Ūkininkai jau seniai kalba, kad dabar galiojantis žemės įsigijimo įstatymas neveikia taip kaip turėtų. Žemė ir toliau telkiama stambiose žemvaldžių rankose, įsigyti žemės paprastiems ūkininkams tampa vis sunkiau – konkuruoti su stambiu kapitalu gana sudėtinga. Dėl to Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) antradienį inicijavo susitikimą su Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), Nacionaline žemės tarnyba (NŽT) ir Lietuvos savivaldybių asociacijos nariais. Buvo pristatyti naujausi pakeitimai siekiant sutvarkyti minėtą įstatymą.
Naujausi siūlymai
ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus pabrėžė – žemės nuosavybė jautrus ir labai reikšmingas klausimas mūsų tautiečiams nuo neatmetamų laikų. Dėl to jau kuris laikas verda intensyvios diskusijos kaip koreguoti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą. „Būtina sutvarkyti šį įstatymą taip, kad būtų užkardytos visos landos, kuriomis naudojasi tam tikri asmenys supirkdami žemę kone nekontroliuojamai“, – tikino dr. A. Svitojus.
Viceministras Donatas Dudutis atvirai įvardijo, kad šiandieną galiojantis Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas veikia netinkamai, todėl jau kuris laikas vyksta intensyvios diskusijos dėl įstatymo keitimo. Nors šiuo metu galioja 500 ha žemės įsigijimo riba, įstatyme yra bent kelios išimtys, leidžiančios įgyti daugiau žemės nuosavybės. Savo ruožtu šias išimtis dalis agroverslininkų pritaikė taip, kad savo rankose sutelkė įspūdingus dirbamo žemės masyvus.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme numatyta išimtis, t. y. ribojimas dėl maksimalaus nuosavybės teise leistino įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ploto netaikomas, jeigu žemės ūkio paskirties žemės įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir įsigytos žemės ūkio paskirties žemės kiekis neviršija hektarų, tenkančių vienam asmens laikomam sutartiniam gyvuliui, skaičiaus (1 sutartinis gyvulys /1ha).
ŽŪM siūlo inicijuoti du Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo keitimus, kuris numato, jog nustatant, kad Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nustatyti reikalavimai taikomi ir sudarant mažiau negu 10 ha žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės teise valdančio juridinio asmens perleidimo sandorį. Taip pat susijusių juridinių asmenų sąvoką formuluoti teikiant nuorodą į Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą. Ūkininkai taip pat prašė patikslinti susijusių asmenų sąvoką. Žemdirbys iš Skuodo rajono Motiejus Jasas teiravosi ar viename kieme gali būti, tarkime, trys ūkiai, kai tėvas turi 500 ha ir po tiek pat žmona, sūnus? ŽŪM Melioracijos, žemės ūkio ir infrastruktūros departamento direktorė Aura Šalugienė patikslino, kad susietumas bus tikslinamas tik juridiniams asmenims, t. y. ūkininkų nauja susietų asmenų formuluotė nepalies.
Prašo sandorius fiksuoti nuo pirmos akcijos
Tarp minėtų siūlymų anksčiau buvo ir dar vienas siūlymas. Tačiau ŽŪM pripažino, kad nuo jo traukiasi. Buvo siekiama, kad iš įmonės, valdančios žemės ūkio paskirties žemę, įsigyjant jos akcijų, notarinis sandoris turėtų būti fiksuojamas jau nuo pirmos akcijos. Šiandieną Civiliniame kodekse numatyta, kad notarinis sandoris reikalingas tada, kai įsigyjama daugiau kaip 25 proc. akcijų). Pasiūlymui nepritarė žemės ūkio bendrovių atstovai motyvavę, jog tai pažeidžia jų interesus ir tai būtų per didelė administracinė našta.
Tačiau toks argumentas neįtikino ŽŪR direktoriaus Sigito Dimaičio. Pasak jo, kompiuterizacijos ir skaitmenizacijos amžiuje akcijų fiksavimas nėra neįgyvendinama užduotis. „Manau reikia grįžti prie to, kad turėtų būti sandoris fiksuotas nuo pirmos įsigytos akcijos, kad galėtume susekti kiek žemių valdo konkretus asmuo. Nemanau, kad tai būtų per didelė administracinė našta XXI amžiuje“, – pabrėžė ŽŪR direktorius.
Suskubti kol ne per vėlu
Diskusijoje dalyvavęs Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) vicepirmininkas V. Buivydas pastebėjo, kad viešojoje erdvėje kartais skleidžiama informacija esą žemės įsigijimo įstatymas aktualus tik saujelei žemdirbių. „Susitikime dalyvavo virš 300 ūkininkų, žemės savininkų ir kitų suinteresuotų žmonių, tačiau paklausus kiek iš jų pritaria, kad įstatymo keisti nereikia, pakilo tik vos dvi rankos. Akivaizdu, kad klausimas tikrai aktualus didelei daliai ūkininkų ir jie mato būtinybę tobulinti įstatymą“, – neabejojo V. Buivydas.
Jis taip pat neslėpė susirūpinimo, kad 5 proc. žemės savininkų valdo apie 70 proc. žemės ūkio paskirties žemės. „Kur link nueisime su tokia politika? Iš vienos pusės skatiname regionų gyvybingumą, o iš kitos leidžiame ūkiams nevaldomai stambėti. Lietuvoje yra 2,2 mln. ha ariamos žemės arba 57 ūkiai po 38 tūkst. ha ploto. Ką reikės veikti kitiems ūkininkams, kurie nepajėgs konkuruoti su didesniais už save? Turime ieškoti mechanizmo, kad ūkiai toliau nedidėtų, turime sustoti ir priimti faktą, kad jau dabar esame prastoje padėtyje ir ieškoti išeičių, kurios padėtų gerinti situaciją“, – atvirai kalbėjo jaunųjų ūkininkų lyderis V. Buivydas.
Siūlymas žemės įsigyti tik fiziniams asmenims
Susitikime Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos narys Saulius Daniulis kėlė klausimą ar Lietuva galėtų eiti kitų šalių pavyzdžiu, kai žemės ūkio paskirties žemę galėtų įgyti tik fiziniai asmenys. Jis sakė suprantantis, kad tai iššauktų didelį įmonių pasipriešinimą, tačiau valstybei tai turėtų būti prioritetinis klausimas. „Kas buvo – nepakeisi, tačiau turime žiūrėti į ateitį. Šiandieną visos listinguojamos bendrovės, kurios prekiauja savo akcijomis biržose, jos savo akcijas gali parduoti rusų, kinų fondams. Galime prisipirkti tankų gynybai, bet pardavę žemės ūkio paskirties žemę, ar nenutiks kokių nors konfliktų, kai mes nebevaldysime savo žemės?“, – susirinkusių diskusijos dalyvių klausė S. Daniulis.
D.Dudutis pripažino, kad tokį siūlymą išgirdo pirmą kartą. Jis abejojo ar toks sumanymas sulauktų politinio palaikymo, nors iš pirmo žvilgsnio idėja atrodo gana patraukli. „Jei mes nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo būtume taikę tokią praktiką, kaip, pavyzdžiui, danai, kurie griežtai reglamentuoja ūkio perdavimą, mes būtume nuėję visai kitu keliu. Manau, jis būtų buvęs teisingas“, – svarstė viceministras.
Ūkininkai patikslino, kad ta žemė, kurią iki šiol žemės ūkio bendrovės jau turi įsigijusios nebūtų nacionalizuota, tačiau verta diskutuoti apie nuostatą, kad žemės ūkio paskirties žemę nuo sutartų metų pradžios būtų galima pirkti tik fiziniams asmenims. Asociacijos „Kooperacijos kelias“ vadovas Jonas Kuzminskas pridūrė, kad Šveicarijoje vienas fizinis asmuo gali įsigyti tik iki 18 ha žemės. ŽŪM viceministras ragino ŽŪR suformuoti kreipimąsi dėl šio siūlymo.
NŽT struktūriniai pokyčiai
Susitikime taip pat aptarti ir NŽT struktūriniai pokyčiai. Juos pristatė laikinoji NŽT Giedrė Ričkutė. Ji priminė, kad nuo 2023 m. sausio 4 d. Aplinkos ministerija pradėjo vykdyti žemės politikos formavimo funkciją, o nuo šių metų pradžios valstybinė žemė miestuose, miesteliuose ir patikėtinio funkcijos perduotos savivaldybėms. Joms perduota patikėjimo teise valdyti virš 110 tūkst. ha. žemės.
Nors G. Ričkutė pristatė, kad NŽT sutikimus, pažymas, kadastro duomenų bylų tikrinimą atlieka centralizuotai, ji ragino gyventojus dėl paslaugų užsakymo kreiptis ir į rajonuose likusius skyrius. Tačiau ūkininkai pastebėjo, kad kai kuriuose skyriuose jie atsimuša į užrakintas duris, darbuotojai jų neaptarnauja. „Imsimės veiksmų, kad visiems durys būtų atidarytos ir pagalba būtų suteikiama ir visi atėję galėtų užsakyti jiems aktualias paslaugas“, – žadėjo laikinoji NŽT vadovė.