Avių auginimo bumas buvo pasiektas prieš trejus metus. Tačiau paaiškėjo, kad šiuolaikinei rinkai reikia ne kiekybės, bet kokybės. Be to, reikia sujungti jėgas, kitaip rinkoje neišsilaikysi, arba tik vegetuosi. Kaip tai padaryti avių augintojams pataria LR ŽŪR narė Lietuvos avių augintojų asociacija (LAAA). Kalbamės su šios organizacijos pirmininke Gintare KISIELIENE.
Kai 2019 m. liepos mėnesį tapote Lietuvos avių augintojų asociacijos pirmininke, sakėte, kad laukia nauji iššūkiai. Su kokiais iššūkiais jau susidūrėte ir kaip sekasi juos priimti?
Svarbiausias iššūkis – LAAA turėjo pasitvirtinti veisimo programas ir jas vykdyti. Pasitvirtinome penkias programas ir nuo šių metų pradžios jas vykdome.
Taigi tik LAAA ir gali išduoti veislinių avių kilmės pažymėjimus. Tai yra viena iš svarbių priežasčių būti LAAA nariu?
Veislinių avių Kilmės pažymėjimą gali išduoti tik avių kilmės knygą tvarkanti pripažinta veislininkystės institucija, o LAAA ir yra būtent tokia. Lietuvoje tik mūsų asociacija veda avių veislininkystę, vykdo avių produktyvumo kontrolę, apskaitą, avių vertinimą.
Ne visi avis perkantys tai žino, o nesąžiningi pardavėjai tuo pasinaudoja.
Deja, tokių atvejų yra. Kartais pardavėjai pirkėjams pateikia tik registro duomenis, o ne kilmės pažymėjimus. Neretai tokias avis nusipirkę žmonės kreipiasi į LAAA ir iš mūsų sužino, kad iš tikrųjų jie įsigijo ne veislines avis. Visus duomenis apie veislines avis turi tik LAAA, taigi prieš perkant avis patarčiau kreiptis į mus.
Lietuvoje daugiausia avių auginta 2017 – aisiais (balandžio mėn. – 175 tūkst.), tačiau po to šis skaičius kasmet mažėjo ir šįmet balandžio mėn. duomenimis lietuviai ūkininkai augino 154 tūkst. avių. Kodėl tokia tendencija?
Priežasčių yra daug. Matyt nemažai augintojų neapskaičiavo savo galimybių, kažkur išgirdo, kad apsimoka auginti, kad nesunku. Tačiau kai pradėjo auginti, suprato, kad tai nėra taip paprasta. Daug prarandama dėl sezoniškumo, kai rudenį pasiūla būna didžiausia, kaina krenta, realizuoti sunku. Pirkėjai iš kitų šalių prašo daug ir kokybiškos avienos. Deja, lietuviai augina daug prastų veislių mišrūnių, smulkių avių, kurios neretai netinka ne tik užsienio, bet ir vietinei rinkai. Taigi nors atrodo, kad avių augintojų daug, tačiau geros produkcijos yra mažai.
Produkciją realizuoti būtų paprasčiau avių augintojams susijungus į kooperatyvus.
Keli kooperatyvai veikia. Vienas iš jų – „Avininkas“, jungiantis kelias dešimtis avių augintojų ūkių. Tačiau ūkininkams tikrai trūksta aktyvumo, tokių kooperatyvų galėtų būti daugiau. Priežastis? Manau, itin didelis lietuvių noras ūkininkauti savarankiškai. Tačiau kiekvienas supranta, kad net dideliam ūkiui savarankiškai ieškoti produkcijos realizavimo rinkų yra sunkiau. LAAA neretai sulaukia avienos pirkėjų pasiūlymų iš kitų šalių, tačiau ne visada turime jiems ką pasiūlyti. Pavyzdžiui, viena Suomijos kompanija norėjo pirkti 10 tūkst. kg avių skerdenos. Žinoma, ne bet kokios. Kaina gera, bet negalėjome tiek surinkti. Jeigu avių augintojai būtų kooperuoti, gal tokiu pasiūlymu galėtume pasinaudoti.
Kelionė nuo kiekybės prie kokybės prasideda nuo žinių, o kur jų gauti? Asociacijoje. Kodėl ne visi augintojai dalyvauja LAAA veikloje?
Tik karantinas pristabdė mūsų veiklą. Tačiau jis pasibaigs ir vėl galėsime rengti seminarus, mokymus, konsultuosime. Temų daug. Pavyzdžiui, prieš karantiną LSMU Gyvulininkystės institutas kartu su UAB „Genetiniai ištekliai“ Šeduvos avininkystės padaliniu pradėjo daryti laparoskopinį (per šoną) avių sėklinimą. Lietuvoje tai – naujovė. Perspektyvu. Apie tokias galimybes avių augintojai irgi galėjo sužinoti tik dalyvaudami mūsų asociacijoje. Aktyvus avių augintojas asociacijoje gali gauti daug naudos. Be to, LAAA yra vienintelė organizacija, atstovaujanti avių augintojų interesams.
Kiek kainuoja dalyvauti LAAA?
Minimalus metinis nario mokestis tesiekia 5,8 Eur, asmenims neturintiems avių ir turintiems dar neapsiėriavusias avis. Jau auginantiems avis – 29 Eur. Asocijuotieji nariai nario mokesčio nemoka.
Koks tas asocijuotojo nario statusas?
Asocijuotasis narys gali dalyvauti veisimo programose, iš LAAA gauna daug naudingos informacijos. Skirtumas – avių kilmės pažymėjimai kainuoja brangiau nei tikriesiems asociacijos nariams.
Esate LR Žemės ūkio rūmų nariai. Ar esate aktyvūs šios organizacijos nariai? Kaip naudojatės šios pagrindinės šalies žemdirbių savivaldos organizacijos paslaugomis?
Kaip jau minėjau, giname avių augintojų interesus. Vienai organizacijai savarankiškai klaidžioti valdžios koridoriuose būtų sudėtinga, todėl LAAA dalyvauti LR ŽŪR veikloje labai svarbu ir naudinga – iš LR ŽŪR mus nuolat pasiekia rengiamų teisės aktų projektai bei kita svarbi informacija. Štai net karantino metu LR ŽŪR rengia posėdžius nuotoliniu būdu.
Dar iš pasakų žinome apie liežuvį paploninusį vilką ir patiklias aveles. Taigi kaip sugyvenate su vilkais?
Gaila, kad ne visi politikai įsigilina į mūsų problemas ir neretai pasiduoda vilkus ginančių organizacijų įtakai. Avių augintojai nesiūlo beatodairiškai naikinti vilkų. Tačiau mes manome, kad vilkai turėtų būti miške, o avys – ūkininkų laukuose bei garduose. Deja, pastaraisiais metais vilkai vis dažniau veržiasi į ūkius. Mes juk turime saugotis. Štai buvo siūloma įsirengti elektrinius aptvarus. Abejojame ar tai vilkams bus didelė kliūtis. Sunku patikėti, bet vilkai prarado baimę. Avių augintojai patyrė – jeigu koks vilkas prasmunka į ūkį, tai žinok, kad jis tai bandys padaryti ir dar kartą. Vilkams palikime mišką, gal net jų nereikia medžioti miške, bet reikia tykoti, kai jie išeina iš miško. Būtų daugiau naudos.