Maistas 2030: tyrimai ir inovacijos

Lapkričio 16 d. KTU Maisto mokslų ir technologijų kompetencijos centre vyko konferencija „Maistas 2030: tyrimai ir inovacijos žemės ūkio ir maisto sistemai“.

Konferencijos metu buvo paliestos sveikatai palankios žemės ūkio ir maisto vystymosi kryptys, tvarios žemės ūkio ir maisto technologijos bei švaistomo maisto problemos, tendencijos ir vizijos į ateitį.

Konferencijoje dalyvavo ir gilino žinias Žemės ūkio rūmų konsultantės Ernesta Dekaminavičienė ir Agnietė Švedaitė.

Dr. A. Šalaševičienė atidarydama konferenciją ir skaitydama pranešimą palietė ES ir Lietuvos bei viso pasaulio maisto sektoriaus situaciją. Lektorė pažymėjo, kad būtina didinti žmonių sąmoningumą dėl kokybiško maisto vertės, būtina mokinti skaičiuoti kalorijas tam, kad žmogus galėtų atsirinkti sveikatai palankius produktus. Be to, pabrėžė, jog žmonių gerą savijautą lemia gerbūvis – kokybiškas miegas, maistas, poilsis, genai bei sportas. Visa tai neatsiejama ir reikalinga kiekvienam žmogui. Kai atsiranda disbalansas, žmonės pradeda sirgti, gyvenimo trukmė trumpėja. Norint ilgiau ir kokybiškai gyventi svarbu atsiriboti nuo streso. Ateities mokslo vizija „lįsti“ giliau į ląsteles ir tyrinėti metabolinius procesus.

Taip pat svarbu „maisto sistemos grandinę“ perfrazuoti į „maisto sistemas“, kadangi sveiko žmogaus ir aplinkos sąvoka neapsiriboja maisto gamyba, ji yra susijusi su žmogaus organizmu, jo ląstelių veikla ir t.t.

Kiti pranešėjai palietė tokias problemas, kaip viršsvoris ir jo daroma žala žmogaus organizmui ir sveikatai, mitybos principus, žmogaus mikroflorą ir jos svarbą organizme.

Apžvelgtas Nyderlandų žemės ūkio ir maisto sistemos vystymasis iki 2030 metų. Keli pranešimai buvo apie galimybę panaudoti biorafinavimą – maisto produktų perdirbimą neišmetant maisto „atliekų“ po tam tikrų gamybos etapų, o jas perdirbant išgauti naudingus produktus. Buvo kalbama ir apie atliktus tyrimus su kiaušinių lukštų, cukrinių runkelių melasos, chia sėklų išspaudų panaudojimo ir pritaikymo būdus maisto produktų gamyboje.

Akcentuota ir maisto švaistymo problema. L. Mačytė pristatė ES ir nacionalinio lygmens priemones, kurios skatina mažinti maisto švaistymą. Maisto švaistymas opi problema visame pasaulyje. Lietuvoje yra priimtas Labdarai ir paramai skirto maisto tvarkymo aprašas, kuriame reglamentuota maisto su pasibaigusiu galiojimo terminu naudojimo tvarka – tinkamas vartojimui maistas atiduodamas labdarai.

Konferencijoje pranešimus skaitė: KTU Maisto instituto direktorė dr. A. Šalaševičienė, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro direktorius dr. A. Barzda, KTU Maisto instituto mokslininkai dr. A. Mieželienė, habil. Dr. J. Šalomskienė, dr. R. Narkevičius, dr. G. Alenčikienė, KTU Maito mokslo ir technologijų katedros prof. Dr. R. Venskutonis, dr. I. Jasutienė, dr. L. Bašinskienė, Klaipėdos valstybinės kolegijos Maisto technologijų katedros vedėja  V. Bradauskienė, Valstybinės maisto ir veterinarijos Maisto skyriaus vedėjos pavaduotoja L. Mačytė.

Skip to content