Įprasta, kad baigiantis metams apžvelgiame nuveiktus darbus, kuriame naujus planus. Kokie buvo šie metai, ir ko tikisi iš ateinančių, mintimis dalinasi Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas dr. Arūno Svitojaus.
Bendradarbiavimas ir nuolatinis visų žemdirbių ir kaimo gyventojų interesų atstovavimas valdžios institucijose – vienas iš pagrindinių ŽŪR tikslų. Bendradarbiaujant ir teikiant išdiskutuotus ir konstruktyvius pasiūlymus galime įtakoti bei sukurti žemdirbiams, kaimo gyventojams, maisto vartotojams ir visai valstybei naudingą žemės ūkio ir kaimo plėtros politiką. Svarbu, kad politiniai ir ekonominiai sprendimai būtų priimami vadovaujantis mokslo ir statistinių duomenų analizių pagalba bei žemdirbių ir kaimo bendruomenių lyderių – savo sektoriaus profesionalų racionaliais siūlymais. Šiais metais ŽŪR nariai daug dėmesio skyrė Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiam planui nagrinėti: vyko diskusijos, konferencijos, aptarimai. Tai pagrindinis dokumentas, kuriuo vadovaujantis gyvensime 5 metus. ŽŪR nariai pateikė daug konstruktyvių siūlymų šio plano tobulinimui, vyko informacijos sklaida rajonuose. Įgyvendinant projektą „Žemdirbių savivaldos stiprinimas“, kuriam lėšas skiria žemės ūkio ministerija, ŽŪR organizavo per 100 renginių atskiruose rajonuose, kurių metu, atsižvelgiant į kaimo gyventojų ir žemdirbių bei ŽŪR narių – organizacijų pastebėjimus, pateikė per 50 siūlymų valdžios institucijoms.
ES ir nacionalinė parama
2023–2027 m. laikotarpiu Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai yra numatyta beveik 4 mlrd. Eur ES paramos ir apie 276,5 mln. Eur nacionalinio biudžeto lėšų: tiesioginei paramai, klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingoms sistemoms (ekoschemoms), sektorinėms programoms, skiriama 3,02 mlrd. Eur ES lėšų ir apie 2,8 mln. Eur nacionalinio finansavimo lėšų; investicinėms, bendradarbiavimo, aplinkos apsaugos, klimato tikslų siekiančioms ir kitoms kaimo plėtros priemonėms, skiriama 977,5 mln. Eur ES lėšų ir 273,7 mln. Eur nacionalinio finansavimo lėšų.
Apie kaimo gyvybingumą
Per 18 metų – nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą (2004 m.) praradome 58 proc. žemdirbių. Esmė ir visa bėda tame, kad praėjusiais ES KPP priemonių laikotarpiais net 50 proc. visos ES finansinės paramos atiteko tik 3 proc. pareiškėjų. Būtent jie aktyviai naudojosi investicine parama, dalį nuosavų finansinių išteklių nukreipdami žemei įsigyti. Prie ūkių stambėjimo ypač prisidėjo 2007-2013 m. taikytas tiesioginių išmokų modelis, kai ūkio gaunama parama buvo susieta su valdomu žemės ūkio naudmenų plotu. Kuo daugiau ūkis valdė žemės, tuo daugiau jis gavo išmokų. Rezultatas – ženkliai mažėjant smulkiems ūkiams Lietuvoje iškilo ir regionų gyvybingumo problema. Juk ES KPP priemonės programos lėšos skiriamos ne tik žemės ūkiui, bet ir visam kaimo gyvybingumui išlaikyti, padėti kurti verslą, skatinti bendruomeniškumą, kooperaciją ir kt.
Kodėl Lietuvos politikai palaiko ir suteikia galimybę ES skiriamas visam Lietuvos kaimui ir žemės ūkiui lėšas pasiimti tik mažai grupei žmonių? Juk 100 tūkst. eurų ribojimas liečia tik ūkius, kurie yra didesni nei 1400 ha ir tokių ūkių Lietuvoje yra mažuma, todėl ŽŪR nuomone, tai nėra teisinga.
Negana to, 2022 m. sausio 5 d. Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) priėmė protokolinį nutarimą, kuriuo buvo pasiūlyta remti didelius ūkius, o Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane pasiūlė atsisakyti nuostatos, kad pareiškėjo bazinių išmokų sumos, viršijančios 60 tūkst. eurų, būtų mažinamos 85 proc. KRK pasiūlė apsistoti tiesioginių išmokų, viršijančių 100 tūkst. eurų ribojimu, numatant galimybę išskaičiuoti per metus su vykdoma veikla sumokėtus atlyginimus, ir su jais susijusius mokesčius. Toks KRK sprendimas palankus ne daugiau kaip 20 proc. šalies žemės ūkio veiklos subjektų, taigi akivaizdu, kad korekcijos padarytos ne šeimos ūkių naudai.
„Mano pagrindinis tikslas, kaip ŽŪR, o dabar ir Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) pirmininko – atstovauti ne tik ūkininkų, bet ir visų kaimo gyventojų interesams. Esu įsitikinęs, kad smulkius ir vidutinius ūkius būtina stiprinti ir remti, nes jie tiesiogiai prisideda prie kaimo gyvybingumo. Šeimos ūkiai sukuria darbo vietas, ir taip didina užimtumą kaime, be to jie gamina išskirtinę produkciją, puoselėja amatus, tautinį paveldą ir kt. Nors daug visi kalba apie regionų gaivinimą, tačiau tai daryti turime ne žodžiais, o realiais darbais. Lietuvoje, priešingai nei kitose ES šalyse, iki šiol nėra taikomos lubos tiesioginėms išmokoms. Šį klausimą aptarėme antradienį, gruodžio 20 d., kai susitikime su žemės ūkio ministru K. Navicku. Negalime tylėti ir leisti ūkiams stambėti smulkių šeimos ūkių sąskaita. ŽŪR nariai taip pat pasisakė už išmokų ribojimą nuo 60 tūkst. eurų, kad išlaikyti gyvybingus, dirbančius ir atsparius regionus. Todėl artimiausioje perspektyvoje planuojame susitikti ir su Prezidentu Jo Ekscelencija Gitanu Nausėda, Seimo nariais, politinių partijų frakcijų lyderiais“, – dalinasi mintimis po susitikimo su ministru, ŽŪR ir LŠŪS pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.
Tarptautinė veikla
ŽŪR yra 6 tarptautinių organizacijų nariai, todėl aktyviai atstovavo Lietuvos žemdirbių ir kaimo gyventojų interesams tarptautiniu mastu posėdžiuose, darbinėse grupėse, konferencijose ir kt.
Aktualiausi klausimai – BŽŪP 2023 – 2027 m. laikotarpis; Europos žaliasis kursas ir susijusios strategijos. Šiais klausimais daug diskutuota su ES žemės ūkio rūmų ir kitais žemdirbių savivaldos lyderiais.
2022 m. kovo 2 d. ŽŪR iniciatyva, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos ūkininkų ir kooperatyvų asociacijos, vieningai reikšdamos paramą Ukrainai ir smerkdamos Rusijos agresiją, kreipėsi į visus Copa-Cogeca (Europos Sąjungos Profesinių žemės ūkio organizacijų komitetas ir Europos Sąjungos Generalinio žemės ūkio kooperacijos komitetas) narius dėl paramos Ukrainai ir Ukrainos ūkininkų ir kooperatyvų organizacijų priėmimo į narius. Kreipimąsi į Copa-Cogeca pasirašė Lietuvos žemės ūkio rūmai, Lenkijos žemės ūkio rūmai, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija „Kooperacijos kelias”, Estijos žemės ūkio ir prekybos rūmai, Latvijos ūkininkų federacija, Latvijos žemės ūkio draugijų asociacija, Latvijos ūkininkų parlamentas, Latvijos žemės ūkio organizacijų bendradarbiavimo taryba.
Daug dėmesio skirta maisto ir konkurencingumo užtikrinimui krizės metu, diskusijoms apie Ukrainoje tebesitęsiančios krizės poveikį žemės ūkio maisto produktų sektoriui ir žemės ūkio maisto produktų kooperatyvų vaidmenį ir galimus sprendimus. Buvo akcentuota ūkininkų bendradarbiavimo svarba, pasidalijant riziką, kooperacijos stiprybės. ES lygmeniu žemės ūkio kooperatyvai sudaro apie pusę visos žemės ūkio prekybos, todėl jie yra labai svarbūs užtikrinant, kad Europos vartotojai galėtų gauti saugų maistą.
„Norėčiau išskirti Copa-Cogeca Prezidiumo posėdį, įvykusi balandžio mėnesį, kuriame aptarėme Europos Komisijos pasirašytą komunikatą dėl aprūpinimo maistu užtikrinimo ir maisto sistemų atsparumo didinimo. Komunikate numatyti neatidėliotini veiksmai siekiant užtikrinti maisto saugumo aprūpinimą Ukrainoje ir visame pasaulyje; sprendžiami maisto stabilumo ES maisto sistemoje iššūkiai, taikant įvairias priemones, skirtas remti ūkininkus ir išlaikyti „įperkamą“ maistą mūsų piliečiams. Ne vieną kartą susitikome ir su ES žemės ūkio komisaru Janusz Wojciechowski, o jo vizito Lietuvoje metu, susitikome ir su Ukrainos žemės ūkio ministru aptarti pagalbos Ukrainai galimybių. Negaliu nepaminėti ir aktyvaus bendradarbiavimo su Baltijos ir Višegrado šalių žemės ūkio rūmais“ – pažymi dr. A.Svitojus.
Metų tarptautinę veiklą vainikavo ŽŪR inicijuota konferencija, kurioje dalyvavo ES institucijų ir žemdirbių savivaldos lyderiai, Ukrainos nacionalinio agrarinio forumo direktorė Mariia Didukh, kurioje diskutavome žemės ūkio atsparumo Kaimo plėtros programos 2023–2027 m. laikotarpiu ir karo Ukrainoje sąlygomis klausimais.
Projektinė veikla
2022-aisiais ŽŪR projektinė veikla apima net 23 projektus – tai ne tik nacionaliniai, bet ir tarptautiniai projektai – Horizon2020, Erasmus+.
Naujos idėjos ir nauji projektai atveria naujas galimybes, įtraukia naują ūkininkų ratą, kaimo bendruomenių aktyvistus veikti drauge ir bendradarbiauti visam kraštui naudinga ir prasminga veikla.
Padėka
„Dėkoju visiems ŽŪR nariams, socialiniams partneriams Lietuvoje ir užsienio šalyse, rajonų savivaldybių vadovams ir Žemės ūkio skyrių darbuotojams, ŽŪR administracijai už susiklausymą ir bendrą darbą. Susitelkę kurkime gyvybingą kaimą, kuriame būtų gera gyventi, dirbti ir kurti perspektyvą savo vaikams“, – linki ŽŪR pirmininkas dr. A. Svitojus.