Šiandien stebime, kad lietuviai vis labiau vertina vietinį maistą. Galime didžiuotis ir džiaugtis, kad Lietuvos ūkiuose auginami aukštos kokybės produktai – nuo šviežių daržovių iki mėsos ir pieno produktų. Lietuviško maisto vartojimas yra svarbus ne tik dėl jo kokybės, bet ir dėl to, kad pirkdami vietinį maistą, mes remiame savo gamintojus ir prisidedame prie žemės ūkio sektoriaus augimo bei tvaraus vystymosi.
Žemės ūkio rūmuose (ŽŪR) organizuotoje konferencijoje „Atvirai apie sveikatai palankų maistą, jo naudą žmogui ir visuomenei“ diskutuota apie lietuviško maisto populiarinimo svarbą, ŽŪR iniciatyvas, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) indėlį į dirvožemio, aplinkos, vandens, oro bei visuomenės sveikatą. Mintimis apie sveikatai palankaus maisto reikšmę dalinosi dietistė, TV laidos „Lėkštės asistentė“ vedėja Ugnė Radzevičienė, 17 metų patirtį ir trumposios maisto tiekimo grandinės strategijos įgyvendinimą Lietuvoje pristatė Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos narys, UAB DU MEDU direktorius Vytautas Račickas, o Žemės ūkio rūmų konsultantė dr. Edita Karbauskienė pateikė praktinius patarimus, kaip parduotuvės lentynose ir turguje atpažinti ekologiškus ir pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemą (NKP) pagamintus produktus.
Lietuviško maisto populiarinimas – nauda ir gamintojui ir vartotojui
„Lietuviško maisto propagavimas yra neatsiejamas šiuolaikinės visuomenės poreikis. Būtina skatinti lietuviško maisto vartojimą ir populiarinti Lietuvos ūkininkų pagamintą maistą. Tai ne tik suteikia mums galimybę mėgautis sveikesne ir aukštos kokybės produkcija, bet taip pat prisideda prie vietinių ūkininkų ekonominio augimo bei tautinės tapatybės puoselėjimo. Propaguojant lietuvišką maistą, mes išlaikome unikalias Lietuvos kulinarines tradicijas ir skonius gyvus. Tai yra puiki proga atkreipti dėmesį į vietinius produktus, kurie dažnai būna aukštos kokybės, natūralūs ir sukuriami su meile bei pagarba gamtai. Ūkininkai, kurie jau šiandieną perdirba savo produkciją, atlieka sunkų darbą tiesdami tiesioginę maisto grandinę nuo lauko iki vartotojo stalo. Tačiau sukūrę vieningą ženklinimo sistemą, aiškią komunikacijos strategiją galėtume vartotojams parodyti, kad kiekvienas jų pirkdamas lietuvišką produktą tiesiogiai prisidedame prie kaimo gyvybingumo išlaikymo, jaunų ūkininkų įsitvirtinimo, smulkių ūkių, nišinės produkcijos gamintojų palaikymo ir išlikimo. Be to, propaguodami lietuvišką maistą, mes taip pat skatiname sveiką gyvenseną ir tvarų maisto vartojimą. Vietiniai produktai dažnai yra šviežesni, be cheminių priedų arba GMO ingredientų, o tai padeda mums išlaikyti sveikatą ir gerovę. Aukštos kokybės ir sveiko maisto reikšmę visuomenei bei sveikų įpročių formavimą turime ugdyti nuo vaikystės. Štai pvz., Skandinavijos švietimo įstaigose vaikai maitinasi apie 80 proc. ekologišku maistu. Taigi turime dar kur tobulėti. Svarbu naudoti maistą, kuris yra užaugintas/pagamintas kuo arčiau namų, o pirkti maisto produktus taip pat rekomenduojama tuos, kurie pagaminti savoje šalyje (vietinius)“, – atidarydamas konferenciją kalbėjo ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.
Atvirai apie ekologiją, sunkų darbą ir tvarų maistą
Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Mindaugas Petkevičius savo pranešime apžvelgė ekologinių ūkių Lietuvoje situaciją: didžiausias ekologinių ūkių skaičius buvo 2007 m. – 2855, 2022 m. – 2685 ekologiniai ūkiai. Stebina situacija, kad iš ES šalių tik Lietuva ir Graikija niekada nebuvo priėmusios ekologinio ūkininkavimo veiksmų plano, tuo tarpu Danija, Slovakija, Švedija, Prancūzija, tokius planus yra pasitvirtinusios nuo 1995 m., vėliau prisijungė ir kitos ES šalys.
LEŪA pirmininkas pristatė ekologiškai ūkininkaujančių ūkininkų pildomus dokumentus: ekologinės gamybos žurnalas; žemės ūkio paskirties žemės plotų kortelė; ganymo/mociono taikymo apskaita; šėrimo apskaita; augalininkystės, gyvulininkystės produkcijos apskaita; valymas ir dezinfekavimas bei apsauga nuo kenkėjų; produkcijos realizavimo apskaita; maistui ir (ar) pašarams gaminti panaudotų žaliavų apskaita; augalininkystės prevencinių ir atsargumo priemonių planas; gyvulininkystės prevencinių ir atsargumo priemonių planas. O kur dar kasmetinė VšĮ „Ekoagros“ patikra ir atitikčių reikalavimams patikra bei reagavimas į gautas pastabas. Tokia gausybė pildomų dokumentų liudija ne tik apie sunkų darbą ekologiniame ūkyje, bet ir nelengvą ir neprastai daug laiko ir kruopštumo reikalaujantį dokumentų pildymą.
LEŪA vadovas M.Petkevičius pabrėžė, kad ekologiškus produktus ūkininkai augina sveikame dirvožemyje, ekologiniame ūkyje užauginami sveikesni produktai, ekologiniai ūkiai prisideda ir prie biologinės įvairovės išsaugojimo, ir prie natūralaus kraštovaizdžio išsaugojimo. Ekologinių ūkių veikla yra palanki ir Baltijos jūrai. O svarbiausia tai, kad Lietuvos ūkininkai gali užauginti ir aprūpinti ekologišku maistu vartotojus. „Mums svarbu ne tik sveikas dirvožemis, aplinka, vanduo, oras, bet ir sveiki bei laimingi vaikai“, – baigdamas pranešimą sakė LEŪA vadovas M.Petkevičius.
17 metų patirtimi ir trumposios maisto tiekimo grandinės strategijos įgyvendinimo Lietuvoje patirtimi pasidalino Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos narys, UAB DU MEDU direktorius Vytautas Račickas, kuris pažymėjo, kad jų ūkio kelias į žalią ateitį – gaminti 100% ekologišką, sertifikuotą produkciją. „Pasirinkome daugiau rankų darbo, teorinių žinių, kantrybės bei pastangų reikalaujantį ekologinį ūkininkavimo būdą. Taip pat įsipareigojame savo produktus pateikti: sveikus, saugius ir kuo labiau
trumpinant tiekimo grandinę iki vartotojo. Daug dėmesio skiriame tiesioginiam ryšiui su vartotoju, todėl atliepdami vartotojų poreikiams gaminame vis daugiau produktų be pridėtinio cukraus. Tikime, kad žalieji viešieji pirkimai, ekologiški produktai ir trumpos maisto tiekimo grandinės yra tarpusavyje susiję dėl bendro tikslo – mažinti žmonių poveikį aplinkai ir skatinti darnų, sveiką ir ekologišką maisto vartojimą“, – kalbėjo UAB DU MEDU direktorius Vytautas Račickas.
Apie ekologiškų produktų ženklinimą
Kaip atpažinti ekologiškus ir pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemą (NKP) pagamintus produktus parduotuvės lentynose ir turguje, informacija pasidalino ŽŪR konsultantė dr. Edita Karbauskienė.
Visi Europos Sąjungoje pagaminti ir supakuoti ekologiški produktai, nuo 2010-07-01 ženklinami ES ekologinės gamybos logotipu. Logotipas gali būti naudojamas ženklinant, pateikiant ir reklamuojant ES reglamentą atitinkančius produktus.
Ekologišką maistą lengva atpažinti dėl išskirtinio ženklinimo. Visi supakuoti ekologiški produktai paženklinti Europos Sąjungos logotipu – žalios spalvos stačiakampiu, kurio viduryje yra lapas iš baltų žvaigždžių. Greta šio dedamas ir nacionalinis ekologiškų produktų ženklas, kuris yra privalomas ant visų mūsų šalyje pagamintų ir supakuotų ekologiškų produktų.
Lietuvoje pagaminti ekologiški produktai yra privalomai ženklinami nacionaliniu ekologiškų produktų ženklu „Ekologinis žemės ūkis“.
Laukinių gyvūnų medžioklės ir žvejybos produktai, kosmetika, tekstilė, vanduo nesertifikuojami kaip ekologiški pagal teisės aktus ir neženklinami ES ekologinės gamybos logotipu.
Pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagaminti produktai (NKP) – tai produktai, kurie pasižymi savo natūralumu, maistingumu bei aplinkos tausojimo aspektais. Šių produktų gamybos procese ribojamas mineralinių trąšų, pesticidų, vaistų naudojimo kiekis, dažnumas ir laikas, įgyvendinami paukščių auginimo be antibiotikų reikalavimai. Auginant augalus naudojamas tik minimalus trąšų kiekis, būtinas visavertei vegetacijai, apskaičiuotas pagal dirvos tyrimo rezultatus bei maisto medžiagų balansus. Perdirbant tokius produktus nenaudojami sintetiniai maisto priedai (konservantai, saldikliai, aromato ir skonio stiprikliai, dažikliai). Šie produktai yra šviežesni, nes pateikiami vartotojui per trumpesnį nei įprasta tos kategorijos produktams laikotarpį.
Apie sveikatai palankų maistą, naujoves, ateities tendencijas ir inovacijas
Dietistė Ugnė Radzevičienė savo pranešime akcentavo, kad sveikatai palankus maistas – tai maistas, suteikiantis visas maistines medžiagas, kurių reikia norint išlikti sveikiems, jaustis gerai ir turėti pakankamai energijos. Maisto poreikis priklauso nuo amžiaus, dydžio, lyties ir aktyvumo lygio. Pagrindas – ĮVAIROVĖ! Pagrindo elementai: baltymai; riebalai; angliavandeniai; skaidulos.
Kalbant apie naujoves, U.Radzevičienė pažymėjo, kad žmogaus organizmas nesikeitė – poreikis natūraliam maistui išliko, nepriklausomai nuo laikmečio, o tokios naujovės, kaip: saldikliai, maisto pakaitalai ir t.t. (tikras maistas tampa netikru maistu), funkcinis maistas (persipynimas su maisto papildais bei vartojimas ne pagal paskirtį) yra neigiamos. Pvz.: cukrus, kuris yra blogis, tačiau šiandien dažnai keičiamas dar didesniu blogiu – saldikliais (maltozė, maltodekstrinas, trechalozė, xylitolis, gliukozė, eritrolis, sorbitolis, kokoso žiedų nektaras ir t.t.).
Įvardijo dietistė ir teigiamas naujoves bei tendencijas: naujos maisto technologijos (nežalojantys desertai, duona ir pan.); maisto galimybės ir vandenynų tausojimas; jūros daržovės (nori, wakame); maiste bei gėrimuose spirulina bei chlorela, omega 3, jodas; ilgalaikių maisto įpročių/ patiekalų destruktavimas žmogui palankia linkme. Pvz.,vengiame, todėl eliminuojame ir keičiame: krakmolą (bulvių, kukurūzų, ryžių); sirupus (ryžių, kukurūzų); saldiklius (maltozė, aspartamas, maltodekstrinas, trechalozė, xylitolis, gliukozė, eritrolis, kokoso žiedų cukrus, kokosų žiedų nektaras, sorbitolis).
„Lietuvoje sveika, subalansuota mityba ir ekologinio maisto pasirinkimas nėra tapęs prioritetiniu pasirinkimu ir žmonės nemato stipraus poreikio tam. Tad siekiant įgyvendinti šias gaires Lietuvoje siūlomos šios priemonės, kurias praktikuoja ir dietistai savo darbinėje praktikoje: didesnis gyventojų, maisto įmonių gamintojų švietimas apie tinkamos ir subalansuotos mitybos poveikį žmogui ir jo organizmui bei visuomenei; maisto produktų augintojų ir gamintojų skatinimas rinkai tiekti sveikatai palankius produktus“, -baigdama pranešimą pažymėjo Ugnė Radzevičienė.
Komunikacijos svarba
Maisto tiekimą suprantame kaip savaime suprantamą duotybę ir rūpinamės, kad mūsų maistas būtų ne vien tik malšinantis alkį, pasotinantis, tačiau ir saugus, sveikas, skanus, funkcinis, pritaikytas pagal lytį, amžių, svorį, nuotaiką ir horoskopą, vegetariškas, veganiškas, laktoveganiškas, laktoovoveganiškas, fruganiškas, bioveganiškas, žaliavalgiškas, ekologiškas, draugiškas aplinkai, išskiriantis mažai CO2, išskirtinis, gurmaniškas, tvariai pagamintas ir t.t., ir pan. Kiekvienas žmogus turi įvairiausių individualių poreikių ir įsitikinimų dėl maisto tinkamumo būtent jam. Tradicinė mityba, religija, filosofija, gyvenimo būdas, gydytojai, dietologai, influenceriai ir įvairiausi keistenybių atradėjai suranda šimtus argumentų, kodėl reikėtų kažką būtinai valgyti, o kažko visiškai nevalgyti ir net nesiartinti prie to, ko negalima valgyti. Žemdirbiai taip pat yra tam tikra grupė, kuri turi savo, o galbūt ne savo, o BŽŪP ar aplinkos saugojimo strategų suformuotą įsitikinimą, jog žmonių maistas turi būti vietinis, o maisto grandinė turi būti trumpa. Šiandien matome, kaip rinkoje skinasi kelią nauji produktai, apie kuriuos nieko nežinojome, tačiau jų istorija pritraukia vartotojus. Kodėl? Tikriausiai tik todėl, kad labai dažnai matome šių produktų itin brangias ir dažnas reklamines kampanijas. O ką žinome iš tikrųjų apie reklamuojamus produktus? Bent jau turėtume pasidomėti kokia yra jų sudėtis, iš kur jie įvežti ir pan.
Todėl šiandien maisto gamintojai ir jiems atstovaujančios asociacijos turėtų ypač susirūpinti ir komunikacija su vartotojais: bendravimas, atvirumas, maisto kelio viešinimas „ nuo lauko iki stalo“, ūkininkų kasdienio darbo pristatymas – tai tie dalykai už kuriuos vartotojas bus dėkingas Lietuvos maisto augintojams ir gamintojams – už jų darbą ir dedikaciją skatinti vietinę ekonomiką bei teikti mums gardų maistą iš Lietuvos žemės.
Konferencija organizuota įgyvendinant projektą, kurį finansavo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, pagal kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų populiarinimo ir realizavimo finansavimo taisykles.
