2022 m. rugsėjo 24 d. Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis pasveikino rietaviškius ir merą Antaną Černeckį Rietavo miesto 230 – ųjų Magdeburgo teisių suteikimo proga.
„Šiandien miestas pasitinka svečius ir vietos gyventojus gražiai sutvarkyta aplinka, puoselėjama kultūra, menu, tautinėmis vertybėmis. Svarbu, kad miestą, kuriame prieš 140 metų buvo susisiekta telefonu, o prieš 130 metų Rietavo bažnyčioje sužibo sietynas, liudijantis, kaip greitai naujovės iš Vakarų Europos buvo perimtos Lietuvoje, šiandien puoselėja darbštūs žmonės. Sveikindamas visos ŽŪR bendruomenės ir pirmininko dr. Artūno Svitojaus vardu, visus rietaviškius ir merą 230-ųjų Magdeburgo teisių miestui suteikimo proga, linkiu išlikti darbščiais, mylinčiais savo kraštą, siekiančiais mokslo ir žinių bei puoselėjančiais tautos atminimą. Džiaugiamės, kad šiame krašte gyvena ir darbštūs ūkininkai, kurie myli gimtą žemę ir kuria žemės ūkio ateitį“, – sakė Sigitas Dimaitis.
ŽŪR padėkomis apdovanoti Rietavo savivaldybės jaunieji ūkininkai Viktorija ir Nerijus Jonušai bei Laima ir Artūras Jurkai.
***
Magdeburgo teisės liudijo tai, jog miestas tapo savavaldžiu miestu.
Tai padaryti buvo ne taip paprasta. Reikėjo vykti į Varšuvą, ten įrodyti, kad gyvenvietė gali būti laisvuoju miestu, gauti Stanislovo Augusto pasirašytą privilegiją. Privilegijai išrūpinti reikėjo sutelkti bajorus – tik jie galėjo valstybės raštinėje surinkti reikalingus dokumentus, patekti pas karalių ar bent Lietuvos vicekanclerį. Miestelyje turėjo būti iniciatyvių žmonių, žinojusių įstatymus ir gebėjusių sutelkti kitus gyventojus, nes tai kainavo nemažus pinigus. Pinigų reikėjo ir privilegijai išpirkti, ir pačiai savivaldai kurti.
Magdeburgo teisė – viena iš senųjų miestų teisės sistemų, savo vardą gavo pagal saksų miestą Magdeburgą. Suteikta privilegija stiprino miesto savivaldą: saugojo miestiečių asmens laisves ir turtą; duodavo miestiečiams papildomų mokesčių lengvatų; atleisdavo miestiečius nuo kariuomenės mokesčio; draudė privačius turgus kaimuose, pažeidžiančius miesto prekybos monopoliją; stengėsi reguliuoti prekių kainas; draudė perleisti miesto žemes ne miestiečiams; tvirtino cechų ir gildijų statutus; steigė ir prižiūrėjo ligonines ir vaikų prieglaudas; įpareigojo rūpintis tiltų statyba, vandentiekio tiesimu, gatvių grindimu, gaisrine sauga, miesto gynyba ir t. t.
Magdeburgo teisė stiprino miesto ekonomiką. Miesto pajamas sudarė nuosavybės mokestis, turgaus rinkliava, baudos ir įplaukos iš savivaldybės įmonių. Didelį pelną miesto iždui davė išskirtinė savivaldybės privilegija sverti ir matuoti įvairias pirklių prekes ir amatininkų gaminius ir imti už tai privalomą mokestį. Iždą taip pat gausiai papildydavo plytinių, malūnų, viešų pirčių, midinių, alinių, karčiamų steigimas ir tvarkymas.
Miestų įstatymas praplėtė miestiečių teises ir laisves, visus valstybinius miestus pavadino laisvais. Taigi miestų administracinis aparatas buvo atskiras nuo bajorų. Sukurta nauja miestų teisinė sistema konkrečiau apibrėžė miestų vidaus tvarką: nustatė rinkimų sistemą, miestų valdžios struktūrą ir apeliacinių teismų pagrindu suformavo miestų apygardas, nustatė miestų magistratų, apygardų susirinkimų ir apeliacinių teisėjų bei atstovo į seimą rinkimų datas. Jame apibrėžta visų miestų teismų sistema ir struktūra. Tokiu būdu kardinaliai pasikeitė miestų padėtis valstybėje. Visiems laisviems miestams buvo skirti bendri įstatymai, juos vienijo bendra teisinė sistema, apygardos suvažiavimuose buvo renkami pareigūnai, kurie atstovavo miestiečių reikalams.