Įdomu, kad pirmaisiais atkūrimo metais LR ŽŪR nariai buvo fiziniai asmenys, nes žemdirbius jungiančių organizacijų buvo nedaug. Štai 1991 m. gegužės 25 d. LR ŽŪR Atkūrimo konferencijos dieną ūkininkai ir apskritai su žemės ūkiu susiję asmenys pildė parengtus pareiškimus – anketas. Anketose buvo pateikiami klausimai apie stojančiųjų išsilavinimą, specialybę, darbovietę, pareigas. Taip pat buvo klausiama, kokioje LR ŽŪR veikloje pageidauja dalyvauti: ekonomika, įstatymų ruošimas, socialinė rūpyba, jaunųjų ūkininkų ratelių veikla, kultūra, mokslas, švietimas ir kt.
Pareiškimus tapti LR ŽŪR nariais pateikė 65 konferencijos dalyviai.
Pavyzdžiui, tarp pirmųjų, kurie parašė pareiškimus ir užpildė anketas buvo Lietuvos žemės ūkio akademijos Inovacinio centro direktorius Alvydas Baležentis, veterinarijos gydytojas Edvardas Gedvilas, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto vedančioji mokslinė bendradarbė Marija Baranauskienė, ūkininkas Kęstutis Bružikas, LŽŪA katedros vedėjas bei Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Čiulevičius, Lietuvos veterinarijos akademijos katedros vedėjas Česlovas Jukna, Valstybinio projektavimo instituto „Žemprojektas“ vyriausiasis technologas Romas Kaunas, LR Aukščiausiosios tarybos narys Mečislovas Treinys ir kiti. Iš viso 1991 m. gegužės 25 d. LR ŽŪR nariais tapo 65 asmenys.
Pirmasis LR ŽŪR tarybos posėdis
1991 06 13 d. LR ŽŪR taryba surengė pirmąjį posėdį po LR ŽŪR atkuriamosios konferencijos. Tarybos posėdyje dalyvavo 22 tarybos nariai ir 12 svečių.
LR ŽŪR pirmininkas prof. A.Stancevičius tarybos nariams papasakojo apie LR ŽŪR atkūrimo organizacinio komiteto narių susitikimus su žemės ūkio ministru Rimvydu Survila. Tarp svarbiausių klausimų – ŽŪM ir ŽŪR funkcijų pasiskirstymas. Susitarta, kad kolūkiai ir tarybiniai ūkiai turėtų likti pavaldūs ŽŪM, o ŽŪR veikla turėtų būti koncentruojama ūkininkams naudinga linkme. Tada ŽŪM pasiūlė ŽŪR perimti Mokslo ir mokymo departamentą.
LR ŽŪR posėdyje tarybos narys V.Paulikas kritikavo rajonų žemės ūkio skyrių veiklą, esą jų darbuotojams stinga kompetencijos, valdininkai labiau rūpinasi ne žemės ūkio, bet dar veikiančios Komunistų partijos reikalais, mitingų rengimu.
Tarybos posėdyje buvo įvertinta tuometinė žemės ūkio situacija, nuspręsta, jog neatidėliojant būtina LR ŽŪR įkurti Reformos; Agroserviso; Konsultacijų, švietimo ir mokymo; Gamybos, perdirbimo ir realizavimo; Ūkio modeliavimo; Jaunųjų ūkininkų ratelių bei Informacijos ir leidybos skyrius.
Be to, nuspręsta keletą žmonių išsiųsti į užsienį susipažinti su kai kuriose Europos šalyse veikiančiomis analogiškomis organizacijomis.
LR ŽŪR pirmininkas prof. A.Stancevičius pasiūlė du kandidatus į savo pavaduotojus: A.Mikelėną ir V.Aleksą, o LR ŽŪR valdybos direktoriumi – E.Alionį. LR ŽŪR tarybos nariai pirmininko pasiūlymui pritarė. Be to, buvo priimti dar 7 nariai bei patvirtinta LR ŽŪR revizijos komisija, kurią sudarė: K.Pauliukas, D.Kukenys, D.Černius.
Karštos diskusijos dėl LR ŽŪR krypties
Atkurtų LR ŽŪR nariai ir ypač organizacijos vadovai tikėjosi greitai atgauti istorines patalpas Kaune, K.Donelaičio g. 2. Štai LR ŽŪR vadovai 1991 m. liepos mėnesį net patys parengė LR Vyriausybės potvarkio projektą, kuriame buvo numatoma valstybės Finansų ministerijai pavesti užduotį – LR ŽŪR veiklos organizavimui 1991 m. skirti 1,4 mln. rublių. Be to, Kauno miesto valdybai pavesta iki 1991 m. rugpjūčio 15 d. atlaisvinti patalpas K.Donelaičio g. 2, Kaune ir jas grąžinti atkurtiems LR ŽŪR.
Tačiau šis projektas liko tik LR ŽŪR istorijoje – tuometinis ministras pirmininkas G.Vagnorius ne šį, bet panašaus pobūdžio dokumentą pasirašė tik 1991 m. lapkričio mėnesį. Kodėl tiek ilgai delsta? Buvo kelios priežastys. Viena iš jų – Valstybinės institucijos (išskyrus Žemės ūkio ministeriją) bei Kauno miesto savivaldybės atstovai vieningai priešinosi LR ŽŪR pastato grąžinimo koncepcijai, įrodinėjo, kad atsikūrę LR ŽŪR nėra buvusių LR ŽŪR turto perėmėjai, kad miesto interesų požiūriu pastato atiduoti netikslinga, sudėtinga nuomininkų iškėlimo problema.
Be kita ko, strigo ir LR ŽŪR nuostatų rengimas. Paaiškėjo, kad ne taip paprasta buvo parengti LR ŽŪR nuostatus taip, kad Vyriausybė juos galėtų patvirtinti. Tenka pripažinti, kad dėl nuostatų ir LR ŽŪR taryboje virė aštrokos diskusijos. Štai 1991 m. rugsėjo 6 d. LR ŽŪR tarybos posėdyje susikirto kai kurių narių nuomonės. Priežastis – nebuvo galima imti ir pratęsti prieš okupaciją veikusius LR ŽŪR nuostatus – pasikeitė aplinkybės. Be to, tarybos nariai suprato, kad nuo šio dokumento labai priklauso prieškario tradicijas tęsiančios organizacijos veiklos sėkmė.
Pavyzdžiui, A.Baležentis siūlė pasinaudoti Danijos žemės ūkio rūmų modeliu ir numatyti galimybę LR ŽŪR užsiimti komercine veikla, juo labiau, kad nevertėjo tikėtis ženklios paramos iš ką tik atkurtos valstybės. Ne visi tarybos nariai pritarė šiam pasiūlymui. Pavyzdžiui, A.Liaugaudas ir dar keli tarybos nariai nepritarė komercinei veiklai. Tačiau balsuojant pastarasis Tarybos narys liko vienas, dar du susilaikė, o 15 narių pritarė paruoštiems nuostatams ir komercinei veiklai.
A.Liaugaudas pateikė kitą aštrių diskusijų susilaukusį pasiūlymą – į LR ŽŪR nepriimti atskirų mokslininkų. Tačiau ir šiam pasiūlymui Tarybos nariai nepritarė.
Kol atkurtų LR ŽŪR tarybos nariai ruošė dokumentus dėl nuostatų registravimo, pretenzijas į istorinio pastato atgavimą pareiškė ką tik veiklą pradėję „Lietūkio“ ir „Žemės“ bankai. LR ŽŪR pirmininkas A.Stancevičius priminė, kad nors su Kauno merija yra susitarimas kol vyksta atkurtų LR ŽŪR registravimas, niekam neskirti pastato Donelaičio g.2, tačiau iš patikimų šaltinių paaiškėjo, kad Kauno mero administracija jau paruošė projektą 500 kv.m. išnuomoti (iš viso pastate buvo 2.900 kv.m. patalpos). LR ŽŪR taryba nutarė dar kartą kreiptis į Kauno merą dėl anksčiau priimto susitarimo. Įdomu, kad balsuojant dėl šio sprendimo susilaikė J.Čiulevičius ir A.Liaugaudas.
Ginčai dėl nuostatų. Oficialiai atgautas pastatas
1991 10 24 d. ministras pirmininkas G.Vagnorius pasirašė potvarkį dėl LR ŽŪR nuostatų patvirtinimo ir dėl pastato Donelaičio g. 2, Kaune, perdavimo atkurtai organizacijai. Kodėl šis procesas užtruko net tris mėnesius? Į šį klausimą A.Stancevičius tarybos nariams atsakė spalio 25 d. įvykusiame ketvirtajame tarybos posėdyje. Pasak LR ŽŪR pirmininko, prie vilkinimo daug prisidėjo Lietuvos žemdirbių sąjūdžio prezidiumas. Tai paaiškėjo prieš savaitę, kai A.Stancevičius dalyvavo šios organizacijos prezidiumo posėdyje. Tada profesorius sulaukė ultimatumo – iš Vyriausybei jau pateikto LR ŽŪR nuostatų projekto išbraukti kai kuriuos punktus, kurie nepatiko Lietuvos žemdirbių sąjūdžio vadovams. Be kita ko, ši organizacija pagrasino surengti piketą asmeniškai dėl A.Stancevičiaus. LR ŽŪR pirmininkas pranešė sutinkąs atsistatydinti. Tačiau LR ŽŪR organizacinis komitetas, nepaisydamas Lietuvos žemdirbių sąjūdžio (LŽSS) reikalavimų, susitiko su ministru pirmininku G.Vagnoriumi ir iš susitikimo išvyko jau su premjero parašu ant potvarkio, kuriuo patvirtinti LR ŽŪR nuostatai bei pavedimu Kauno miesto valdybai iki 1991 m. gruodžio 30 d. LR ŽŪR perduoti neatlygintinai naudoti patalpas Kaune, Donelaičio g.2.
Tiesa, oficialiai LR Vyriausybės nutarimas Nr. 558 paskelbtas ir įsigaliojo tik 1991 m. gruodžio 16 d.
LŽSS narys A.Liaugaudas ir vėliau LR ŽŪR tarybos posėdžiuose elgėsi agresyviai. Pavyzdžiui, pabėrė politinio pobūdžio kaltinimų LR ŽŪR tarybos pirmininko pavaduotojui V.Aleksai. Pastarasis įsižeidė ir suspendavo savo veiklą, kol, kaip jis sakė, bus atstatyta jo garbė.
