Liepos 23 d. LR žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas dalyvavo renginyje „Gerieji bioekonomikos pavyzdžiai Lietuvos kaime”, kuris vyko Alantos technologijos ir verslo mokykloje (Molėtų r.).
„Bioekonomika – gana plačią sritį apimanti ekonomikos sritis. Šiai ekonomikos rūšiai svarbu ne vien aukštos technologijos ar ypatingos naujovės ar ypatingas ekologiškumas. Ypatingai svarbu turėti gerą žaliavų bazę. Visose ekonomiškai stipriose šalyse pirmiausiai ūkininkų pinigai yra uždirbami iš pagrindinių augalinių ir gyvulinių žaliavų gamybos. Manau, kad tai yra bioekonomikos pagrindas. Mūsų šalyje šis pagrindas sueižėjęs ir turime stiprinti, ypatingai gyvulininkystės produkcijos gamybą. Prie šios gamybos vėliau galima pritaikyti atliekų perdirbimą, biodujų gamybą, kompostavimą ir kt., kadangi atsiranda pakankamas kiekis sukoncentruotos, o ne išbarstytos žaliavos. Medienos pramonė taip pat yra bioekonomikos dalis, jos atskirai nekomentuosiu, tačiau akivaizdu, kad turėdami žaliavą turime stiprinti medienos perdirbimą. Veislininkystė taip pat yra bioekonomika, jai reikalinga intelektuali organizuota veikla, tačiau taip pat nepamirškime, kad ekonominiai veislininkystės rezultatai pasireiškia tik turint didelius kiekius gyvulių ar augalų. Tada įdėtos investicijos turi terpę atsipirkti. Atskira kalba būtų apie aplinkos apsaugą ir ekologiją. Manau, kad aplinkos tausojimas yra savaime suprantamas, tačiau neturi būti suabsoliutintas ir perlenktas. Jei šiandieną galime uždirbti gamtos sąskaita, tai uždirbę turėtume iš ko investuoti į aplinką vis labiau tausojančius įrenginius ir pan. Pradėdami investicijas nuo aukštų technologijų, paprasčiausiai išbranginame savo gamybą, produkcija tampa nekonkurencinga. Trūksta susikalbėjimo tarp Žemės ūkio, Aplinkos ir Energetikos ministerijų. Tam tikra strateginė koordinacija turi būti. Jei skiriame lėšų biodujų gamybai, tai turime suplanuoti iš kur bus imamos žaliavos, kaip jos gaunamos, paruošiamos. Pavyzdžiui, kad išgauti dujas, reikia ne tik daug mėšlo, tačiau jis turi būti geros kokybės, neskiestas vandeniu. Kad gauti tokį mėšlą, reikia pirmiausiai pakeisti tvartuose mėšlo surinkimo ir tvartų plovimo sistemas, sutvarkyti kaupimo rezervuarus, apgalvoti papildomų dujų kiekį didinančių medžiagų tiekimą, o tik po to statyti fermentatorius ir generatorius. Turi būti sugalvota, kaip išvengti bereikalingo transportavimo, taip pat turi būti tam tikras kainų lygis. Pagal savikainą biodujos negali konkuruoti su pigiomis per dujų terminalą įvežamomis dujomis, todėl už žalią energiją, kuri didina nepriklausomybę, turi būti atsiperkanti kaina. Gerai, kad toks renginys įvyko, vyko diskusijos, pasisakymai”, – dalinasi mintimis A.Baravykas.
Renginyje Žemės ūkio ministerijos viceministras Darius Liutikas pristatė ES ir Lietuvos rengiamą strategiją.
Buvo susipažinta su inovatyviais pavyzdžiais, kuriuos pateikė UAB „Cesta” ir Alantos jėgainės atstovai.
Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.