Spalio 15 – 18 dienomis Paryžiuje įvyko IDF – Pasaulinis pienininkystės kongresas, kuriame dalyvavo Lietuvos žemės ūkio rūmų Veislininkystės komiteto pirmininkas dr. Edvardas Gedgaudas.
Pienininkystės kongrese dalyvavo per 1600 dalyvių iš 62 šalių. Tokio susidomėjimo pienininkystės kongresas sulaukia dėl turiningų ir įdomių pranešimų apie naujausias tendencijas pasaulio pienininkystėje. Kongreso organizatorė – Prancūzija, pagal pieno gamybą užimą 3 vietą Europoje ir pagamina 16 proc. pieno. Prancūzai 2024 metais eksportavo 44 proc. pagaminto pieno. Šalyje pieno gamybą vykdo 46 262 pieno ūkiai, laikantys 3 230 000 karvių. Vidutinis pieno ūkis valdo vidutiniškai 118 hektarų žemės ir laiko 70 karvių, iš kurių net 90 proc. turi galimybę pasiganyti. Siekiant tvarumo pieno ūkiai tikisi sumažinti CO2 emisiją iš pieno sektoriaus 2050 metamas net 20 proc. Šalyje gaminama 1 500 pieno produktų, iš kurių 1 200 rūšių sūrių, net 51 pieno produktas su saugoma kilmės ir 12 susaugoma geografine nuorodomis.
„Šiais metais pagrindinė kongreso žinutė – pienininkystės, kaip svarbios žemės ūkio dalies, tvarumas. Tvarumą šiame sektoriuje galima išlaikyti tik kviečiant ūkininkauti jaunąją kartą. Tikslui pasiekti būtinas mokymasis visą gyvenimą, kad atsakingas ūkininkavimas būtų inovatyvus, palaikytų šalies ekosistemą ir kurtų pridėtinę vertę. Pienininkystė – tai ne tik žemės ūkio dalis, bet ir stiprus socialinis veiksnys kaimo gyvybingumui. Kiekvienas ūkis išskirtinis, tačiau siekiant tvarumo būtinas nuolatinis ūkių modernizavimas. Pienininkystės sektoriaus neišvengiamai lauka pokyčiai dėl klimato kaitos, biosaugos, genetikos, produktyvumo, gyvulių gerovės. ES šiems tikslams pasiekti būtina prisilaikyti šių pagrindinių elementų – maisto gamybos skatinimo, finansinio stabilumo ir tvarumo. Jeigu ES nesilaikysim šių pagrindinių elementų, pienininkystės sektorius gali patirti nuosmukį“, – tokiomis mintimis dalijosi Europos žemės ūkio komisaras Janusz Wojciechowski.
Mokslininkė Arancha Gonzalez akcentavo pienininkystės tvarumą, mokslą ir inovacijas, būtinas diegti pienininkystėje, kas prisidės prie aplinkosaugos, ŠESD mažinimo ne tik Europoje bet ir pasaulyje. Svarbu pasiekti daugiau maisto su mažiau žemės resursų, išlaikant pieno produktų kokybę ir saugumą. Pienininkai pateikia žmonėms vieną pigiausių baltymų šaltinį – pieną. Daugelyje šalių pienas jau tampa geopolitikos klausimu, nes maistas – tai ginklas.
Konferencijoje daug kalbėta apie galimybes didinti pridėtinę vertę pieno sektoriuje ir mažinti CO2 emisijas. Tai galima atlikti investuojant į genetiką – didinant produktyvumą. Efektyvinant bandas atliekant genominius galvijų tyrimus. Juos naudojant genetikos progresas padvigubėja ir galimas 50 l pieno primilžis iš karvės. Didinant produktyvumą lengvėja ir ūkininkavimas. Taip pat labai svarbi pašarų kokybė, seksuotos spermos naudojimas. Veislininkystė gali padėti ženkliai sumažinti CO2. Taip pat labai svarbus dėmesys privalo būti skiriamas švietimui ir mokymui, ypač finansinio raštingumo. Šių elementų diegimu suinteresuoti ne tik pieno ūkiai, bet ir pieno perdirbimo įmonės Arla, Danon, Campina.
„Kongrese akcentuota, kad pieno poreikis pasaulyje didėja, ypatingai auga sūrių Europoje, Azijoje, Amerikoje paklausa. Tvarumas pienininkystėje svarbus mažinant antibiotikų panaudojimą. Antibiotikai ūkiuose turi likti tik ypatingais atvejais. Tam reikalinga gyvulių vakcinacija. Gyvulių sveikatingumas – žmonijos sveikatingumas. Apie tai plačiai kalbėta ekonomikos ir maisto saugos sesijoje“, – dalinasi informacija kongrese dalyvavęs dr. Edvardas Gedgaudas.