Sausros išbandymus atlaikę sodininkystės, uogininkystės ir daržininkystės ūkiai pirmoje gegužės pusėje patyrė žymių nuostolių dėl šalnų. Žinoma, tikruosius nuostolius suskaičiuosime nuėmę derlių. Nuo šios negandos neapsidrausi net labai norėdamas.
LR ŽŪR narius kalbiname, kaip išgyvensime, kokios galimybės kompensuoti nors dalį nuostolių?
Svarbu nedelsiant fiksuoti nuostolius
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis gegužės 8-9 d. žemiausia temperatūra 5 centimetrų aukštyje nuo žemės fiksuota Varėnoje (-9,9 laipsnio), Utenoje (-7,8 laipsnio), Kaune (-6,7), Šilutėje (-6,6), Ukmergėje (-5,8), Panevėžyje (-5,4) ir Lazdijuose (-5,3 laipsnio).
„Kalbėjausi su žemdirbiais iš daugelio šalies rajonų. Galime prognozuoti, kad nuostoliai bus ženklūs. Negalima tokių žmonių palikti be pagalbos ir ypač tų, kurie turi įsipareigojimus dalyvaudami įvairiuose projektuose ES ir valstybės paramai gauti. LR ŽŪR tikrai tam skiria dėmesio. Nors artimiausiu laiku šis klausimas bus svarstomas LR ŽŪR tarybos posėdyje, tačiau iš karto žemdirbius raginome ir dabar raginame fiksuoti įrodymus, liudijančius, jog tai – šalnų pasekmės“, – sakė LR ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus.
LR ŽŪR pirmininkas sakė, kad valstybė turėtų parengti kompleksinę nuostolių kompensavimo sistemą, kurios esmė – rizikos valdymas.
„Deja, šiuo metu draudikai nepasiruošę tokiems atvejams, todėl būtinas valstybės, šiuo atveju – Žemės ūkio ministerijos vaidmuo. Apie tai diskutuosime ir priimsime sprendimus artimiausiame LR ŽŪR tarybos posėdyje“, – sakė A.Svitojus.
Pagrindas – trejų metų vidurkis
LR ŽŪR tarybos narę, Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovę Vitaliją Kuliešienę užklupome besilankančią versliniuose soduose.
„Kaip tik dabar tariamės. Sodų šeimininkai kviečiasi rajonų žemės ūkio skyrių specialistus ir fiksuoja, rašomi aktai“, – sakė V.Kuliešienė.
Iki birželio 15 d. sodininkai suskaičiuos pirmuosius nuostolius.
„Kaip palyginsime? Pagrindas – lyginsime su paskutinių trijų metų derliaus vidurkiu“, – aiškino V.Kuliešienė.
Pasak asociacijos vadovės, neteisinga, kai bandoma nustatyti nuostolių vidurkį ir kompensacijos dalijamos po lygiai.
„Vieni nukentėjo daugiau, o kiti – mažiau. Mes siūlome konkrečius skaičiavimus, juo labiau, kad skaičiavimus atliks ne tik nukentėjęs žemdirbys, bet ir patyrę specialistai, valstybės tarnautojai. Kiekvienu atveju pateiksime konkrečius įrodymus“, – sakė V.Kuliešienė.
Pasak V.Kuliešienės, sodininkai dalyvauja įvairiose paramos programose, o jų dalyviai turi laikytis įsipareigojimų, o šalna sujaukia visus planus.
„Projektai jau vykdomi, jų neatšauksi, todėl prašome, kad NMA įvertintų susidariusią padėtį ir atidėtų įsipareigojimų vykdymo reikalavimus“, – svarstė V.Kuliešienė.
Ko tikisi iš valstybės?
Alytaus rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas Vaidas Stanaitis sako, kad Dzūkiją šalnos aplankė šiek tiek vėliau, tačiau – jo vadovaujami „Luksnėnų sodai“ prognozuoja iki 50 proc. nuostolių.
„Žinoma, obuolius sversime, kai jie bus saugyklose, tačiau akivaizdu, kad šįmet derlius bus gerokai mažesnis nei 2018 – aisiais“, – konstatavo V.Stanaitis.
Labai svarbu, kokia padėtis kaimyninėje Lenkijoje.
„Kolegos lenkai irgi nukentėjo nuo šalnų. Šalnos nukando ir vokiečių bei olandų derliaus dalį“, – sakė V.Stanaitis.
Ko sodininkai gali tikėtis iš valstybės?
„Mūsų skaičiavimais valstybės pagalba būtų efektyvi pirmiausia gelbstint verslinius sodus, kurie sukuria daug darbo vietų ir valstybei sumoka daug mokesčių. Per 20 ha sodų valstybėje tėra 30-40, taigi nuostolių kompensavimo sistema būtų skaidri, piktnaudžiavimo atvejai mažai tikėtini“, – sakė V.Stanaitis.
Neužmirškime, kad sodininkai turės išlaidų prižiūrėti plotus, iš kurių šįmet gal net nebus jokios ekonominės naudos.
„Tačiau jų nepaliksi, reikės kovoti su kenkėjais, prižiūrėti, ruoštis jau kitiems metams. Manau, tikrai turime teisę prašyti, kad būtų kompensuojama nors 50 proc. išlaidų sodams prižiūrėti“, – priminė V.Stanaitis.
Valdžios pažadai
Žemdirbiams vilčių teikia ir pirmoji ŽŪM reakcija. Štai praėjusią savaitę Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys susitiko su savivaldybių žemės ūkio skyrių vadovais ir tarp aptartų temų buvo daug dėmesio skiriama būtent pagalbai sodininkams, kuriems šalna padarė nuostolių.
Ir Seimo Vyriausybės valandoje G. Surplys sakė, kad bus numatyta pagalba (nebus taikomos sankcijos) sodininkams, kurie dėl šalnos neįgyvendins ekonominių rodiklių.
„Eisime panašiu keliu – pirmiausia draudimas, bet turime padirbėti dar, kad tas draudimas būtų realus, o ne tik, kad moki įmokas, bet negauni žalos atveju jokios kompensacijos. Taip pat dirbsime su sankcijomis, kad tie sodininkai, kurie dėl šalnos nepasieks ekonominių rodiklių, nebūtų baudžiami. (…) Ieškosime galimybių kompensuoti nuostolius ir mūsų sodininkams“, – kalbėjo žemės ūkio ministras.
Neištesėtų pažadų pamokyti žemdirbiai sieks, kad ŽŪM pažadai būtų įgyvendinti.
Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.