Rugsėjo 26-28 d. Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) organizacijos jau antrą kartą dalyvavo VDU žemės ūkio akademijoje surengtoje Gyvulininkystės parodoje.
Pieninius galvijus pristatė Lietuvos galvijų veisėjų asociacija (LGVA), mėsinius – Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (LMGAGA), avis – Lietuvos avių augintojų asociacija, nykstančių veislių ir senojo genotipo gyvulius – Lietuvos nykstančių ūkinių gyvūnų augintojų asociacija, paukščius – Lietuvos dekoratyvinių ir veislinių paukščių augintojų draugija, arklius – Lietuvos žemaitukų arklių augintojų asociacija. Parodos metu veikiančioje mugėje aktyviai dalyvavo Lietuvos tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų asociacijos nariai.
Parodoje dalyvavęs Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas Vytautas Buivydas pažymėjo, kad ši paroda reikalinga ne tik dėl gerosios patirties apsikeitimo tarp ūkininkų ir mokslininkų, bet ir dėl lankytojų edukacijos, nes miesto gyventojai turi unikalią progą vienoje vietoje pamatyti ūkinių gyvūnus, sužinoti kaip ūkininkai juos prižiūri ir kokia yra tikroji maisto kilmė. „Džiugina ir tai, kad beveik visi parodos dalyviai – ŽŪR organizacijų nariai: Lietuvos galvijų veisėjų, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų, Žemaitukų arklių augintojų, Lietuvos avių augintojų, Lietuvos dekoratyvinių ir veislinių paukščių augintojų, Lietuvos nykstančių ūkinių gyvūnų augintojų, Lietuvos tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų asociacija ir kt., kas liudija apie šiose organizacijose skiriamą didelį dėmesį auginamų gyvūnų ir paukščių kokybei, genetikai, naujoms technologijoms, tautiniam paveldui. Svarbus ir organizacijų įsitraukimas į mokslinę veiklą, tarptautinius projektus, kai bendradarbiaujant su užsienio partneriais, ūkiuose taikomos pačios pažangiausios praktikos. Džiaugiuosi už visus ŽŪR narius, dalyvaujančius parodoje, nes jie tikrai turi ką parodyti, ir į juos gali lygiuotis ir kiti augintojai. Išskirtinis ŽŪR asociacijų bruožas – šviečiamoji, edukacinė veikla. Visi parodos dalyviai daug dėmesio skyrė vaikų ir jaunimo edukacijoms, tokioms kaip Ūkiniai gyvūnai virtualiame pasaulyje, Siūlų iš triušių vilnos gamyba, Karvių pieno sūrių gamybos pristatymas, „Vilnos kelias“ ir kt. Tik bendradarbiaujant, tobulėjant ir įgyvendinant inovacijas – galimas kaimo ir žemės ūkio proveržis“, – sakė Vytautas Buivydas.
LGVA stende pristatytos asociacijos narės – VDU Žemės ūkio akademijos mokomojo ūkio holšteinų veislės pieninės telyčaitės. „Pasaulyje yra dvi pagrindinės veislės, kurios ūkininkams leidžia uždirbti, tai – holšteinai (juodmargiai ir žalmargiai) ir džersiai. Šios dvi veislės pačios ekonomiškiausios, ūkininkai jas noriai augina“, – pabrėžė LGVA direktorius dr. Edvardas Gedgaudas, pažymėdamas, kad parodoje ūkininkai nemažai klausinėjo apie genominių tyrimų privalumus, apie veisiamų karvių produktyvumą.
Parodoje demonstruotos senosios lietuviškos galvijų veislės – šėmosios, baltnugarės, žalosios telyčaites. Pastarąsias atsivežė Lietuvos nykstančių ūkinių gyvūnų augintojų asociacija (LNŪGAA) iš Baisogaloje įsikūrusio LSMU Gyvulininkystės instituto. Asociacijos pirmininkė mokslų daktarė Rūta Šveistienė pasidžiaugė sulaukusi lankytojų klausimų apie senąsias lietuviškas galvijų veisles. „Demonstruojame vištines žąsis, genofondinius galvijus, bendraujame ir dalinamės informacija. Mokslinėje konferencijoje pristačiau genofondo svarbą. Eksponavome net 3 žemaitukų veislės žirgus, kuriuos pristatė Dzūkijos krašto žirginio sporto klubas ir Lietuvos žirgynas. Džiugu pasimatyti su įvairių sričių kolegomis, ūkininkais ir visais besidominčiais“, – pažymėjo LNŪGAA ir Žemaitukų arklių asociacijos vadovė dr. R.Šveistienė.
LMGAGA nario Gintauto Migonio mėsinis veislinis galvijas pelnė geriausio eksponuojamo veislinio gyvūno titulą, o geriausiu iš avinų išrinktas LAAA Eimantės Laucevičienės Sufolkų veislės avinas.
Lankytojai gausiai dalyvavo LAAA organizuotoje edukacijoje „Vilnos kelias”, Koburgo lapinių veislės avį rankinėmis žirklėmis kirpo ir parodos dalyviams avies kirpimo procesą demonstravo LAAA narė Kristina Milišiūnienė, kuriai talkino kolega Evaldas Laucevičius.
Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos (LVGA) prezidentė dr. Vilma Zigmantaitė, dalyvavusi konferencijoje – diskusijoje „Ligų prevencijos galimybės gyvulininkystės ūkiuose – galimybės ir poreikis vykdant tvarias investicijas į žemės ūkio valdas“, drauge su kitais konferencijos dalyviais iš ŽŪM, LSMU VA ir VMVT, išsinešė pagrindinę žinutę, kad reikia gerinti komunikaciją tarp visų suinteresuotų pusių, siekiant bendrų rezultatų ir užtikrinant gyvūnų sveikatą ir gerovę.
Bendradarbiavimo svarba siekiant ambicingesnių tikslų
Parodos metu vyko seminaras – diskusija „Lietuvos bioekonomikos HUBas – bendradarbiavimas siekiant ambicingesnių tikslų“ į kurią susirinko mokslo, kaimo bendruomenės, ūkininkų, verslo ir valdžios atstovai. Buvo aptartos Lietuvos bioekonomikos plėtros tendencijos, inovacijoms skirtos finansavimo priemonės ir HUBo (t. y. bendradarbiavimo tinklo) koncepciją. „Bioekonomikos teikiami sprendimai suteikia naujas galimybes ir tampa ypač aktualūs dabartinėje geopolitinėje aplinkoje“, – pažymėjo žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.
„Šiandien, kai kaimo vietovėse susiduriame su daugybe iššūkių: kartų kaitos problema, gyventojų skaičiaus mažėjimu, socialinių ir švietimo paslaugų stygiumi, privalome ieškoti problemų sprendimų ir skatinti ekonomikos augimą bei gerinti gyvenimo kokybę kaime. Jau nepakanka vien gerų idėjų, o svarbus tampa bendradarbiavimas tarp kaimo gyventojų, ūkininkų ir mokslininkų, konsultantų, savivaldos atstovų. Bioekonomika – tvarus ateities ekonomikos variklis, todėl lietuviai, turėdami stiprų žemės ir miškų ūkį, turi pakankamai ir perspektyvų. Europoje yra daug puikių pavyzdžių su biodujų jėgainėmis, tačiau Lietuvoje jos nėra populiarios, nors biojėgainės galėtų puikiai pasitarnauti gyvulininkystės ūkiuose ir užtikrinti elektros ir šilumos poreikius. Biodujos ir iš jų gaunamas biometanas galėtų padidinti Lietuvos ūkių konkurencingumą ir užtikrinti nepriklausomumą nuo energijos išteklių“, – pažymėjo ŽŪR vicepirmininkas Vytautas Buivydas.
Savo įžvalgomis apie šalies bioekonomikos HUBo tikslus ir glaudesnį visų šalių bendradarbiavimą kuriant žiniomis ir inovacijomis grįstą Lietuvos bioekonomiką, pasidalino ir Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas dr. Algis Gaižutis.
Gyvulininkystės verslas – tarp svarbiausių žemės ūkio verslo šakų
Atidarydama parodą VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė džiaugėsi, kad jau tradicine tampanti paroda vyksta VDU ŽŪA. „Akademijoje dirba bei mokosi gamtą ir technologijas mylintys žmonės, tai vieta, kur žemės ūkio verslas, asociacijos, žemės ūkio politikos formuotojai su mokslininkais visada randa galimybes spręsti kylančias problemas. Didžiuojuosi, kad esame viena iš Lietuvos mokslo institucijų, vykdančių bioekonomikos tyrimus, kurie svarbūs gyvulininkystės ūkiams. Gyvulininkystės verslas – viena svarbiausių žemės ūkio verslo sudedamųjų dalių, šalia augalininkystės ir kitų žemės ūkio sektorių. Tikimės, kad šioje parodoje jėgas suvienys ir dar daug metų bendras veiklas vystys, kuriamas inovacijas pristatys ne tik žemės ūkio įmonės, ūkininkai, bet ir servisu bei infrastruktūra besirūpinančios žemės ūkio įmonės, perdirbėjai ir vartotojai“, – pristatydama parodą kalbėjo VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė.