Birželio 27 d. po Copa-Cogeca prezidiumo posėdžio, 10 šalių žemdirbių savivaldos organizacijos, įstojusios prieš 20 metų į ES, pakvietė į šventinį renginį ES politikus, ambasadorius, Copa-Cogeca vadovus.
Prieš 20 metų ES piliečiais tapo Lietuvos, Slovėnijos, Kipro, Čekijos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Maltos, Lenkijos ir Slovakijos piliečiai. Šių šalių žemdirbių savivaldos organizacijos surengė šventinį renginį, skirtą 20-osioms įstojimo į ES metinėms paminėti. Lietuvai atstovavo Žemės ūkio rūmai.
Per du dešimtmečius užaugo nauja ūkininkų karta
Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas dr. Arūnas Svitojus sveikindamas visus renginio svečius ir dalyvius atkreipė dėmesį, kad per du dešimtmečius užaugo nauja ūkininkų ir kaimo plėtros dalyvių karta. Šiandien džiaugiamės narystės ES teikiamais privalumais. Tai ypač stipriai pajutome pastaraisiais metais per daugybę krizių, kai Europos solidarumas dar kartą parodė bendruomenės svarbą. Lietuvos gyventojai iki 30-ies metų– laimingiausi pasaulyje, rodo paskelbtas Jungtinių Tautų remiamas metinis „Pasaulio laimės indeksas“ (World Happiness Report). Manau, kad tokius rezultatus įtakojo Lietuvos įstojimas į ES, kitaip sakant Lietuvai narystė ES iš esmės buvo grįžimas į tą bendruomenę, kuriai mes ir priklausėme – į Europos šeimą – laisvės, demokratijos, teisės viršenybės, lygybės, žmogaus orumo ir žmogaus teisių apsaugos. Be abejo, ši narystė, su kuria siejome laisvę ir pažangą, reikalavo ne tik nelengvų reformų, bet ir pokyčių žemdirbiškosios visuomenės sąmonėje, kantrybės ir laiko, ji nebūtinai reiškė tik tai, ką mums duoda ES, bet ir ką mes galime jai duoti. Manau, kad per du dešimtmečius augo ne tik Lietuva, bet ir visa ES. Išsiplėtusioje Sąjungoje 450 mln. europiečių gali naudotis judėjimo laisve. Tvirtesnės tapo piliečių teisės ir laisvės. Nors būta išbandymų, sustiprėjo demokratija ir teisinė valstybė. Padaugėjo galimybių tiek žemdirbiams, tiek kooperatyvams. Šiandien švęsdami tokią gražią sukaktį turime pagalvoti ir apie mūsų bendrą ateitį. Kokia ji? Kas laukia? Ką galime nuveikti drauge? Tik apjungę jėgas galime pasiekti daugiau. Svarbu ir tai, kad ES bendruomenėje ir Copa-Cogeca organizacijoje kiekvienas narys, kiekviena organizacija ir jos iniciatyvos yra vertinamos ir gerbiamos. Todėl sveikinu visų 10 šalių, įsijungusių į ES gretas 2004 metais, žemdirbių ir kooperatyvų atstovus, raginu ir toliau glaudžiai bendradarbiauti, keistis probleminiais klausimais bei sutelkus jėgas juos spręsti. O sprendžiamų klausimų be abejo turime. Štai, kad ir nevienodos tiesioginės išmokos. Baltijos šalių ūkininkai gauna tik apie 80 proc. europinių tiesioginių išmokų. Manau, kad šiuo klausimu sutelkę jėgas su Latvijos ir Estijos šalių žemdirbių savivaldos organizacijomis turėsime aktyviai dirbti ES valdžios institucijose, pasitelkę Lietuvos naujai išrinktų europarlementarų pagalbą. Tik mūsų vienybėje yra varomoji pokyčių jėga, kalbėjo ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.
Copa-Cogeca vadovų sveikinimai
Copa prezidentė Christiane Lambert sveikindama visų 10 šalių žemdirbių savivaldos organizacijų atstovus pasidžiaugė, kad per 62 metus nuo Copa-Cogeca įkūrimo organizacija gerokai išaugo ir šiandien jai priklauso net 38 organizacijos iš 27 šalių. „Stebime ir džiaugiamės naujomis iniciatyvomis ir bendryste. Suprantame, kad atstovauti savo šalies ūkininkams ir kooperatyvams yra nelengva užduotis, tačiau tikimės, kad sutelkę jėgas surasime tinkamus sprendimus. Sveikinu visus su gražia ir prasminga sukaktimi bei linkiu dirbti ir siekti rezultatų drauge“, – sakė Copa prezidentė Christiane Lambert.
Cogeca prezidentas Lennart Nilsson sveikindamas renginio svečius ir organizatorius akcentavo žemės ūkio kooperatyvų ir žemdirbių savivaldos organizacijų svarbą kaimo gyvybingumui. „Ūkininkauju jau 36 metus, keičiasi Bendroji žemės ūkio politika, reikalavimai ir tvarkos. Todėl kooperatyvams ir ūkininkams reikalinga naujausia informacija. Gyvenimas nestovi vietoje, turime dirbti tvariai, taikyti naujoves ir informuoti savo narius. Sveikinu visus renginio organizatorius ir svečius ir linkiu bendrystės ir sutarimo siekiant mums visiems palankių sprendimų“, – sakė L.Nilsson.
Nudžiugino lietuviško maisto žinomumas
Šventiniame renginyje dalyvavo gerokai per du šimtus garbių svečių. Priėmimo metu visos šalys pristatė savo nacionalinius gėrimus ir maisto produktus.
Lietuvos žemės ūkio rūmai pristatė lietuviškus maisto produktus, kurie pagaminti pagal tautinio paveldo receptus: lašiniai, duona, skilandis, naminė dešra, šakotis, įvairūs sūriai. Svečiams įteiktos sertifikuotos tautinio paveldo meistrės Birutės Račkaitienės rankomis vytos trispalvės apyrankės.
Ne vienas svečias paragavęs lietuviškų lašinių su namine duona ir šviežiai raugtais lietuviškais agurkais ne kartą sugrįžo dar ir dar kartą paskanauti ir išreikšti susižavėjimo. O ką jau ir bekalbėti apie lietuvišką šakotį, kuris buvo ne tik įspūdingo dydžio, tačiau ir neapsakomo gardumo.
Nustebino ir lietuviško kieto sūrio „Džiugas“ žinomumas. Matyt ne veltui šis sūris yra laimėjęs net 58 tarptautinius įvertinimus. „Džiugo“ sūrį atpažino kaimynai latviai ir estai, taip pat nustebino prancūzų, suomių, čekų ir lenkų pagyros šiam produktui. Pasirodo ir jie puikiai žino šį gaminį.
Kietas sūris „Džiugas“ gaminamas tik iš keturių ingredientų: aukščiausios kokybės vasarą laisvai besiganančių karvių pieno, raugo, negyvūninės kilmės fermentų ir druskos. Vienai 4 kg subrandinto „Džiugo“ sūrio galvai reikia apie 60 litrų pieno. O sūrio spalva natūrali – tokia, kokią duoda gamta. Pienas surenkamas iš gerai prižiūrimų, sveikų karvių, kurios ganosi natūralioje gamtoje. Pavasarinės ganiavos metu gaminamas sūris yra geltonesnis, vasaros pabaigoje – sodriai gelsvos spalvos.
„Džiugo“ sūrio dovanomis buvo apdovanoti Copa, Cogeca vadovai ir lyderiai, Lietuvos europarlamentarai, socialiniai partneriai iš užsienio šalių.
Cogeca prezidentas Lennart Nilsson prašė perduoti nuoširdžiausius linkėjimus šio sūrio gamintojams „Žemaitijos pienui“ už tokį gardų gaminį ir padėkoti ūkininkams, kurie gamina ir tiekia gamintojui puikios kokybės pieną.
ES šalyse ypatingai vertinami išskirtinės kokybės ir tautinio paveldo gaminiai ir dirbiniai, todėl lietuviai gali didžiuotis, kad vieni iš nedaugelio ES šalių turi elektroninę parduotuvę, kurioje galima įsigyti sertifikuotų tautinio paveldo gaminių ir dirbinių.