Žemės ūkio rūmų taryba 2018 m. sausio 30 d. patvirtino Žemės ūkio rūmų renginių ir iniciatyvų planą, skirtą atkurtos Lietuvos valstybės 100 –mečiui paminėti. Viena iš iniciatyvų – pasidalinti Žemės ūkio rūmams priklausančių organizacijų lyderių mintimis apie nuveiktus darbus, pasiektus rezultatus ir ateities vizijas. Tęsiame pokalbių ciklą. Šį kartą kalbiname Alytaus rajono žemdirbių asociacijos pirmininką Vaidą STANAITĮ.
Giminės kartų tęstinumas
Jūs baigėte Kauno technologijos universitetą, įgijote elektronikos inžinieriaus specialybę, taigi kodėl pasukote į žemės ūkį? Gal paskatino šalies žemdirbiams gerai žinoma jūsų senelė gerb. Elena Žilinskienė?
Žinoma, tai turėjo įtakos. Giminės kartų tęstinumas yra labai svarbus veiksnys. Aš dabar užsiimu tuo, ką pradėjo senelė, tęsė tėtis. Prisimenu, vieną vakarą susėdome prie stalo ir kalbėjome apie mūsų ateitį. Turėjau galimybę gauti gerai mokamą darbą Kaune, tačiau visi akcentavome, kad dirbčiau kažkam vadovaujant. Taigi visų savo idėjų, galimybių negalėčiau realizuoti. Kitaip jautiesi, kai turi savo ūkį ar verslą. Juo labiau, kad įmonė UAB „Luksnėnų sodai“ jau turi šaknis, turi iškovojusi vietą rinkoje. Naudodamasis proga tokius sprendimus palinkėčiau priimti ir kitiems mano bendraamžiams ar jaunesniems žmonėms – tęskite jūsų senelių ar tėvų veiklą, net jeigu ūkis nedidelis. Gal pakeiskite žemės ūkio šaką, bet neskubėkite žemę parduoti. Tai padaryti suspėsite visada. O aš įgytą elektronikos inžinieriaus specialybę panaudoju ir dabar. Viskas labai greitai keičiasi, valdant šiuolaikinį ūkį reikia turėti daug ir įvairių žinių. Mokslai KTU man suteikė supratimą apie problemų sprendimą ir siekį ieškoti efektyviausių būdų.
Vizija ir uždaviniai
Kaip nutiko, kad tapote Alytaus rajono žemdirbių asociacijos vadovu?
Teko bendrauti su buvusiu vadovu Jeronimu Mankausku, jis ieškojo, kas jį pakeistų, ieškojo jauno žmogaus. Žinoma, tai nebuvo vieno ar kelių žmonių sprendimas – susirinko Alytaus rajono žemdirbių asociacijos nariai ir pasiūlė man pabandyti.
Kokią turite viziją? Kokius uždavinius sau keliate?
Man teko įdomi ir sudėtinga užduotis. Štai aš šiuo metu vadovauju UAB „Luksnėnų sodai“. Pagal plotą (160 ha) tai lyg ir nedidelė žemės ūkio įmonė, tačiau sodininkystės sektoriuje priskiriama prie vidutinių ūkių. Yra daug rankų darbo, daug darbuotojų tenka samdyti – šeima, kokia didelė ji bebūtų, visų darbų nesugebėtų atlikti. Kas atidžiau seka padėtį šalies žemės ūkyje tai pastebi, kad neretai ūkininkai ir žemės ūkio įmonės yra tarsi specialiai supriešinami. Susidaro įspūdis, jog tai politizuota problema, nes vienos partijos labiau linkusios padėti smulkiems, kitos – stambiems ūkininkams, dar kiti – bendrovėms. Aš noriu visus įtikinti, kad iš tikrųjų mes visi tarsi sėdime vienoje valtyje, visi esame žemdirbiai ir jeigu norime rinkoje išsilaikyti, tai turime surasti sprendimus, kurie būtų naudingi visiems. Esu jaunas žmogus, bet jau pastebėjau – jeigu rinkoje kam nors sudaromos išskirtinai palankios sąlygos, tai jis nenaudingas kitiems, todėl toks laimėjimas yra trumpalaikis. Norėčiau, kad tokia tvarka pasikeistų.
Devynis kartus pamatuok
Alytaus rajone vyrauja prastos žemės. Tačiau važiuodamas vis dar matai auginant daug grūdinių kultūrų, nors derlius varganas. Regis dzūkai neskuba keisti ūkininkavimo krypčių?
Augalininkystė turi privalumą, kad net palyginti didelį plotą gali prižiūrėti vienas ar keli žmonės, žinoma, jeigu pakankamai turi žemės ūkio technikos. Pažįstu ne vieną ūkininką, kuris vienas susitvarko turėdamas 160 – 180 ha. Todėl ne kiekvienas gali ryžtis imtis žemės ūkio srities ekonomistų dzūkams rekomenduojamos sodininkystės ar daržininkystės. Nors tai tikrai perspektyvu, ypač auginti uogas, štai pastaraisiais metais daugėja auginančių šilauoges ir paklausa yra didelė. Žinoma, prieš imantis naujos krypties, reikia devynis kartus pamatuoti, pasverti visus niuansus, pasitarti su turinčiais patirtį ūkininkais.
Žemės ūkio ministerija vis dar puoselėja gyvulininkystės, pieno gamybos plėtros planus. Štai buvęs žemės ūkio ministras vylėsi, kad ateityje Lietuva galėtų per metus gaminti 3 mln. t pieno. Ar dzūkus sudomino tokie raginimai?
Tą viltį ministras grindė skatinimu kooperuotis. Tai – geras dalykas. Štai mūsų kaimynai lenkai būtent dėl kooperavimosi žemės ūkyje nuveikė labai daug. Juk visi suprantame, kad susikooperavę žaliavos supirkėjams galime pasiūlyti daugiau produkcijos, taigi ir už didesnę kainą, susikooperavę galime efektyviau panaudoti žemės ūkio techniką. Tai – dėsniai, kuriuos išbandė ir jų sėkmę patvirtino daugelis Europos šalių, taigi mums nereikia išradinėti dviračio.
Ar nepraradome laiko? Kai kas sako, kad smulkiųjų ūkininkų traukimosi procesas jau negrįžtamas?
Nemanau. Kai kurie pasitrauks, tačiau energingiausieji išliks.
Interesų gynimas
Alytaus žemdirbių asociacija yra pagrindinės žemdirbių organizacijos – ŽŪR narė. Kuo dalyvavimas šioje organizacijoje jums svarbus, naudingas?
Atsakymas vienareikšmiškas – kuo daugiau žemdirbių organizacijų dalyvaus ŽŪR, tuo bus lengviau ginti savo interesus. Kiekviena organizacija atskirai tikrai nedaug pasiektų, o kelias iki vykdomosios valdžios ar įstatymus kuriančios valdžios būtų ilgas ir mažiau efektyvus.
ŽŪR turi senas ir gilias tradicijas, tokios organizacijos veikia ir kitose šalyse, taigi ir toks tarptautinis bendradarbiavimas yra labai svarbus, nes galima daryti įtaką Europos Komisijai. Pagalvokime – ar Briuselis įvertintų kurios nors vienos asociacijos nuomonę, pasiūlymus?