Rumunijos sostinėje Bukarešte jau 11-ą kartą buvo surengtas Europos ūkininkų kongresas, kurį organizavo Copa-Cogeca. Į renginį susirinko per 400 žemdirbių savivaldos lyderių, pranešėjų ir svečių. Tarp dalyvių buvo ir Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas Algis Baravykas.
Strategiškai svarbu
Tris dienas trukusio kongreso metu diskutuota pačiomis įvairiausiomis su žemės ūkiu susijusiomis temomis. Aptarti žemdirbių konkurencingumo bei produktyvumo stiprinimo klausimai, ateities ūkininkavimo gairės.
Europos ūkininkų kongresas yra ne tik žemės ūkio sektoriaus kolektyvinės stiprybės simbolis, bet ir idėjų generavimo bei idėjų siūlymo platforma. Dėl šios priežasties kongreso metu „išgrynintos“ temos vėliau pasiekia sprendimus priiminėjančius politikus, kurie neretai atsižvelgia į ūkininkų išsakytus lūkesčius.
Šių metų kongreso metu itin dažnai buvo akcentuojama vienybė. Net dabartinis Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos pirmininkas, Vengrijos žemės ūkio ministras Istvan Nagy ir Rumunijos žemės ūkio ministras Florin-Ionuț Barbu pabrėžė, kad Europos vyriausybėms skubiai reikia susivienyti, jog būtų sukurta perspektyvi šio sektoriaus ateitis, kuri yra konkurencinga ir atspari krizėms.
„Nemažai dėmesio buvo skiriama kooperacijai bei vandens tvarkymo problemoms aptarti. Taip pat bandyta nuspėti Europos žemės ūkio ateitį. Kol kas tai padaryti labai sunku, kadangi naujas Europos Parlamentas dar neįsivažiavo į savo darbus, o ir finansinės galimybės vis dar nėra iki galo aiškios. Girdisi kalbų, kad dalis žemės ūkiui numatytų lėšų gali atitekti karo Ukrainoje problemoms spręsti. Tai ūkininkus šiek tiek neramina. Faktas, kad karas vyksta ir jame su dešra priešo neįveiksi, tačiau jei nebus maisto gamybos ir aprūpinimo, dings visas stabilumas“, – pabrėžė A. Baravykas.
Jis teigė, kad ūkininkai siekia, jog maisto gamyba būtų pripažinta strategiškai svarbia šaka. ŽŪR vicepirmininko teigimu, panašu, kad Europos Komisijos atstovai tai girdi, todėl žemdirbiai pagrįstai tikisi politinio palaikymo.
Sieks dažniau peržiūrėti
Europos ūkininkų kongrese nemažai dėmesio buvo skiriama ir besikeičiančio klimato bei kitų nenumatytų problemų aptarimui. Iki šiol Europos žemės ūkiui numatytas biudžetas būdavo skiriamas 7 metų laikotarpiui, tačiau akivaizdu, kad toks periodas – pernelyg ilgas.
„Keletas pastarųjų metų, kuomet kilo pasaulinė COVID-19 pandemija, prasidėjo karas Ukrainoje, o Senąjį žemyną ėmė siaubti potvyniai bei audros, puikiai parodė, kad būtina sukurti mechanizmą, leidžiantį dėl nenumatytų aplinkybių žemės ūkiui suplanuotą biudžetą peržiūrėti dažniau nei kas septynerius metus“, – pabrėžė A. Baravykas.
Kongreso metu jam įsiminė Vokietijos atstovo kalba, kurioje jis šnekėjo apie žaliąjį Europos kursą. Vokietis akcentavo, kad įgyvendinant jį iš pradžių turėjo būti įvertintas ekonominis, tuomet socialinis, o tik po to aplinkosauginis poveikis. Deja, viskas buvo daroma atvirkščiai, todėl tarp visos Europos žemdirbių šių metų pradžioje ir kilo protesto bangos.
„Ūkininkai susidūrė su dar didesne biurokratija. Dabar jie negali dirbti žemės atsižvelgdami į einamąsias tendencijas, o privalo skaityti bei įgyvendinti kai kada su logika prasilenkiančius teisės aktus. Tai – nenormalu! Dabar žmogus yra tapęs tarsi kompiuterinė programa, kurią valdo kiti. Žemės ūkiui tai visiškai netinka. Gerai, kad po protestų buvo pradėtas strateginis dialogas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen tam tikrų nuolaidų žemdirbiams padarė, tačiau tikrai ne tiek, kiek norėtųsi“, – apgailestavo ŽŪR vicepirmininkas.
Pradeda atsilikti
Europos ūkininkų kongreso metu buvo aptarta ir dar viena nelabai džiuginanti tendencija. Pasirodo, Europos Sąjunga pradeda stipriai atsilikinėti nuo JAV, Kanados ir kitų valstybių, leidžiančių žemės ūkyje naudoti genetiškai modifikuotus produktus.
„Kongreso metu mums akcentavo, jog genetiškai modifikuoti produktai visiškai nekenkia žmonių sveikatai. Tai patvirtino Europos maisto saugos tarnybos atlikti tyrimai. ES šie produktai draudžiami, tačiau iš tikrųjų jie leidžia augalams geriau prisitaikyti prie klimato pokyčių, pesticidų naudojimo, padeda subrandinti geresnius derlius“, – pažymi A.Baravykas.
Anot jo, ES atsilikimas tarptautinėse rinkose dėl draudimo naudoti genetiškai modifikuotus produktus kasmet tampa vis didesnis, todėl būtina ieškoti išeičių, kaip tai pakeisti. Kaip vienas iš sprendimų, kongrese buvo įvardyta būtinybė kuo skubiau investuoti į įvairių piktžoles ir kenkėjus žudančių biocidų gamybą.
Galėjo palyginti
Kongreso dalyviai turėjo galimybę ne tik tarpusavyje diskutuoti ūkininkams itin aktualiomis temomis, bet ir gyvai apžiūrėti bei įvertinti keletą Rumunijos ūkių. Šioje šalyje vyrauja javų bei rapsų kultūros. Pasak A. Baravyko, Rumunijoje dominuoja didžiuliai lygumų plotai, kuriuose itin patogu darbuotis su našia žemės ūkio technika. Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad žemė šioje šalyje yra gana mažai akmenuota. Visgi didžiausia rumunų ūkininkų problema – mažas iškrentančios drėgmės kiekis, kuris turi nemažai įtakos derliui. Vidutiniškai per metus šioje šalyje iškrenta apie 400 mm vandens, kai palyginti Lietuvoje šis skaičius yra maždaug dvigubai didesnis. Dar prastesnė padėtis Rumunijoje buvo pernai, kuomet iškrito vos 230 mm vandens.
„Įprastai jie iš hektaro prikulia po 5,5 tonos kviečių. Tai tikrai ne patys įspūdingiausi kiekiai. Man kilo klausimų dėl jų sėjomainos. Pas mus vyrauja daug kultūrų, o ten tik javai ir rapsai. Taip pat kilo klausimų dėl kraštovaizdžio elementų reikalavimų, kadangi be javų laukuose daugiau nieko nesimatė“, – stebėjosi ŽŪR vicepirmininkas.
Jo teigimu, rumunų ūkiuose akivaizdžiai trūksta įvairovės, todėl jie pagrįstai baiminasi dėl galimo Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą. Dėl užauginamo sąlyginai mažo derliaus, rumunai į pigią ukrainiečių produkciją žiūri, kaip į rimtą konkurencinę grėsmę.
„Gyvulininkystės sektorius ten taip pat prastai išvystytas. Kiek matėme, fermos apleistos, karvių beveik niekas neaugina, o dar blogiau, kad šalį kausto afrikinis kiaulių maras. Dėl šios priežasties jie kiaulienos negali eksportuoti, leidžiama ją vartoti tik vidaus rinkoje. Gana niūrus vaizdas ir Rumunijos kaimuose. Jie taip pat apleisti, mažai žmonių. Pas mus nuvažiavus į daugumą kaimų matyti, kaip žmonės tvarkosi, prie namų sodina gėles, o ten – nieko panašaus nėra“, – stebėjosi A. Baravykas.
Jį nustebino ir tai, kad kai kuriuose Rumunijos ūkiuose nemažas dėmesys skiriamas alkoholio gamybai. Viename iš tokių ūkių Europos ūkininkų kongreso dalyviai ir lankėsi. „Kol Lietuva ir dauguma kitų šalių kovoja su alkoholizmu, ten, panašu, kad einama kita kryptimi“, – stebėjosi ŽŪR vicepirmininkas.
Panašios problemos
A.Baravyko teigimu, tokie organizacijos Copa-Cogeca rengiami kongresai yra neįkainojami. Ypač svarbu juos dalyvauti gyvai. Tuomet galima išgirsti ne vien oficialią informaciją, bet ir su kolegomis pabendrauti neformalioje aplinkoje, užmegzti būtinų kontaktų, savo akimis pamatyti, kuo gyvena kitų šalių žemdirbiai, pasisemti iš jų patirties bei galbūt pasimokyti iš kai kurių jų klaidų.
„Manau, kad Europos ūkininkų ateitis – šviesi. Jie – gerai organizuoti, nevengia tarpusavyje kooperuotis, tariasi, kaip tinkamai spręsti problemas, naudojasi įvairia parama. Tik reikia dar didesnio politinio palaikymo, nes dabar įvairios biurokratinės pinklės neleidžia tinkamai atlikti tiesioginių savo funkcijų – aprūpinti pasaulį maistu. Bendraujant su kitų šalių atstovais, pastebėjau, kad visur vyrauja panašios problemos. Kaip ir Lietuvoje, taip ir užsienyje po truputį tuštėja kaimai, jaunimas nenori ūkiuose dirbti nuo aušros iki sutemų, ieško lengvesnių ir patogesnių pragyvenimo kelių. Gali būti, kad dėl to ateityje dar labiau brangs maisto produktai. Nemanau, kad nebus, kam jų gaminti. Poreikis visada išliks, tad atsiras ir tų, kurie bus suinteresuoti jį patenkinti“, – mintimis dalijosi ŽŪR vicepirmininkas A.Baravykas.