2023 m. sausio 4 d. 14 val. kviečiame dalyvauti Žemės ūkio rūmų nuotoliniame informaciniame renginyje „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 711 „Dėl Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo” projekto“.
Renginys vyks nuotoliniu būdu prisijungiant per Microsoft Teams programą, paspaudus nuorodą –
Projektas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2, 112, 12, 28, 30, 301, 302, 351 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 251, 303, 304, 305, 306, 307, 308, 309 straipsniais, septintuoju1 ir septintuoju2 skirsniais įstatymą Nr. XIV-875 (toliau – ATĮ) kurio tikslas – sukurti efektyvesnę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų apmokestinimo sistemą detaliai reglamentuojant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kainos nustatymo, paskirstymo ir atskaitomybės tvarką, skundų nagrinėjimo tvarką.
Projekto tikslas – atsižvelgus į ATĮ pakeitimą ir įvertinus praktikoje kylančius neaiškumus savivaldybėms apskaičiuojant ir (ar) nustatant vietinę rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – įmoka), patikslinti bendruosius įmokos dydžio nustatymo reikalavimus, kuriais savivaldybės vadovaujasi tvirtindamos įmokos dydžius.
Projekte siūloma:
- patikslinti nuostatas dėl su komunalinių atliekų tvarkymu susijusių sąnaudų, reikalingų įmokos dydžiui apskaičiuoti (toliau – bendrosios būtinosios sąnaudos), nustatymo numatant, kad į apskaičiuojamą įmokos dydį įtraukiama regioninė kaina, apskaičiuojama vadovaujantis Tarybos patvirtinta Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodika, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo, komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugų, komunalinių atliekų surinkimo infrastruktūros priežiūros, atnaujinimo ir plėtros sąnaudos ir kitos savivaldybės ar administratoriaus (išskyrus regioninį atliekų tvarkymo centrą) ar kito juridinio asmens patiriamos komunalinių atliekų, surinktų savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, apdorojimo sąnaudos;
- nustatyti, kokios sąnaudos sudaro komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo, komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų sąnaudas;
- nustatyti, kad į su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias bendrąsias būtinąsias sąnaudas negali būti įtrauktos savivaldybės, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus arba atliekų tvarkytojo mokėtinos netesybos (baudos, delspinigiai) ir sąnaudos, kurias apmoka gamintojai ir importuotojai (gaminių atliekų surinkimo didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse sąnaudos ir dalis šių aikštelių eksploatavimo sąnaudų; pakuočių atliekų, susidarančių komunalinių atliekų sraute, rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo paslaugų teikimo, pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemos infrastruktūros, jos įrengimo, priežiūros, atnaujinimo ir plėtros, šių paslaugų ir veiklų administravimo sąnaudos);
- nustatyti, kad bendrosios būtinosios sąnaudos skirstomos į pastoviąsias ir kintamąsias atsižvelgiant į tai, ar jos kinta priklausomai nuo atliekų turėtojams suteiktų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų apimties;
- panaikinti savivaldybių teisę atskirai įmoka apmokestinamų nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirti nekilnojamojo turto objektus, kurie nenurodyti nekilnojamojo turto objektų sąraše. Įstatymų leidėjas įgaliojimus tvirtinti sąrašą tiesiogiai priskyrė Aplinkos ministerijos kompetencijai ir nenumatė, kad šie įgaliojimai gali būti perduoti kitam viešojo administravimo subjektui. Taip pat Projekte nustatoma, kad nekilnojamojo turto objektai, vadovaujantis sąrašu, skirstomi į kategorijas savivaldybės tarybos sprendimu pasirinktinai pagal nekilnojamojo turto objektų rūšis, įvertinus nekilnojamojo turto objektų paskirtį, juose vykdomą ekonominę veiklą, tai, kokia (individuali arba kolektyvinė) atliekų surinkimo priemonė priskirta nekilnojamojo turto objektui, ar nekilnojamojo turto objekte gyvenantys asmenys kompostuoja namų ūkiuose susidarančias biologines atliekas jų susidarymo vietoje;
- atsižvelgus į žemės ūkio, sandėliavimo veikla užsiimančių subjektų skundus dėl įmokos skaičiavimo kriterijų taikymo (kai kurios savivaldybės minėtos paskirties nekilnojamojo turto pastatams taiko tokį pat įmokos skaičiavimo kriterijų kaip gyvenamosios paskirties pastatams – pagal pastato plotą), nustatyti, kad negyvenamosios paskirties pastatams, naudojamiems galvijams, gyvuliams, paukščiams auginti, žemės ūkiui tvarkyti skirtiems pastatams ir sandėliavimo paskirties pastatams įmokos dedamosios apskaičiuojamos pagal darbuotojų skaičių arba nekilnojamojo turto objektų skaičių, taip pat paliekant galimybę skaičiuoti įmokos kintamąją dedamąją pagal naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičių, tūrį (dydį), ištuštinimo dažnį, atiduodamų komunalinių atliekų svorį;
- patikslinti įmokos dedamųjų kriterijus, numatant, kad įmoka nebus taikoma po daugiabučiais gyvenamaisiais namais esantiems lengvųjų automobilių garažams ir automobilių saugykloms, – kaip ji netaikoma individualiose valdose esantiems garažams;
- atsižvelgiant į atliekų turėtojų skundus, numatyti įmokos pastoviosios dedamosios nustatymo pagal naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičių, tūrį (dydį) ir ištuštinimo dažnį galimybę (šis kriterijus būtų taikomas visų kategorijų nekilnojamojo turto objektams, kurių savininkai ar jų įgalioti asmenys naudojasi individualiomis atliekų surinkimo priemonėmis arba kolektyvinėmis atliekų surinkimo priemonėmis, kai konkrečios kategorijos nekilnojamojo turto objektams priskirta įrengta konteinerių aikštelė, kuria naudotis gali tik tos kategorijos nekilnojamojo turto objektų, kuriems priskirta ši konteinerių aikštelė, savininkai ar jų įgalioti asmenys);
- įgyvendinant Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 metų plano įgyvendinimo priemonių plano (toliau – Planas) 4.1.12 priemonę, numatyti, kad sandėliavimo paskirties pastatams įmoka nebūtų skaičiuojama pagal nekilnojamojo turto objekto plotą;
- įgyvendinant Plano 4.1.4 priemonę, numatyti, kad savivaldybės taryba turi nustatyti mažesnį įmokos dydį pagal nekilnojamojo turto objektų kategoriją, kai jai priklausančiuose nekilnojamojo turto objektuose gyvenantys asmenys kompostuoja namų ūkiuose susidarančias biologines atliekas jų susidarymo vietoje;
- nustatyti, kad įmokos dydis turi būti perskaičiuotas kartą per metus, jei Atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka pakoreguota regioninė kaina, ir gali būti perskaičiuotas, jei metinis vartojimo kainų indeksas yra didesnis kaip 110;
- numatyti, kad perskaičiuotas įmokos dydis taikomas nuo artimiausio mokestinio laikotarpio pradžios, o sprendimą dėl mokestinio laikotarpio pradžios priima savivaldybės taryba;
- patikslinti, kad savivaldybės turi teisę kiekvienos rūšies nekilnojamojo turto objektui nustatyti mišrių komunalinių ir atskirai rūšiuojamuoju būdu surenkamų komunalinių atliekų susikaupimo normas, kurios skaičiuojamos kilogramais ar kubiniais metrais vienam gyventojui ar darbuotojui;
- nustatyti, kad ginčai ir skundai dėl įmokos dydžio, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės sprendžiami ATĮ nustatyta tvarka.