Ekologinis ūkininkavimas yra gamybos metodas, kurio pagrindinis dėmesys skiriamas dirvožemio, vandens ir biologinės įvairovės apsaugai, gyvūnų gerovei. Siekiant apsaugoti esamas žemės ūkio investicijas ir pagerinti ūkininkų ekonominį gyvybingumą, būtina išlaikyti pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą. Tolesnis ekologinės gamybos augimas pareikalaus kur kas didesnės vartotojų paklausos. Norint paskatinti ekologinį vartojimą, svarbu viešinti ekologinio ūkininkavimo naudą ir pasitikėjimą bei užtikrinti vartotojų švietimą.
Copa – Cogeca darbo grupė Ekologinis ūkininkavimas parengė ūkininkų manifestą, kuriame išdėstė pagrindinius argumentus, iššūkius ir veiksmus, kuriuos būtina įgyvendinti siekiant skatinti ekologinį ūkininkavimą bei pasiekti, kad iki 2030 m. ES 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės būtų ūkininkaujama ekologiškai.
Pagrindiniai argumentai:
Ekologinis ūkininkavimas yra neatsiejama daugelio ES Žaliojo kurso tikslų dalis. Didinant ekologinį ūkininkavimą galima sumažinti cheminių medžiagų naudojimą žemės ūkyje, padidinti biologinę įvairovę dirbamojoje žemėje ir pagerinti gyvūnų gerovę.
Aplinkosauginiai privalumai: Ekologinis ūkininkavimas pasižymi keliais aplinkosauginiais privalumais, įskaitant mažesnį pesticidų naudojimą, geresnę dirvožemio būklę ir didesnę biologinę įvairovę.
Gyvūnų gerovė: Ekologiniai reikalavimai užtikrina geresnes sąlygas gyvūnų gerovei, ypač didinant gyvulių laikymo plotus ir užtikrinant galimybę naudotis ganyklomis ir lauko teritorijomis, leidžiančiomis gyvūnams laisvai judėti.
Ekonominis poveikis: Teigiamas indėlis į kaimo plėtrą ir darbo vietų kūrimą žemės ūkio sektoriuje. Skatindama tvarią veiklą, ekologinė žemdirbystė gali padėti sukurti atsparesnę vietos ekonomiką. Tai palaiko mažus ir vidutinius ūkius, kurie yra gyvybiškai svarbūs kaimo bendruomenėms išlaikyti. Be to, ekologinis ūkininkavimas gali atverti naujas rinkas ir galimybes ūkininkams, įskaitant aukštesnes ekologiškų produktų kainas, o tai gali padėti pagerinti ūkių ekonominį gyvybingumą.
Pagrindiniai sektoriaus ūkininkų iššūkiai
Reguliacinė našta: peržiūrėjus Reglamentą (ES) Nr. 848/2018 buvo įvesti griežtesni reikalavimai, todėl ūkininkams sunkiau juos įgyvendinti.
Prieiga prie rinkos ir sąžiningas atlygis: ES gerokai atsilieka nuo Ekologinio veiksmų plano tikslo iki 2030 m. pasiekti 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės būtų ūkininkaujama ekologiškai, nes 2022 m. rezultatas – tik 10,5 proc. Auginant ekologišką maistą patiriamos kur kas didesnės gamybos sąnaudos, kurios deja ne visada atsispindi kainose, kurias ūkininkai gauna už savo produktus. Todėl siekiant aukštesnio pajamų lygio, svarbu užtikrinti ilgalaikių sutarčių įgyvendinimą.
Vartotojų pasitikėjimas ir paklausa: Vartotojų paklausos skatinimas taip pat yra gyvybiškai svarbus sektoriaus augimui. Siekiant skatinti ekologinių ūkių plėtrą, svarbu didinti vartotojų pasitikėjimą, jį stiprinti ir skirti daugiau dėmesio švietimui ir informavimui apie ekologiškų produktų naudą.
Pagrindiniai veiksmai
Spręsti techninius ES ekologinio reglamento (ES) Nr. 848/2018 klausimus, kuriuose būtų galima palengvinti ekologinių ūkininkų naštą. Reikėtų atsižvelgti į konkrečius ūkio lygmens rūpesčius, paimtus iš visos Europos, kad reglamentas taptų palankesnis ūkininkams ir būtų sprendžiami konkretūs iššūkiai, neigiamai veikiantys ūkininkų kasdienį darbą ir jų pajamas. Tai padėtų išlaikyti ir didinti sektoriaus patrauklumą ekologinių ūkių savininkams ir būsimoms kartoms.
Skatinti ekologiškus produktus: Užtikrinti geresnį ES biudžeto panaudojimą ekologinės produkcijos skatinimui ir vartotojų kartos informavimui, taikant tikslines kampanijas ir švietimo programas. Iš tiesų, pagal skatinimo politiką 28 proc. biudžeto skiriama ekologiniam sektoriui, tačiau didžioji dalis šių išteklių nepanaudojama tikslingai.
Investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas: didinti investicijas į ekologinio sektoriaus mokslinius tyrimus ir inovacijas, kad būtų galima plėtoti profesines ir specifines žinias, tobulinti ūkininkavimo praktiką ir spręsti techninius iššūkius. Ekologiniam sektoriui turėtų būti skiriamos lėšos moksliniams tyrimams ir inovacijoms, siekiant remti klimato iniciatyvas, tvarų ekologiškų maistinių medžiagų ir baltymų tiekimą bei tikslinę gyvūnų sveikatos ir gerovės selekciją bei valdymą.
Spręsdami šias pagrindines sritis, galime remti tvarų ekologinio ūkininkavimo sektoriaus augimą, užtikrindami, kad jis ir toliau būtų perspektyvi ir patraukli ūkininkams ir vartotojams alternatyva siekiant tvaresnės ateities.