Žemės ūkio ministerija neigia ketvirtadienį „Lietuvos ryto“ dienraštyje pasirodžiusią informaciją, kad iš buliams, karvėms ir telyčioms auginti skirtos paramos buvo nubraukta beveik 9 mln. Eur.
Siekdama kompensuoti žemdirbių patirtus nuostolius dėl 2018 m. sausros, ministerija perskirstė jai skirtus asignavimus tarp priemonių. Nuostoliams kompensuoti 8,5 mln. Eur buvo perskirstyti iš lėšų, skirtų einamųjų metų pereinamojo laikotarpio nacionalinei paramai už galvijus ir karves žindenes bei telyčias mokėti.
Anot ministerijos Žemės ūkio sektoriaus finansų valdymo grupės vadovės Reginos Mininienės, pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už galvijus ir karves žindenes bei telyčias yra atsietoji nuo gamybos parama ir tradiciškai ji išmokama einamųjų metų pabaigoje, t. y. lapkričio, gruodžio mėnesiais ir kitų metų pradžioje. Tačiau, atsižvelgiant į turimus asignavimus ir poreikį paramai prioritetinėms priemonėms, kurioms valstybės biudžete lėšos nenumatytos, išmokėti (šiuo atveju – nuostoliams dėl sausros kompensuoti), šie mokėjimai kartais nukeliami į kitus metus ir išmokami sausio mėnesį.
„Pavyzdžiui, 2011 m. buvo išmokėta tik 3 proc. visai pereinamojo laikotarpio nacionalinei paramai skirto finansinio voko. 2012 m. ir 2013 m. už einamuosius metus visa parama buvo išmokėta tik kitais metais. Taigi, visa numatyta 2019 m. pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už galvijus ir karves žindenes bei telyčias žemdirbiams bus išmokėta kitų metų sausio mėnesį“, – aiškina R. Mininienė.
Taip pat iš šių priemonių buvo perskirstyta 200 tūkst. Eur parengiamiesiems ministerijos perkėlimo į Kauną darbams organizuoti. Ši suma bus atstatyta formuojant 2020 m. valstybės biudžetą. Tuo atveju, jei liks nepanaudotų lėšų, šios lėšos dar šiemet bus nukreiptos pereinamojo laikotarpio nacionalinei paramai už galvijus ir karves žindenes bei telyčias išmokėti.
Žemės ūkio ministerijos perkėlimui į Kauną lėšų bus ieškoma valstybės biudžete.
„2020 metams tai jau paskirti pinigai valstybės biudžeto projekte, trečiadienį perskirstėme 1 mln. 250 tūkst. Eur, kad galėtume naudoti juos ir nuomai. 2021–2022 metams tiesiog sutarėme, kad esant poreikiui, mes vėl kreipsimės į Vyriausybę ir Finansų ministeriją dėl valstybės biudžeto asignavimų“, – teigia žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.
Darbai vyksta įprastai
Nepaisant viešumoje pasigirstančių spekuliacijų ministerijos perkėlimo į Kauną tema, darbai joje vyksta įprastai ir pagal planą. Anot žemės ūkio ministro, apmaudu, kad yra naudojamasi politine situacija ir persikėlimas į Kauną piešiamas pačiomis tamsiausiomis spalvomis, nes visi įsibėgėję darbai vyksta, o kauniečiai labai aktyviai domisi galimybėmis dirbti Žemės ūkio ministerijoje.
Šiuo metu Kaune yra patvirtinti 38 darbuotojų etatai, iš jų 21 žmogus nuolat dirba laikinojoje sostinėje.
Nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 17 d. iš ŽŪM dėl įvairių priežasčių, taip pat ir nesusijusių su Kauno projektu, išėjo 61, o atėjo dirbti – 49 darbuotojai, tad darbuotojų kaita nesiskiria nuo kitų ministerijų.
Pagrindinis tikslas – Lietuvos ūkininkas
2018–2019 m. įvykdyti Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) supaprastinimai, mažinantys administracinę naštą ir tiesiogiai padedantys žemdirbiui. 2–6 kartus supaprastintos ir sutrumpintos kai kurių 2014–2020 m. KPP priemonių paraiškų formos ir verslo planai, kai kurių jų pildymas automatizuotas įvedant galimybę pateikti dokumentus elektroniniu būdu. Supaprastinus reikalavimus pagal 2014-2020 metų KPP verslo pradžios kaime priemonę gauta 5 kartus daugiau paraiškų. Plečiamas supaprastintas išlaidų apmokėjimo taikymas, kai paramos gavėjai atsiskaito už rezultatą, neteikdami Nacionalinei mokėjimo agentūrai išlaidų pagrindimo ir apmokėjimo įrodymo dokumentų. Kai kuriose priemonėse iš viso atsisakyta kontrolės laikotarpio (smulkiems ūkiams), įgyvendinta galimybė dalintis žemės ūkio technika, kuri buvo įsigyta ES paramos lėšomis. Tokia galimybe pasinaudos apie 3000 paramos gavėjų, kuriems tai leis išvengti sankcijų. Sutrumpintas kontrolės laikotarpis verslo projektams nuo 7 iki 5 metų.
Ministerija skiria nemažai lėšų ir žemdirbių savivaldai. Žemės ūkio rūmų veiklai finansuoti kasmet skiriama virš 300 tūkst. Eur. Įvairios kitos žemdirbių organizacijos gauna paramą dalyvauti tarptautinių asociacijų veikloje. Jos naudojasi ES lėšomis ir šviečiamajai veiklai bei šventėms organizuoti.
Ministerija nėra paralyžiuota, ji daro pokyčius, kurių nebuvo daugelį metų
Imtasi veiksmų, kad ES parama Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai naujuoju bendrosios žemės ūkio politikos programiniu laikotarpiu 2021-2027 metais nebūtų mažesnė nei dabar, o tiesioginės išmokos 2027 metais siektų ne mažiau 90 proc. ES vidurkio. Ministras G.Surplys asmeniškai susitiko su visų ES šalių žemės ūkio ministrais, Europos Komisijos žemės ūkio ir biudžeto bei finansų komisarais.
Suburta mobilioji Žemės ūkio ministerijos komanda efektyviai padeda ūkininkams, o siekiant taupyti valstybės lėšas reorganizuotos ministerijai pavaldžios įstaigos.
Palangos miesto administracijos projektui „Žvejybos infrastruktūros plėtra Šventosios jūrų uoste“ skirta 1,7 mln. Eur paramos. Tai leis pagaliau išjudinti įšalusias Šventosios uosto statybas.
Šį mėnesį Vyriausybė patvirtino ministerijos parengtas Pluoštinių kanapių įstatymo pataisas, kuriomis produktų gamybai būtų leista naudoti visą pluoštinės kanapės augalą, o dėmesys trumposioms maisto tiekimo grandinėms paragino ūkininkus kreiptis paramos – jų susidomėjimas parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu išaugo net 4 kartus.
„Tai tik maža dalis labai konkrečių darbų, kuriuos nuveikėme per šiuos metus, tuo pačiu besirengdami ir ministerijos perkėlimui į Kauną,“ – teigia žemės ūkio ministras G. Surplys.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos informacija