Lapkričio 28 d. Copa – Cogeca prezidiumo posėdyje dalyvavo Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus ir vicepirmininkas Algis Baravykas.
„Copa – Cogeca prezidiume daug aktualių klausimų: posėdyje aptarėme ES žemės ūkio ateitį iki 2050 m., kuriame akcentavome žemės ūkio, kaip strateginio sektoriaus svarbą. Visi sutarėme, kad mus sieja vienas tikslas – sukurti konkurencingą žemės ūkio sektorių, užtikrinantį maisto saugumą ir tvarumą. Ūkininkai ir kooperatyvai turi tapti Europos konkurencingumo centru, aprūpinančiu vartotojus saugiu maistu. Vyko diskusijos dėl ES miškų naikinimo reglamento. Taip pat buvo pristatyta galutinė dokumento „Dėl ūkininkų ir žemės ūkio kooperatyvų poreikių mokslinių tyrimų ir inovacijų bendrojoje programoje“ versija. Aptartas dokumentas „Pasiūlymai dėl fotovoltinių sistemų žemės ūkyje ir miškininkystėje“. Posėdyje dalyvavo ES žemės ūkio komisaras Christophe Hansen, su kuriuo draugiškai pasikalbėjome ir apie Lietuvos žemdirbių lūkesčius“, – kalbėjo ŽŪR pirmininkas dr. A.Svitojus.
Copa-Cogeca pozicija dėl Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ateities iki 2050 m.
Copa – Cogeca nariai akcentavo žemės ūkio, kaip strateginės šakos svarbą ir sutarė, kad ES šalių tikslas – sukurti konkurencingą žemės ūkio sektorių, užtikrinantį maisto saugumą ir tvarumą. Ūkininkai ir kooperatyvai turi tapti Europos konkurencingumo centru, kad galėtume teikti maistingą ir prieinamą maistą visiems vartotojams.
Ūkininkai susiduria su iššūkiais, tokiais kaip ekonominis nestabilumas ir aplinkosaugos reikalavimai. Būtini sprendimai, kurie padėtų ūkininkams įveikti iššūkius.
Copa -Cogeca vizija yra turėti konkurencingą žemės ūkio sektorių, garantuojantį maisto saugumą. Ūkininkai ir jų kooperatyvai aktyviai gamina aukštos kokybės maisto produktus, tuo pačiu vykdydami klimato kaitos ir biologinės įvairovės reikalavimus. Mes ieškome Europos politikų, kurie žiūri į ateitį, kad strategiškai paremti šį perėjimą ir sektoriaus konkurencingumą, taip pat stiprinti ūkininkų poziciją maisto vertės grandinėje.
Kelias į klimato neutralumą iki 2050 metų reikalauja stipraus ir atsparaus žemės ūkio sektoriaus, visiškai integruoto į ekonomiką. Ūkininkai ir žemės ūkio kooperatyvai privalo būti išklausyti, kad galėtų tapti politikos formuotojais, įtakojančiais šio sektoriaus ateitį.
Copa – Cogeca pažymėjo, kad ES žemės ūkio ateitis turi remtis ir įsiklausyti į žemdirbių savivaldos organizacijų nuomones ir pasisako už ilgalaikį tikslą, kad iki 2050 m. ES ekonomika užtikrintų teisingą konkurencingumą ūkininkams. Akcentuota, kad turint 25 metų pasiruošimo etapą iki 2050 m., galima prisidėti prie ES ekonomikos klimato neutralumo užtikrinimo ir sustiprinti žemės ūkio gamybos galimybes visuose regionuose, atsižvelgiant į geografinę įvairovę.
Siekiami ES žemės ūkio sektoriaus iki 2050 m. tikslai:
- Konkurencingas ir reikšmingai prisidėtų prie Europos ekonomikos augimo.
- Užtikrintų teisingas ūkininkų pajamas, skatinančias jų verslo plėtrą tiek ES, tiek pasaulio rinkose.
- Garantuotų teisingą gyvenimo standartą, užtikrinant maisto prieinamumą ir konkurencingas kainas bei atitinkant Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) tikslus.
- Veiktų subalansuotoje ir teisingoje maisto tiekimo grandinėje su lygiomis sąlygomis ir vertės paskirstymu, saugant nuo nesąžiningos prekybos.
- Išlaikytų įvairovę ir gamybą pagal aukščiausius kokybės ir saugos standartus.
- Maksimaliai išnaudotų žinias ir inovacijas ekonomikai, aplinkai ir socialiniam tvarumui.
- Būtų patrauklus tiek dabartiniams, tiek būsimiems ūkininkams, kurie mato sektoriaus perspektyvas ir yra pasirengę investuoti.
- Taptų gyvybingų kaimo teritorijų centru ir gautų tiek socialinį, tiek ekonominį įvertinimą už teikiamus viešuosius ir privačius gėrius.
- Būtų pripažintas kaip svarbus veiksnys „žalesnės” ir tvaresnės Europos siekiams.
- Užtikrintų pasitikėjimą ir pasididžiavimą ateityje.
Naujoji ES žemės ūkio vizija turėtų suteikti ūkininkams ir kooperatyvams reikiamus įrankius, kad jie galėtų tiekti aukštos kokybės maistą visiems ES piliečiams už prieinamą kainą. Ji turi didinti maisto saugumą, mažinti administracinius krūvius ir užtikrinti teisingas pajamas. Be to, vizija turi palaikyti teisingą ir subalansuotą perėjimą, leidžiant ūkininkams su pasitikėjimu žiūrėti į ateitį bei skatinti jaunų žmonių įsitraukimą į šį sektorių.
Pasiūlymai dėl fotovoltinių sistemų žemės ūkyje ir miškininkystėje
Siekiant pasiekti Europos Sąjungos klimato ir energetikos tikslus, būtina išnaudoti visus atsinaujinančių energijos šaltinių potencialus. Žemės ūkis ir miškininkystė atlieka svarbų vaidmenį šiuose procesuose, kartu užtikrindami maisto saugumą ir saugodami žemės ūkio bei miškų plotus.
Perėjimas prie atsinaujinančių energijos šaltinių reikalauja įvairių energijos šaltinių derinio. Tvarus biomasės naudojimas ir anaerobinės fermentacijos galimybės gali papildyti fotovoltinių sistemų vertę. Didėjantis saulės energijos poreikis turi būti suderintas su įvairių saugojimo sistemų plėtra.
Ūkininkai ir miškininkai turi daug galimybių įrengti fotovoltines sistemas savo pastatuose, kas gali pagerinti energetinį efektyvumą. Tačiau dažnai fotovoltinės sistemos ant stogų nėra ekonomiškai naudingos dėl tinklo infrastruktūros trūkumo arba didelių prijungimo sąnaudų. Be stogų, inovatyvias sistemas galima diegti ir kitose teritorijose aplink žemės ūkio ar miškininkystei skirtus pastatus.
Fotovoltinių sistemų diegimas gerai išvystytuose žemės ūkio regionuose sudaro galimybes gauti papildomų pajamų parduodant atsinaujinančią energiją arba mažinant energijos sąnaudas, naudojant pagamintą energiją savo reikmėms. Tačiau kyla rizika dėl spekuliacijos žemės kainomis ir kitų iššūkių.
Agri-fotovoltika (Agri-PV) derina žemės ūkio ir saulės energijos gamybą, o tai gali sustiprinti maisto ir energijos tiekimo saugumą Europos Sąjungoje. Tačiau šiam sektoriui dar reikia atlikti tyrimus ir demonstruojančius projektus, kad ūkininkai ir energijos gamintojai galėtų įvertinti jo naudą.
Saulės energijos parinkimas dirvožemio būklėje gali padėti išspręsti žemės naudojimo konfliktus, nenaudojant derlingos žemės. Europos teisė ir REPowerEU planas siekia padidinti saulės energijos gamybą ir teikti veiksmų gaires, kad būtų skatinama fotovoltinių sistemų plėtra.
Pagrindiniai principai
Ūkininkai ir kooperatyvai nori pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių, užtikrindami maisto tiekimą ir saugodami kultūros kraštovaizdžius. Energetinė nenaudojama energija turėtų būti vertinama kaip diversifikacijos priemonė. Taip pat būtina užtikrinti, kad geriausia žemė nebūtų naudojama fotovoltinėms sistemoms.
Siekdama sujungti prieštaringus prioritetus, ES turėtų skatinti fotovoltinių sistemų plėtojimą kontroliuojamu būdu, įtraukdama ūkininkus ir kooperatyvus kaip aktyvius partnerius. Kiekviena valstybė gali pasirinkti savo energijos derinį, tačiau tai gali riboti fotovoltinių sistemų plėtrą kai kuriose regionuose.
Politikos prioritetai fotovoltinėms sistemoms žemės ūkyje ir miškininkystėje Europos Sąjungoje:
- Pastatų potencialo optimizavimas. Fotovoltinės sistemos turėtų būti diegiamos ne tik ant stogų, bet ir aplink žemės ūkio ir miškininkystei skirtus pastatus.
- Tinklo plėtra. Būtina užtikrinti galimybę jungtis prie elektros tinklo su konkurencingomis sąnaudomis.
- Saugos infrastruktūra. Sandėliavimo infrastruktūros diegimas yra esminis tikslas, siekiant valdyti saulės energijos pasiūlą ir paklausą.
- Fotovoltinių sistemų skatinimas. Turėtų būti sukurti kriterijai, užtikrinantys, kad energijos projektai būtų naudojami aktyvių ūkininkų.
- Vertės paskirstymas. Atsinaujinančios energijos gamyba turėtų būti platinama visose regionuose tam, kad būtų užtikrinta socialinė parama.
- Sinergija su biologine ekonomika. Fotovoltinės sistemos turėtų būti derinamos su biologine ekonomika.
- Ūkininkai – energijos gamintojai. Ūkininkai, gaminantys energiją, turėtų būti įtraukiami į žemės ūkio finansinius įvertinimus.
Atsižvelgiant į šiuos aspektus, agrifotovoltika gali suteikti žemės ūkio ir miškininkystės įmonėms didesnę energijos nepriklausomybę ir stabilias pajamas, taip pat padėti kurti darbo vietas ir skatinti kaimo plėtrą. Teksto dokumentas yra preliminarus pasiūlymas, o Copa ir Cogeca vėliau pateiks savo nuomonę dėl galimų Europos Komisijos teisės aktų iniciatyvų.
Copa Cogeca prezidiumo posėdžio diskusija su Europos kooperatyvinių bankų asociacijos atstovais dėl ES žemės ūkio finansavimo
Europos kooperatinių bankų asociacija (EACB) atstovauja 27 narių kooperatiniams bankams, kurie turi 2 500 finansinių įstaigų ir 36 500 filialų ir aptarnauja 225 milijonus klientų, žaidžia svarbų vaidmenį ES finansinėje sistemoje ir turi 20 % rinkos dalies. Kooperatiniai bankai yra esminiai žemės ūkio sektoriaus finansavimo šaltiniai, didinantys maisto sistemos konkurencingumą ir tvarumą. Tačiau sektoriaus atsparumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos aspektus.
Finansavimo prieinamumas yra lemiamas veiksnys, padedantis ūkininkams pasiekti savo potencialą, skatinti tvarias praktikas ir technologijas. Tam būtina apsvarstyti įvairias finansavimo galimybes bei užtikrinti tinkamą reguliavimo sistemą, įskaitant ESG (angl. Environmental, Social & Governance, ESG) – tai trys pagrindiniai veiksniai, į kuriuos atsižvelgiama, vertinant investavimo į įmonę ar verslą tvarumą ir poveikį visuomenei) rizikos vertinimą ir patikimų duomenų prieinamumą.
ES reguliavimas turėtų skatinti investicijas į tvarius sprendimus ir užtikrinti prieigą prie finansavimo visiems maisto tiekimo grandinės dalyviams, siekiant pelningos ir tvarios ūkininkų ateities.
ES kooperatiniai bankai pateikė rekomendacijas dėl palankios finansinės sistemos:
- ESG duomenų spraga.Tvaraus finansavimo sėkmė priklauso nuo patikimų duomenų, kurie būtini efektyviam ESG vertinimui. EACB remia iniciatyvas, kurios gerina duomenų rinkimo metodus ūkininkams, įskaitant naujas programas ir sektoriui pritaikytus klausimynus. Šios iniciatyvos turėtų būti sujungtos į vieną ataskaitų teikimo sistemą, leidžiančią palyginti rezultatus.
- Veiksmingo perėjimo priemonių rinkinio poreikis. Žemės ūkio perėjimui reikalingas bendras priemonių rinkinys, apimantis „vieno langelio“ ataskaitų teikimo sistemą, bendrą duomenų saugyklą ir specifinius perėjimo metodus, atitinkančius sektoriaus ypatumus.
- Rizikos ir priežiūros sistemos įvertinimas. Reikia įvertinti ES rizikos ribojimo sistemą, kad būtų užtikrintas kapitalo tekėjimas žemės ūkio veiklai. Europos bankininkystės institucija turėtų parengti ataskaitą apie kapitalo reikalavimų poveikį šiam finansavimui, kad bankai galėtų geriau suprasti politikos tikslus.
- Viešųjų fondų ir partnerystės vaidmuo. Viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas yra būtinas, ypač finansuojant didelio masto projektus. Kredito apsaugos ir garantijų mechanizmai gali sumažinti bankų kapitalo sąnaudas.
- Draudimo nuo gamtos ir klimato pavojų vaidmuo. Ūkininkai turėtų turėti galimybę naudotis adekvačiais draudimo sprendimais, kad padidintų savo atsparumą klimato kaitai ir stichinėms nelaimėms.
- Nauji pajamų šaltiniai ūkininkams. Sektorius turėtų ieškoti naujų pajamų šaltinių, tokių kaip anglies dioksido šalinimo sertifikatai ir prekybos leidimais sistema, siekiant diversifikuoti ūkininkų pajamas.
- Prekybos politikos vaidmuo. Politikos formuotojai turi užtikrinti lygias sąlygas tarptautinėje prekyboje žemės ūkio produktais ir skatinti sąžiningą kainodarą, vengiant ekologinio dempingo.
- Į atlygį orientuota viešoji politika.Paskatos, tokios kaip subsidijos, turėtų būti pritaikytos tvarioms praktikoms, orientuojantis į tvarias maisto sistemas ir gamtos atkūrimą.
Bankų asociacijos nuomone, šios ES lygmens priemonės padės efektyviau pereiti prie tvaresnių maisto sistemų ir sukurti palankią žemės ūkio perėjimo aplinką.
Copa – Cogeca nariai aktyviai diskutavo su EACB atstovais apie kooperatinių bankų galimybes prisidėti prie tvaresnio žemės ūkio sektoriaus plėtros, apie iššūkius, su kuriais žemės ūkio sektorius susiduria finansavimo ir tvarumo srityse, apie veiksmus, kuriuos siūlo bankai, kurie galėtų pagerinti organizacijų bendradarbiavimą, apie draudimo sprendimus ir rizikos valdymo strategijas padedančias ūkininkams sumažinti su klimatu susijusią riziką, kokius konkrečius finansinius produktus ir paslaugas kooperatiniai bankai gali pasiūlyti ūkininkams, kad padėtų įgyvendinti klimato požiūriu pažangias praktikas ir kt. aktualius klausimus.
Kooperatyvų pranašumas: efektyvumo didinimas vaisių ir daržovių vertės grandinėse
Copa – Cogeca prezidiumo posėdyje pristatyta Cogeca 2025 m. vasario 19 d. organizuojamo Verslo Forumo „Kooperatyvų pranašumas: efektyvumo didinimas vaisių ir daržovių vertės grandinėse“ programa ir tikslai. Forumas skirtas aptarti didėjančius iššūkius žemės ūkio maisto sektoriuje, tokius kaip: energijos ir gamybos sąnaudų augimas; klimato kaitos poveikis produkcijai; vartotojų reikalavimai dėl kokybės ir tvarumo; naujų teisinių reikalavimų laikymasis (BŽŪP taisyklės, CSRD).
Kooperatyvai gali pasiūlyti veiksmingus sprendimus, padidindami efektyvumą ir tvarumą per išteklių taupymą ir žinių dalijimąsi. Po forumo planuojama apsilankyti Belgijos kooperatyve „BelOrta“.
Forumo tikslai: pabrėžti kooperatyvų vaidmenį didinant derybų galią ir efektyvumą; pristatyti sėkmingas kooperatyvų praktikas tvarumo srityje; rodyti inovatyvius sprendimus, gerinančius kooperatyvų veiklą; skatinti bendradarbiavimą tarp kooperatyvų, industrijos atstovų ir politikos formuotojų.
Numatoma tikslinė auditorija: kooperatyvų vadovai ir nariai; pramonės ir prekybos specialistai; politikos formuotojai.
Tikimasi, kad šis renginys skatins kooperatyvų indėlį kuriant tvaresnę, efektyvesnę vaisių ir daržovių vertės grandinę.
Numatomos diskusijų temos:
- Kooperatyvų verslo modeliai ir jų privalumai.
- Tvarumo iniciatyvos ir technologinės naujovės.
- Tiekimo grandinės valdymo strategijos.
- Bendradarbiavimo galimybės ir ES politikos palaikymas.
Diskusija dėl ES miškų naikinimo reglamento
Copa – Cogeca prezidiumo posėdžio metu, vyko diskusija dėl ES miškų naikinimo reglamento. Pasiūlyta nauja keturių lygių šalių klasifikavimo sistema, leidžianti diferencijuoti šalis pagal miškų naikinimo ir degradacijos riziką (maža, standartinė, didelė ir be rizikos). Tai padėtų supaprastinti ataskaitų teikimo reikalavimus šalims, kuriose miškų plotai stabilūs arba didėja, ir skatintų šalis užtikrinti tvaresnes žemės ūkio praktikas. Be to, pasiūlyta, kad operacijų ir prekiautojų ruošiama dokumentacija būtų supaprastinta šalyse, klasifikuojamose kaip be rizikos, kad būtų sumažinta administracinė našta ir užtikrinta skaidri tiekiamo produkto kilmė.