Šiandieną neabejojama, kad žemės ūkis yra strateginė ES ekonomikos šaka, svarbi nacionalinio saugumo dedamoji. Tačiau akivaizdu, kad dabartinis žemės ūkis susiduria su daugiau iššūkių nei prieš du dešimtmečius: klimato kaita, lėta kartų kaita kaime, situacijos nepalengvina ir įtempta geopolitinė padėtis, nesąžiningos prekybos apraiškos.
Apie tai plačiai diskutuota Vilniuje Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) surengtoje dviejų dienų tarptautinėje konferencijoje „Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20-mečiui: Bendroji žemės ūkio politika – geroji patirtis ir ateities perspektyvos“, o diskusijos dalyvių siūlymai dėl Strateginio plano (SP) tobulinimo pateikti Žemės ūkio ministerijai.
Antrąją konferencijos dieną vyko aktyvios diskusijos BŽŪP ateities perspektyvoms aptarti. Jose dalyvavo žemdirbių savivaldos lyderiai iš Estijos, Latvijos, Lenkijos, Vengrijos, Rumunijos. Konferencijos diskusijų dalyviai aptarė ir Žemės ūkio rūmai pateikė Žemės ūkio ministerijai pasiūlymus dėl Strateginio plano įgyvendinimo tobulinimo:
- Žemės ūkio gamyba naujame geopolitiniame kontekste atlieka strateginį vaidmenį. Tvarus žemės ūkis – viena iš pagrindinių ES saugumo dalių, todėl siekiant užtikrinti, kad ūkininkai gautų sąžiningas ir pakankamas pajamas būtina stiprinti ūkininkų derybines galias maisto tiekimo grandinėje bei užkardyti nesąžiningos prekybos praktikas.
- Nors žemės ūkio sektoriui ES parama teikiama nuo 2004 metų, tačiau ja pasinaudojo tik labai maža dalis ūkininkų, todėl siūlome SP intervencinėse priemonėse, kuriose teikiama ūkiams investicinė parama didinti paramos sklaidą.
- Šiuo metu ES 63 proc. ūkių yra mažesni nei 5 ha, tačiau pastebimos ūkių stambėjimo tendencijos. Siekiant išlaikyti kaimo vietovių gyvybingumą bei veiklų įvairovę būtina remti šeimos ūkius ir taikyti tiesioginių išmokų lubas.
- Būtina spręsti žemdirbių bendruomenės senėjimo klausimą, jaunosios kartos pritraukimui į kaimą reikia ne tik finansinių paskatų, bet ir patrauklesnių gyvenimo bei darbo sąlygų, todėl būtina intensyviau remti atokias kaimo vietoves, parengti kartų atsinaujinimo žemės ūkyje strategiją ir pritraukti jaunąją kartą.
- Miestų gyventojų, persikėlusių nuolatos ar laikinai gyventi į kaimą, ir kaimo bendruomenių santykiai taip pat turėtų būti reguliuojami, užtikrinant, kad kaimo žmonių teisės būtų gerbiamos.
- Pagal pirmąjį Europos socialinių teisių ramsčio principą kiekvienas žmogus turi teisę į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, kad galėtų išsaugoti ir įgyti gebėjimus, kurie leistų visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir sėkmingai įveikti permainas. Klimato kaita, biologinės įvairovės išsaugojimas ir aplinkos apsauga tiesiogiai liečia visus ūkininkus, tačiau prisiimami įsipareigojimai ne visada įgyvendinami, arba įgyvendinami netaisyklingai, dėl ko ūkiai patiria sankcijas, todėl būtina skatinti žemės ūkio veiklos subjektus ir kaimo gyventojus mokytis/konsultuotis bei diegti pažangius metodus per finansines paskatas ir galimybes suderinti įsipareigojimus (pvz. tiesioginių išmokų sistemą). Būtina formuoti ir ugdyti mokymo (si) ir inovacijų diegimo poreikį, kad jis taptų įpročiu.
ES šalyse jau vyksta diskusijos dėl BŽŪP naujojo programinio laikotarpio, jose sprendžiami ūkių pajamingumo didinimo, kartų atsinaujinimo, švietimo, informavimo ir konsultavimo klausimai, ribotos prieigos prie žemės ir kapitalo, mažo darbo ir gyvenimo sąlygų patrauklumo kaimo vietovėse, aplinkos priežiūros ir prisitaikymo prie klimato kaitos bei kiti klausimai. Remiantis gerosiomis ES praktikomis, ŽŪR pasiūlė stiprinti socialinių partnerių vaidmenį sprendimų priėmime ir inicijuoti platesnes diskusijas dėl BŽŪP naujojo programinio laikotarpio strategijos bei paramos priemonių efektyvumo didinimo.
Strategiškai svarbus sektorius
Per 20 metų nuo įstojimo į ES, Lietuvos kaimą ir žemės ūkį pasiekė 18 mlrd. Eur. Žemės ūkis ir kaimas pasikeitė: palyginti su 2004 metais, 2,8 karto išaugo žemės, miškų ūkio sektoriuje sukuriama bendroji pridėtinė vertė, beveik 10 kartų išaugo eksportas, kaimuose veikia beveik 2 tūkst. kaimo bendruomenių.
Europos Parlamento duomenimis, 2021–2027 m. visos Bendrijos BŽŪP biudžetas sudarys 378,532 mlrd. eurų ir tai sudarys 31 proc. visų ES įsipareigojimų. Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai 2023–2027 metams ES ir Lietuvos valstybė skyrė 4,281 mlrd. eurų. Žemės ūkis yra išskirtinis ir sudėtingas sektorius, veikiantis ne tik vietos rinkoje, bet ir visame pasaulyje.
Užduotis – stiprinti ūkių atsparumą
Konferencijoje dalyvavo gausus būrys ES institucijų ir žemės ūkio savivaldos atstovų. Pranešimą apie naujausius BŽŪP pokyčius ir ateities perspektyvas perskaitęs Mario Milouchev, Europos Komisijos DG AGRI vadovas, pabrėžė, kad ES ir toliau skatins konkurencingą, tvarų ir atsparų žemės ūkį, kuris ir toliau užtikrina aprūpinimą maistu, o rengiama BŽŪP strategija – supaprastinama tam, kad būtų galima rasti tinkamą reguliavimo, paskatų ir investicijų pusiausvyrą.
Kalbėdamas apie naujai suformuotos Europos Komisijos darbo politines gaires 2024–2029 m. jis akcentavo maisto saugumą, vandens ir gamtos apsaugą. Anot jo, maisto ir žemės ūkio gamyba naujame geopolitiniame kontekste atlieka strateginį vaidmenį. Tvarus žemės ūkis – viena iš pagrindinių ES saugumo dalių. „Būtina stiprinti ūkininkų derybines galias maisto tiekimo grandinėje, svarbu užkardyti nesąžiningos prekybos praktikas. Labai svarbu, kad ūkininkai gautų teisingas ir pakankamas pajamas. Jie neturėtų būti verčiami sistemingai pardavinėti savo gaminius produktus žemesnėmis nei gamybos sąnaudomis. Galvojame ir apie rizikų valdymo fondą, kuris padėtų ūkiams, susiduriantiems su stipriomis gamtos stichijomis, kurių pastaraisiais metais buvo iš tiesų nemažai“, – pagrindines priemones, kurios padėtų stiprinti ES ūkių atsparumą vardijo M. Milouchev.
Šiuo metu ES 63 proc. ūkių yra mažesni nei 5 ha, tačiau pastebimos ūkių stambėjimo tendencijos. DG AGRI vadovo manymu, šeimos ūkius išlaikyti turi kelios priemonės: smulkių ūkių finansavimas ir tiesioginių išmokų lubos.
Kyla protekcionizmo rizika
Konferencijoje dalyvavo ir Copa, ES Profesinių žemės ūkio organizacijų komiteto prezidentas Massimiliano Giansanti. Jis sakė, kad valstybės narės turėtų stiprinti rizikos valdymo priemones tam, kad padėtų ūkininkams susidoroti su ekstremaliomis oro sąlygomis ir rinkų svyravimais. Papildomos ES bendros priemonės turėtų būti panaudotos siekiant padidinti šių priemonių veiksmingumą, atsižvelgiant į dažnesnius ir ekstremalius orų reiškinius.
„Turime išlaikyti tiesioginę paramą visiems BŽŪP ūkininkams, nepriklausomai nuo jų dydžio ir gamybos rūšies. Tai visų pirma susiję su tiesioginių išmokų už plotą forma. BŽŪP reikalavimai turėtų būti iš naujo įvertinti, siekiant sumažinti administracinę naštą ir išlaidas.
M.Giansanti taip pat pastebėjo, kad geopolitiniai pokyčiai, tokie kaip karas Ukrainoje ir didėjanti įtampa su Kinija, keičia pasaulinę prekybą. Be to, nemažai nežinomybės įneša ir politiniai pokyčiai JAV, kai už šios valstybės vairo šių metų sausį stos naujasis prezidentas Donaldas Trumpas. Pasak jo, kyla protekcionizmo perspektyva ir auga pavojus ES žemės ūkio produktų eksportui.
„Turime diversifikuoti rinkas, didinti konkurencingumą ir užtikrinti sąžiningą prekybą. Tačiau tokios rinkos kaip Kinija ir JAV nėra lengvai pakeičiamos“, – teigė Copa prezidentas M. Giansanti.
Rinką liberalizuoti tik apsaugojus vietos gamintojus
Jam antrino ir ES Generalinės žemės ūkio kooperatyvų konfederacijos Cogeca prezidentas Lennart Nilsson Jo teigimu, svarbu pripažinti, kad ūkininkai yra visos maisto tiekimo grandinės stuburas, tačiau būtent jie dažnai lieka pažeidžiamiausia grandimi: gauna mažą kainą už produkciją, kai gamybos sąnaudos didėja, daugėja nesąžiningos prekybos praktikų. „Realybė žiauri: daugelis ūkininkų yra priversti parduoti savo gaminius pigiau nei gamybos savikaina, o tai kelia grėsmę tiek ekonominiams, tiek ir socialiniam ir aplinkosauginiam žemės ūkio tvarumui“, – atvirai kalbėjo L. Nilsson.
Cogeca prezidentas taip pat išreiškė nerimą, kad 2022 m. birželį pradėjus taikyti laikinosios prekybos liberalizavimo priemonės Ukrainai, kurios vėliau buvo pratęstos 2023 ir 2024 m., smarkiai išaugo Ukrainos žemės ūkio produktų importas į ES, o tai labai paveikė ES gamintojus, ypač grūdų ir aliejinių augalų sėklų, paukštienos, kiaušinių, medaus ir cukraus sektoriuose. „Reikėtų rasti sprendimą, kuris leistų tęsti eksportą, su sąlyga, kad tempai ir leistini kiekiai yra valdomi ir gali būti absorbuojami Europos rinkoje, nedestabilizuojant jos gamintojų. Remti Ukrainą yra labai svarbu, tačiau nepaisant karo, Ukrainos žemės ūkio pajėgumai išlieka dideli, todėl reikia atsargaus požiūrio į tolesnį liberalizavimą“, – įsitikinęs Cogeca vadovas Lennart Nilsson.
Jam pritarė ir Copa-Cogeca ES Generalinės žemės ūkio kooperatyvų konfederacijos ir Profesinių žemės ūkio organizacijų komiteto generalinė sekretorė Elli Tsiforou. Pasak jos, matant kylančius iššūkius žemės ūkyje, stebint vis didesnę infliaciją, būtina didinti BŽŪP biudžetą po 2027 m. „Šiuo metu ES BŽŪP sudaro vos 0,4 proc. ES BVP, nepaisant to, kad žemės ūkis sudaro 1,3 proc. ES BVP.“
Tačiau M. Milouchev, Europos Komisijos DG AGRI vadovas priminė, kad BŽŪP biudžetas nepriklauso nuo narių žemės ūkio ministerijų, jis yra aptariamas finansų ministrų ir tada keliauja iki šalių vadovų lygmens. „Sprendimus priima finansų, o ne žemės ūkio sektorių atstovai. Kartais žmonės dėl to būna nepatenkinti, kad tikslai nepasiekiami, bet tokia yra realybė“, – teigė M, Milouchev.
Būtina gerbti kaimo žmonių teises
ŽŪR organizuotoje konferencijoje taip pat ekspertų diskusijos BŽŪP ateities perspektyvoms aptarti. Jose dalyvavo žemdirbių savivaldos lyderiai iš Estijos, Latvijos, Lenkijos, Vengrijos, Rumunijos. Lenkijos galvijų augintojų ir pieno gamintojų federacijos viceprezidentas Andrzej Steckiewicz sakė, kad Europa privalo pasirūpinti savo prasimaitinimu ir gerinti sąlygas ūkininkams, kurie lieka gamyboje.
„Kalbant apie ES susitarimą su Pietų Amerikos šalimis, mes niekaip galime konkuruoti su pramoniniais ūkiais, koncernais. Net nekalbu apie tai, kad kituose žemynuose nė nekvepia tokiais griežtais aplinkosauginiais reikalavimais. Be to, Lenkijoje šiuo metu laikoma tik kiek daugiau nei 2,3 mln. piendavių. Mums kaime sunku gyventi su gyventojais, atėjusiais iš miesto. Reikia užtikrinti, kad kaimo žmonių teisės būtų gerbiamos. O miesto žmonės į kaimą atvyksta ilsėtis ir skundžiasi dėl triukšmo po 20 val. vakaro, pyksta dėl iš fermų sklindančių kvapų. Mes stengiamės taikyti pažangiausias technologijas kvapų kontrolei užtikrinti, bet reikia suprasti, kad žemės ūkio be kvapo nebūna“, – problemas vardijo Lenkijos pieno gamintojų atstovas A. Steckiewicz.
Dėmesio centre – gamtos atkūrimo reglamentas
Estijos žemės ūkio ir prekybos rūmų Žemės ūkio politikos vadovas Ragnar Viikoja, Rumunijos žemės ūkio ir kooperacijos aljanso vadovas Bercu Florentin, Vengrijos žemės ūkio rūmų delegacijos atstovai Barnabas Heincz ir Szilvia Palakovics, dr. Jurgen Tack, ELO (Europos žemės savininkų organizacijos) generalinis sekretorius, Lietuvos miškų ir žemės savininkų asociacijos vadovas dr. Algis Gaižutis, ŽŪR vicepirmininkas Vytautas Buivydas diskutavo apie Europos žemės ir miško savininkų lūkesčius ES BŽŪP – ko tikėtis iš vykusio Strateginio dialogo dėl ES žemės ūkio ateities. Diskusijos dalyviai iškėlė klausimą dėl miškų politikos neapibrėžtumo. „Mes neturime bendrosios miškininkystės politikos ES. Labai norėtume, kad tai pasikeistų. Tikimės, kad Europos Komisijos DG AGRI imsis lyderystės šiuo klausimu“, – vylėsi dr. A. Gaižutis.
Nemažai iššūkių atneša ir Gamtos atkūrimo reglamentas, šalys narės jau netrukus turės pateikti savo parengtus atkūrimo planus. Pasak J. Tack, ES nori didesnėmis apimtis įsileisti produkcijos iš Lotynų Amerikos, kuri gaminama Atogrąžų miškų kaina – šie kertami tam, kad būtų didinami žemės ūkio plotai, o ES savo narėms įveda naujus ribojimus. Jam antrino Lenkijos ir Lietuvos atstovai primindami, kad tvari miškotvarka svariai prisideda prie šalies ekonomikos augimo, sukuria darbo vietas ir kuria aukštą pridėtinę vertę.
V.Buivydas teigė, kad jaunieji ūkininkai gali užtikrinti regionų, kaimiškų vietovių gyvybingumą, tačiau statistiniai duomenys rodo, kad per paskutinį dešimtmetį apie 50 proc. jaunųjų ūkininkų iš žemės ūkio pasitraukė – kartų kaita neveikia. Jo manymu, reikia spręsti nacionalinio lygmens klausimus, kurie reikalauja ir europinio dėmesio, pavyzdžiui, žemės įsigijimą ribojantis įstatymas, kuris Lietuvoje tinkamai neveikia. „Kaip ateiti jaunam žmogui į žemės ūkį, kai jau rasti laisvą žemės sklypą tampa sudėtinga? Auga stambūs koncernai, kurių galimybės pirkti žemes yra daug platesnės nei jaunuolio, tik pradedančio ūkinę veiklą“, – klausimą kėlė V. Buivydas.
Žiūrėti viena kryptimi
Konferenciją apibendrinęs ŽŪR pirmininkas dr. A. Svitojus sakė, kad ateinančiu laikotarpiu bus itin svarbus susitelkimas ir žiūrėjimas viena kryptimi. „Turime kalbėtis, palaikyti dialogą tiek šalies viduje, tiek ir su tarptautinėmis organizacijomis. Džiaugiuosi, kad į Vilnių atvyko tiek daug institucijų atstovų, kur galėjome pamatyti rengiamų strategijų juodraščius ir iš pirmų lūpų išgirsti kas mūsų laukia, o antrosios dienos diskusijų pasiūlymus pateiksime žemės ūkio ministerijai“, –informavo dr. A. Svitojus.