Rugpjūčio 26 d. Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus dalyvavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM) organizuotame pasitarime dėl bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, aukštojo mokslo ir neformaliojo mokymosi visą gyvenimą sistemos tobulinimo.
Pasitarime dalyvavusi Švietimo, mokslo ir sporto ministrė J.Šiugždinienė akcentavo diskusijos su darbdaviais poreikį ir svarbą, atsižvelgiant į didžiausių šalies verslą vienijančių organizacijų: Lietuvos pramonininkų konfederacijos, asociacijos „Investors’ forum”, Lietuvos verslo konfederacijos, Lietuvos darbdavių konfederacijos, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų kreipimąsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją bei pateiktus pasiūlymus dėl bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, aukštojo mokslo ir neformaliojo mokymosi visą gyvenimą sistemų tobulinimo.
Visos, aukščiau paminėtos organizacijos akcentuoja, kad neatidėliotini veiksmai, kurių būtina imtis, yra švietimo strategijos atnaujinimas, stiprinant orientaciją į vykstančius pasaulyje pokyčius, duomenimis ir įrodymais grįstų sprendimų priėmimą ir valdymo diegimą. Taip pat pažymima, kad yra didelis švietimo skaitmenizavimo strategijos poreikis, lyderystės švietimo įstaigose ir institucijose skatinimas. Be to, būtina pedagogų, dėstytojų, profesijos mokytojų prognozavimo, rengimo ir kvalifikacijos kėlimo sistemos transformacija.
***
Lietuvoje yra 70 profesinio mokymo institucijų, iš kurių net 41 įsteigti sektoriniai praktinio mokymo centrai (SPMC). Žemės ūkio, medžioklės ir miškininkystės – 5: VšĮ Alantos technologijos ir verslo mokykla; Joniškio žemės ūkio mokykla; Marijampolės profesinio rengimo centras; Šilutės žemės ūkio mokykla; Plungės technologijų ir verslo mokykla.
Visi SPMC aprūpinti modernia įranga ir čia būsimieji specialistai įgyja praktinių įgūdžių, kurių reikės dirbant šalies ar užsienio įmonėse. Šios mokymo įstaigos mažai kuo skiriasi nuo tikrų verslo bendrovių ar gamybos įmonių. Būsimieji specialistai du trečdalius viso mokymosi laiko skiria praktikai. Darbo tokiems specialistams ieškoti netenka: įmonės laukia profesinį išsilavinimą turinčių darbuotojų.
Įgiję profesiją sėkmingai įsidarbina
„Metai iš metų žemės ūkio sektoriuje jaučiamas darbuotojų trūkumas. Situacija yra tokia, kad darbdaviai laukia visų, norinčiųjų dirbti, nesvarbu, ar tai būtų ką tik profesiją įgiję žmonės ar jau turintys patirties. Jaučiamas didelis profesinio mokymo absolventų darbo jėgos trūkumas ir matome, kad baigę profesinę mokyklą žmonės puikiai įsidarbina. Dauguma profesinio mokymo įstaigų bendradarbiauja su darbdaviais, kurie teikia profesinėms mokykloms siūlymus ir informaciją apie trūkstamus specialistus, prisideda ruošiant mokymo programas, o vėliau įdarbina absolventus. Mokymo institucijų ir darbdavių bendradarbiavimas yra itin svarbus. Džiugina ta situacija, kad profesinį mokymą renkasi vis daugiau mokinių. Gal tik stebina situacija, kai į profesines mokyklas kiekvienais metais stoja vis daugiau žmonių, kurie turi įgiję aukštojo mokslo diplomą. Profesinio mokymo populiarumas auga su besikeičiančiu visuomenės požiūriu į profesiją ir smarkiai išaugusiu profesinio mokymo patrauklumu, nes didžiausias privalumas – įgyta profesija. Tada jau galima rinktis, dirbti ar toliau studijuoti. Taip daro didžioji dauguma mokinių senosiose ES šalyse – Vokietijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Danijoje ir kt.: pirma įgyja profesiją ir tik paskui svarsto, kur, ir ar apskritai reikia studijuoti. Pas mus vis dar atvirkščiai: pirma baigia universitetą, o paskui eina mokytis profesijos. Lietuvai reikėtų pasimokyti ir pradėti taikyti sėkmingai veikiančius Vokietijos, Prancūzijos, Danijos ir kt. šalių profesinio mokymo modelius “,- sako ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.
Kvalifikuotų specialistų kaimui ir žemės ūkiui parengimas
Žemės ūkio rūmai yra akredituota profesinio mokymo kompetencijų vertinimo institucija, todėl bendradarbiauja su profesinio mokymo institucijomis ne tik pirminiame, bet ir tęstiniame profesiniame rengime.
Pastaraisiais metais specialistus kaimui ir žemės ūkiui rengė 20 profesinio mokymo institucijų, o kvalifikacijas įgijo 517 asmenų. 2021 m. parengta specialistų:
| Eil. Nr. | Įgytos kvalifikacijos | Asmenų skaičius |
| 1 | Medkirtys | 97 |
| 2 | Žemės ūkio gamybos verslo darbuotojas | 85 |
| 3 | Technikos priežiūros verslo darbuotojas | 75 |
| 4 | Gyvūnų prižiūrėtojas | 55 |
| 5 | Dekoratyvinio želdinimo ir aplinkos tvarkymo verslo darbuotojas | 49 |
| 6 | Žuvininkystės verslo darbuotojas | 48 |
| 7 | Žirgininkystės verslo darbuotojas | 36 |
| 8 | Agroserviso darbuotojas | 19 |
| 9 | Želdinių tvarkytojas | 18 |
| 10 | Kaimo turizmo organizatorius | 15 |
| 11 | Melioracijos darbuotojas | 7 |
| 12 | Miško darbuotojas | 7 |
| 13 | Šaltkalvis remontininkas | 6 |
| Viso: | 517 |
Tęstinio mokymo(si) svarba
2020 m. gruodžio 18 d. Europos Komisijai patvirtinus rekomendacijas šalims narėms dėl bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) strateginių planų, kuriuose pateikiamos rekomendacijos Lietuvai, matome, kad tęstinio mokymo(si) poreikis ypač svarbus. Tarp pateiktų rekomendacijų – skatinti pažangų, atsparų ir įvairų žemės ūkio sektorių, užtikrinantį aprūpinimą maistu; Sustiprinti aplinkos apsaugą ir klimato veiksmus ir prisidėti siekiant su aplinka ir klimatu susijusių ES tikslų; Stiprinti socialinę ir ekonominę kaimo vietovių struktūrą ir tenkinti visuomenės poreikius; Skatinti ir dalintis žiniomis, inovacijomis ir skaitmeninimu žemės ūkyje ir kaimo vietovėse bei skatinti jų įsisavinimą.
Perėjimas prie tvarios maisto sistemos negali būti pasiektas be dalijimosi žiniomis, naujovių ir skaitmeninimo. Veikianti žemės ūkio žinių ir inovacijų sistema (AKIS), padedanti pasiekti visus BŽŪP tikslus, turėtų padėti dalintis žiniomis tarp jos dalyvių. Lietuva yra sukūrusi žemės ūkio tyrimų, švietimo ir konsultavimo sistemą viešajame sektoriuje. Tačiau daugiausia dėl nepakankamų investicijų ir nepakankamos dalyvaujančių asmenų sąveikos, Lietuvos AKIS atrodo fragmentiška ir mažai orientuota į ūkininkų poreikius. Nepaisant to, kad didelė dalis ūkininkų yra baigę žemės ūkio mokymus, suaugusieji nėra linkę mokytis, todėl reikia tobulinti įgūdžių tobulinimo sistemą. Atkreiptinas dėmesys, kad lėšų, skirtų priemonėms, susijusioms su informacija, žiniomis ir inovacijomis, Lietuvoje skiriama mažiau nei ES vidurkis. Imantis priemonių šioms silpnybėms įveikti būtų padidintas konkurencingumas ir našumas, kuris, nepaisant neseniai įvykusio augimo, vis dar nesiekia ES lygio.
Be mokymų, nuolatinio įgūdžių tobulinimo bei nuoseklaus kaimo gyventojų ir žemės ūkio veiklos subjektų informavimo neįsivaizduojamas ES tikslų aplinkosaugos, klimato kaitos, inovacijų diegimo ir kt., įgyvendinimas.
Todėl Žemės ūkio rūmai skiria ypač didelį dėmesį žemdirbių ir kaimo gyventojų švietimui ir informavimui. Štai 2020-2021 m. įgyvendintas projektas „Ūkininkų kompetencijų tobulinimas“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos srities „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“ sulaukė ne tik didelio susidomėjimo ūkininkų tarpe, bet ir parodė mokymo(si) svarbą.
„Organizavome mokymus net pagal 16 mokymo programų, kurių trukmė – nuo 8 iki 24 akad. val. Sulaukėme daug didesnio mokymų dalyvių skaičiaus, nei galėjome patenkinti pagal įgyvendinamo projekto sąlygas. Taigi matome, kad ūkininkai ir kiti žemės ūkio veiklos subjektai domisi naujovėmis, reikalavimais, kuriuos reikės įgyvendinti pagal ES įvairius reglamentus, ieško naujų verslo šakų, siekia optimizuoti gamybos kaštus, taikant inovacijas ir naujus technologinius sprendimus. Organizavome 215 kursų, kuriuose dalyvavo per 3 tūkst. dalyvių. Stebime ženklų jaunųjų ūkininkų poreikį mokytis, gauti technologinių žinių, praktinių patarimų ir konsultacijų, kurias suteikia ŽŪR konsultantai – praktikai“, – informuoja ŽŪR Kaimo plėtros ir informavimo skyriaus vyr. specialistė Irmina Kudarauskienė.