Dėl Rusijos vykdomo energetinio karo prieš Vakarus žemės ūkio produktų, maisto gamintojai atsidūrė sudėtingoje padėtyje. Be valstybės paramos daugelis sektorių neišsivers. Kokio pagalbos paketo galima tikėtis? Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) 2022 m. rugsėjo 14 d. pradėjo parlamentinę kontrolę. Kaip KRK posėdyje pastebėjo Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas dr. Arūnas Svitojus, krizė yra globali, iš jos visos šalys turi lipti kartu. Neturėtų pramiegoti ir Lietuva. Savo ruožtu būtini greiti sprendimai šalies viduje.
Kaip paaiškėjo iš žemės ūkio viceministro Pauliaus Astrausko ir energetikos viceministrės Ingos Žilienės pasisakymų, skubių pagalbos priemonių maisto gamintojams Vyriausybė kol kas neturi. Rekomenduojama naudotis lengvatinėmis paskolomis ar paskolų garantijomis, žvelgti į investicinius projektus. Posėdžio dalyvių spaudžiamas pasisakyti konkrečiai, kokios finansinės paramos sektoriai gali tikėtis, žemės ūkio viceministras patikino, jog tai Vyriausybės lygmens klausimas, sprendimai visiems verslams turi būti horizontalūs.
Ūkininkai piktinasi, kad iki šiol negali kaip fiziniai ar juridiniai asmenys naudodamiesi tomis pačiomis paramos priemonėmis statyti saulės elektrinių, jiems suteikiama teisė žaliąją energiją panaudoti tik tam objektui, kur įrengta saulės elektrinė. ŽŪR pirmininkas dr. A.Svitojus teigė pasigendantis Energetikos ministerijos žingsnių, jie stipriai vėluoja: jis pas dėl šios problemos kalbėjęs su ministru ir išgirdęs patikinimą, jog ūkininkai jau šiais metais galės jungtis į tinklus.
Politikams jis linkėjo išradingumo. Išteklių turime, bet ministerijos turėtų glaudžiai bendradarbiauti tarpusavyje bei su Seimu ir socialiniais partneriais. Pasak dr. A.Svitojaus, sprendimų rasime veikdami išvien, dalydamiesi sprendimų idėjomis kaip krepšinyje perdavinėjamas kamuolys.
ŽŪR pirmininkas atkreipė dėmesį, jog Europos sostinėse prasideda ūkininkų streikai, tačiau Lietuva kartu su Latvija ir Estija sutarė neprisidėti, neaštrinti situacijos ir neduoti peno Kremliaus propagandos malūnui. Tačiau padėtis sektoriuose labai sudėtinga.
Lietuvos kiaulių augintojų asociacija (LKAA) dar rugpjūčio 18 dieną raštu kreipėsi į Vyriausybę, Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, Žemės ūkio ministeriją, Seimo Ekonomikos ir Kaimo reikalų komitetus bei ŽŪR. Kiaulių augintojai jau vasarą pajuto energijos kainų augimą, elektra tuomet buvo pabrangusi 6 kartus. Pagalbos leidžia tikėtis Europos Komisijos komunikatas Nr. 2022/C 131 I/01 Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti krizės sąlygomis reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, sistema. Pagal šį komunikatą valstybės gali paremti įvairius sektorius, tame tarpe žemės ūkį, dėl pabrangusios elektros energijos, gamtinių dujų ir kt. Pasak LKAA direktoriaus Algio Baravyko, pagal komunikate nurodytą formulę apskaičiavus leistiną kompensuoti sąnaudų pabrangimą, susidarė 2-2,5 mln. Eur suma. Šiandien ji yra ženkliai išaugusi, kainų skirtumas palyginti su praėjusiais metais didėja.
Kai kurios šalys sprendimų jau turi. Štai Vokietija rugsėjo 14 d. „paleido“ 180 mln. eurų pagalbos schemą. Beveik pusė paramos numatyta kiaulių augintojams, neaplenkti ir paukščių, daržovių augintojai, kiti. Vokiškąją laikinosios valstybės pagalbos schemą išnagrinėjęs LKAA direktorius sako, kad vienai įmonei jie yra numatę maksimalią 15 tūkst. eurų paramos sumą – tam, kad paramos sklaida būtų didesnė. Tačiau tenykštė ūkių struktūra yra kitokia, ūkiai mažesni, ir energetinė krizė ne tokia aštri. „Dabar elektros pas mus kainos brangiausios Europoje“, – primena A.Baravykas.
KRK posėdyje jis akcentavo du dalykus. Pirma: negaišti laiko kalboms apie tai, kas nebuvo padaryta praeityje, bet aiškiai įsivertinti, koks sektorius kiek patiria nuostolių dėl pabrangusios elektros, ir kuo skubiau parengti planą. Gyventojas namie gal gali mažiau žiūrėti televizorių ar mažiau deginti šviesos, bet gyvuliams, paukščiams, malūnams, kepykloms būtinas nuolatinis energijos tiekimas. Antra, reikalinga prognozė – kas nutiks, jeigu nieko nedarysim.
Lietuvos daržovių augintojų asociacija (LDAA), tikėdamasi kompensacijų tiek dėl elektros, tiek dėl trąšų į valdžios institucijas kreipėsi dar šių metų pavasarį. Pasak asociacijos direktorės Zofijos Cironkienės, jokių atsakymų negavo. KRK ji teigė, jog įvertinus vien tik šio mėnesio elektros kainą, nelygu ūkių dydis ir saugyklų talpos, sąskaitos per metus išaugo kelis kartus. „Reikia kuo greičiau imtis sprendimų. Maisto švaistymas bus didelis, produkcijos neišlaikysim iki pavasario“, – sakė Z.Cironkienė.
Dėl maisto pramonėje susiklosčiusios padėties rugsėjo 8 d. į Prezidentą Gitaną Nausėdą, Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę ir Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen kreipėsi penkios maisto pramonės asociacijos, tarp jų ŽŪR narė Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija (LMPA). „Maisto pramonė skaičiuoja, jog nuo 2020 metų elektra įmonėms pabrango 5-10 ir daugiau kartų, o dujos kai kurioms įmonėms net 20 kartų. Jei energijai imli įmonė prieš tris metus už elektrą sumokėdavo 120 tūkst. eurų per mėnesį, šiuo metu jai reikia sumokėti 600 tūkst. eurų. Už dujas atitinkamai – 2020 m. 60 tūkst. eurų, šiemet 1,2 mln. eurų už mėnesį“, – teigiama rašte nusakant sudėtingą įmonių padėtį ir tikintis valstybės pagalbos.
Papildydamas energetinės krizės problemų spektrą Lietuvos žemės ir miškų savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas dr. Algis Gaižutis Seimo narių dėmesį atkreipė, kad neatsiejama klausimo dalis yra apsirūpinimas malkomis. Dabartinė tvarka ne skatina išvalyti užšlamštintus miškus, o atgraso tai daryti dėl baudų, leidimų išdavimų tvarkų ir pan. „Esam pateikę ministerijoms labai konkrečius siūlymus“, – teigė dr. A.Gaižutis primindamas, kad miškuose yra 21 mln. kub. m sausuolių.
Parlamentinę kontrolę KRK tęs kitą savaitę.