Gruodžio 3 d., 𝐁𝐞𝐫𝐧𝐨 𝐤𝐨𝐧𝐯𝐞𝐧𝐜𝐢𝐣𝐨𝐬 𝐧𝐮𝐨𝐥𝐚𝐭𝐢𝐧𝐢𝐬 𝐤𝐨𝐦𝐢𝐭𝐞𝐭𝐚𝐬 𝐧𝐮𝐛𝐚𝐥𝐬𝐚𝐯𝐨 𝐮𝐳̌ 𝐯𝐢𝐥𝐤𝐮̨ 𝐚𝐩𝐬𝐚𝐮𝐠𝐨𝐬 𝐬𝐭𝐚𝐭𝐮𝐬𝐨 𝐬𝐮𝐦𝐚𝐳̌𝐢𝐧𝐢𝐦𝐚̨. Priimtas sprendimas sumažinti vilkų apsaugos statusą iš „griežtai saugomo“ į „saugomą“, o tai leidžia imtis daugiau priemonių reguliuoti vilkų populiacijas.
Europos Sąjungos pasiūlymą parėmė laukinės gamtos ir buveinių apsaugai skirtos Berno konvencijos 49 šalių atstovai ir joje nuo 2025 m. kovo mėnesio įsigalios laisvesnės apsaugos taisyklės, kurios leis reguliuoti vilkų populiaciją juos medžiojant.
Kitas Europos Komisijos žingsnis bus siūlymas keisti ES Buveinių direktyvą.
Aplinkosaugos aktyvistai piktinasi priimtu sprendimu, kadangi jų nuomone šie plėšrūnai nekelia rizikos.
Pilkieji vilkai Europoje buvo beveik išnaikinti prieš 100 metų, tačiau jų skaičius pastaruoju metu stipriai išaugo, daugėja plėšrūnų išpuolių prieš ūkinius gyvūnus. Per pastaruosius kelis dešimtmečius stebima teigiama vilkų apsaugos būklės tendencija. Ši rūšis sėkmingai atsigavo visame Europos žemyne, apskaičiuota, kad vilkų populiacija per 10 metų beveik padvigubėjo (nuo 11 193 2012 m. iki 20 300 2023 m.).
Dėl tokio nuolatinio populiacijos didėjimo kilo socialinių ir ekonominių problemų, visų pirma dėl sambūvio su žmogaus veikla ir žalos gyvuliams. Remiantis naujausiais turimais valstybių narių duomenimis, apskaičiuota, kad ES kasmet vilkai kasmet išpjauna ne mažiau kaip 65 500 gyvulių.
1979 m. priimta ir 1982 m. įsigaliojusi Berno konvencija yra Europos Tarybos žinioje esanti tarptautinė sutartis, kuria siekiama užtikrinti laukinių augalų ir gyvūnų rūšių ir jų natūralių buveinių išsaugojimą ir apsaugą.
Šiuo tikslu konvencija susitariančiosioms šalims nustatomi teisiniai įsipareigojimai, kuriais apsaugoma virš 500 laukinių augalų rūšių ir virš 1 000 laukinių gyvūnų rūšių.
Nuolatinis komitetas – konvencijos sprendimų priėmimo organas – kasmet posėdžiauja Strasbūre. ES ir jos valstybės narės yra Berno konvencijos šalys.