė dėmesį ir į būtinas tolesnes kompromiso paieškas aplinkosaugos srityje, administracinės naštos mažinimą, pakankamo rinkos reguliavimo priemonių finansavimo užtikrinimą.
Parengta pagal Europos Sąjungos ir Lietuvos žemės ūkio ministerijos informaciją