2019 m. vasario 14-15 d. Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas Algis Baravykas dalyvavo Copa-Cogeca prezidiumų posėdžiuose, kuriuose buvo aptarti ES prekybos susitarimai, Brexit situacija, Copa-Cogeca pozicija dėl moterų padėties, dėl švietimo ir inovacijų skatinimo programų bei klimato kaitos.
Posėdžių metu vyko diskusijos dėl laisvos prekybos tarp ES ir Naujosios Zelandijos, kuriose dalyvavo Naujosios Zelandijos ambasadorius ES, NATO ir Švedijai David Taylor ir Prekybos politikos grupės vadove Fiona Duncan. Naujosios Zelandijos atstovai priminė, kad pirmosios derybos dėl prekybos ES įvyko 2018 m. liepos 16 – 20 d. Briuselyje, antrosios – 2018 m. spalio 8 – 12 d. Naujoje Zelandijoje.
David Taylor pristatė esamą prekybos tarp ES ir Naujosios Zelandijos situaciją, atkreipė dėmesį, kad Naujoji Zelandija priima prekes iš ES geresnėmis sąlygomis, nei ES iš Naujosios Zelandijos. Naujajai Zelandijai didelį rūpestį kelia Brexit‘as – kyla daug klausimų dėl iki šiol sudarytų sutarčių ir prekybos derybų ateities. Fiona Duncan išsamiai pristatė Naujosios Zelandijos prekybą. „Šalyje yra 4,7 mln. gyventojų, populiacija nuolat auga, todėl reikia plėtoti prekybą žemės ūkio produktais. Pažymėtina, kad eksporto apimtys į ES mažėja, o į Aziją – didėja, o prekyba su Šiaurės Amerika išlieka stabili“, – kalbėjo F. Duncan.
Copa-Cogeca posėdžio dalyviai teiravosi Naujosios Zelandijos atstovų apie pieno vartojimo mažėjimą, vyno eksportą į ES rinką, Naujosios Zelandijos standartus antibiotikų naudojime, GMO, gyvūnų gerovės reikalavimus.
Naujosios Zelandijos atstovai informavo, jog GMO ir augimo hormonai jų šalyje nėra leidžiami, gyvūnai dažniausiai laikomi ekstensyviai, antibiotikų poreikis mažas, o gyvūnų laikymo sąlygos yra geros. Naujoji Zelandija didelį dėmesį skiria klimato kaitos klausimams. Visgi bendra Copa-Cogeca pozicija dėl laisvos prekybos su šia šalimi lieka gana kritiška ir atsargi.
Posėdžių metu taip pat pateikta naujausia informacija dėl BŽŪP ateities. Į procesą įsijungė Europos Parlamento Aplinkos komitetas, Žaliųjų partija ir kairiojo sparno žalieji, pateikę pasiūlymus, kurie smarkiai prieštarauja Copa-Cogeca nuomonei. Planuojama, kad Europos Parlamento nuomonė turėtų būti parengta iki balandžio vidurio. Populistinės partijos yra pakankamai agresyvios dėl žemės ūkio klausimų, tiesioginių išmokų ir pan. Visuomenė labiau simpatizuoja aplinkosaugininkų, nei žemės ūkio vizijoms ir tai sukelia grėsmes ūkininkams. Copa-Cogeca išreiškė susirūpinimą, kad kol kas nėra aiškumo dėl BŽŪP finansavimo. Parlamente daug prieštaravimų, ieškoma susitarimų tarp komitetų.
Posėdyje dalyvavusi Europos Komisijos pirmininko J.C. Junckerio kabineto atstovė Christiane Canenbley siūlė susimąstyti apie Europos politikos ateitį. „Europa turi tapti globali žaidėja pasaulyje, greičiau reaguoti į krizes ir naujus iššūkius. Prekybos sutartys su Japonija, Kanada, Singapūru yra tai, kuo Europa gali didžiuotis. Europos rinka yra visiems įdomi, tačiau turi būti stipri ir sugebėti susitarti. Deja Europos vaidmuo mažėja, nes kadaise europiečiai sudarė 25 % pasaulio populiacijos, o šiuo metu – tik 7 %. Maža to, kaip rodo ateities perspektyvos, ateityje numatoma, kad Europoje gyvens tik 4 % viso pasaulio populiacijos. Žinoma toks gyventojų skaičiaus mažėjimas Europoje silpnins ir jos įtaką. Būtina taikyti inovacijas žemės ūkyje, diegti naujus robotus, skaitmenizuoti ir parengti specialistus darbui su naujomis technologijomis” – kalbėjo Christiane Canenbley.
Planuojama, kad rudenį bus parengta Europos daugiametė finansinė programa, tačiau žemės ūkio biudžeto parengimas yra labai lėtas procesas, kadangi sektorius nesutinka su lėšų mažinimu. Tačiau, pasak Europos Komisijos atstovės, negalima stabdyti viso proceso. Brexit įvyks, todėl biudžeto sumažinimai bus būtini.
Taip pat diskutuota dėl Brexit. Panašu, kad laukia „kietas « Brexit, be jokių pereinamųjų laikotarpių. Europa laikosi susitarimų, kurie buvo derinami, tačiau Britanijos vyriausybė atsitraukia ir keičia nuomonę. Copa-Cogeca duomenimis, Britanijos išstojimo iš Sąjungos sutartis gali likti nepatvirtinta ir Brexit gali įvykti be sutarties.
Traktorių, gyvulių ir atsargų kiekis Britanijoje yra apie 20-25 % didesnis nei 2017 metais. Panašu, kad jie ruošiasi atsiskyrimui. Bus neišvengiami didžiuliai šviežios produkcijos (mėsa, pienas, daržovės) eksporto trikdžiai. Britanija greičiausiai iš karto ims pirkti produkciją iš kitų šalių, tačiau ne iš ES, o pavyzdžiui iš Naujosios Zelandijos ir kitų šalių. Trečiosios šalys gali pasiūlyti konkurencingesnes sąlygas. Tai kelia didelę grėsmę visam ES žemės ūkio sektoriui. ES eksporto apimtys į Britaniją yra didesnės, nei buvo į Rusiją. Eksporto nutrūkimas į JK sukels dideles problemas ES rinkai. Britanija importuoja apie 60 % kiaulienos iš Danijos, Vokietijos ir Olandijos. Po Brexito ši mėsa gali užstrigti ES, jei Britanija ims pirkti pigesnę kiaulieną iš kitų šalių, tai gali sukelti problemų ES šalių kiaulienos sektoriui.
Šiuo metu ES krizės fondas yra apie 400 mln. €. Po Brexit bus reikalingi papildomi resursai rinkos svyravimams sureguliuoti. Greičiausiai tai atsilieps visam žemės ūkio sektoriui.
Buvo aptarta ir Nesąžiningų prekybos praktikų direktyva. 2018 m. gruodį Europos Parlamento Kaimo reikalų komitete buvo pritarta direktyvai, kuri bus patvirtinta balandžio mėnesį. Nustatyti terminai, per kuriuos valstybės narės turi parengti įgyvendinimo dokumentus. Per 24 mėnesius šalys turės perkelti direktyvą į savo šalių teisę, o per 6 mėn. turės įsigalioti tai, kas perkelta. Europos Komisija direktyvos vykdymą numato tikrinti po 4 metų.
Kalbėta apie Afrikinio kiaulių maro situaciją. ES AKM virusas pasireiškia šernuose. Belgijos atstovas teigė, kad situaciją rinkoje itin sunki ir kitos šalys turi pradėti galvoti kaip nepatekti į tokią padėtį. Kol kas tikimasi, kad Kinija pripažins regionalizavimo principus, kaip apsaugančius ES produkciją nuo užkrato.
„Visos šalys bijo AKM ir jo daromų pasekmių, tačiau nepasimoko iš mūsų patirties. Būtina mažinti ūkių įtraukimą į III zoną, daugiau mokėti kompensacijų nesaugiems III zonos laikytojams, kad šie pasitrauktų ir nelaikytų kiaulių. Tai būtų reali prevencija, nes dabartinės priemonės neveikia“, – kalbėjo ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas.
Posėdžių metu pristatyti šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujančios Rumunijos prioritetai. Rumunija sieks priimti 2021-2027 m. daugiametę finansinę programą. Rumunijos prioritetai yra išorinė tiesioginių išmokų konvergencija, kartų kaita žemės ūkyje, kaimo vietovių plėtra, smulkių ūkininkų rėmimas, bioekonomika, moksliniai tyrimai, inovacijos, aplinkosauga ir klimato kaita.. Diskusijose dėl Rumunijos prioritetų, Lenkijos atstovai paminėjo, kad būtina atkreipti dėmesį į nevienodas šalių išmokas, galimybę naudoti De Minimis pagalbą (pvz. Lenkija gali naudoti 20 mln., o Prancūzija net 700 mln. €). Būtina numatyti pagalbą šalims nuo tokių nelaimių kaip sausra ir kt. atvejai. Taip pat lenkai pareikalavo atsakymo dėl kiaulių maro prevencijos, o Rumunijos atstovai informavo, jog yra pasiruošę organizuoti diskusijas.