EESRK patvirtino nuomonę dėl BŽŪP

Birželio 1 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) patvirtino tiriamąją nuomonę dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP), kurią pristatė EESRK narys John Bryan, atsakingas už žemės ūkį, kaimo plėtrą ir aplinkos apsaugą.

Pažymėtina, kad pristatyta nuomonė atitinka ir Žemės ūkio rūmų tarybos posėdyje 2017 m. kovo 28 d. priimtos rezoliucijos nuostatoms, tokioms kaip: tiesioginių išmokų vienodinimas, biudžeto išlaikymas, kartų kaita, dviejų ramsčių išlaikymas, ūkininkų padėties maisto grandinėje gerinimas.

EESRK narys John Bryan pateiktos išvados ir rekomendacijos.

EESRK mano, kad bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) yra viena pagrindinių ES politikų, kuri turi būti tikra bendra Europos piliečių ir žemės ūkio sektoriaus politika, įgyvendinusi pagrindinius tikslus, išdėstytus Romos sutartyje. Nors prašymas parengti tiriamąją nuomonę rodo, jog norima pertvarkyti BŽŪP, EESRK daugiausia dėmesio skiria BŽŪP modernizavimui suinteresuotųjų subjektų interesais, laikantis atsargaus ir organiško požiūrio. Modernizuojant BŽŪP reikėtų laikytis pozityvaus požiūrio, o BŽŪP biudžetas turėtų būti pakankamas esamiems ir naujiems poreikiams patenkinti.

Pertvarkyta BŽŪP turi atitikti poreikius, kuriuos lemia nauji Europoje kylantys uždaviniai, įskaitant ES įsipareigojimus, susijusius su Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslais (DVT), ir klimato kaitos įsipareigojimus, prisiimtus 21-ojoje šalių konferencijoje (COP 21), taip pat dvišaliai prekybos susitarimai ir rinkos kintamumas.

BŽŪP turi tvirtai remti Europos žemės ūkio modelį ir šeimos ūkius, taip pat vėl didelės pajamų nelygybės tarp kaimo ir miesto vietovių ir žemės ūkio sektoriuje klausimą.

Užtikrinant tvarų kokybiško ir saugaus maisto tiekimą daugiau kaip 500 mln. ES piliečių ir atsižvelgiant į 131 mlrd. EUR vertės eksportą, sudarantį 7,5 proc. viso ES eksporto, pažymėtina, kad BŽŪP biudžetu, kuris sudaro 38 proc. viso ES biudžeto, turi būti užtikrintas deramas kainos ir kokybės santykis. Ateityje būtina užtikrinti pakankamą finansavimą, kad būtų patenkinti papildomi finansavimo poreikiai, susiję su „Brexit“, spaudimu ūkio pajamoms ir padidėjusia viešųjų gėrybių paklausa.

EESRK pritaria tam, kad būtų išsaugotas BŽŪP dviejų ramsčių modelis. Tiesioginės išmokos pagal 1 ramstį, siekiant paremti ūkių pajamas, užtikrinti rinkos valdymo priemones ir teikti viešąsias gėrybes. Kaimo plėtros išmokos pagal 2 ramstį skirtos ekonomikos, aplinkos ir socialinėms programoms, kurios remiasi „Korkas 2.0“ nustatytais tikslais paremti pažeidžiamus regionus ir sektorius, ir turėtų užtikrinti tikslingesnį požiūrį į viešųjų gėrybių kūrimą.

Vertingas žemės ūkio indėlis į aplinką nėra pakankamai vertinamas. Anglies dioksido absorbentus pievose, miškuose, durpynuose ir gyvatvorėse būtina apskaityti, apsaugoti ir stiprinti bei įtraukti į BŽŪP pirmojo ir antrojo ramsčio išmokas.

Siekiant spręsti svarbų kartų kaitos klausimą, būtina įgyvendinti konkrečias į jaunus ūkininkus ir išėjimą į pensiją orientuotas tikslines programas. Be to, reikėtų priimti programas, kuriomis būtų didinamas moterų vaidmuo žemės ūkyje.

Supaprastinimas turėtų būti vienas pagrindinių pertvarkytos BŽŪP dalių, o, siekiant supaprastinti ir sumažinti nuolat didėjančią biurokratinę naštą ūkininkams, būtina pasitelkti šiuolaikines technologijas. Audito ir (arba) patikrinimo proceso pakeitimai turėtų būti susiję su galutinės užskaitos modelio, geltonų kortelių sistemos, švelnesnių kompleksinei paramai taikomų reikalavimų ir didesnių nuokrypių nustatymu; be to visais šiais pakeitimais turėtų būti siekiama didesnio supaprastinimo ir tobulesnio išmokų mokėjimo.

Pertvarkytoje BŽŪP turėtų būti numatytas Bendrijos pirmenybės ir apsirūpinimo maistu savarankiškumo principas, pagal kurį ES maistas pirmiausia turėtų būti tiekiamas ES piliečiams. Jokiuose dvišaliuose ar daugiašaliuose prekybos susitarimuose žemės ūkio negalima aukoti dėl naudos kitose srityse. Visas į ES importuojamas maistas turi visiškai atitikti ES sanitarijos ir fitosanitarijos standartus ir darbo bei aplinkos sąlygas.

Ūkininkų padėtis maisto grandinėje turi būti sustiprinta. Reikėtų patvirtinti ir įgyvendinti teigiamas ES žemės ūkio rinkų darbo grupės rekomendacijas.

Tvirtas antrasis ramstis yra esminė naujos pertvarkytos BŽŪP dalis, kuri apima lanksčias visose valstybėse narėse, įskaitant vietoves, kuriose esama gamtinių kliūčių, prieinamas kaimo plėtros programas, skirtas pažeidžiamiems regionams ir sektoriams.

Tiesioginių pagalbos ūkininkams išmokų lygį atskirose ES valstybėse narėse reikia toliau vienodinti, kad būtų sukurtos vienodos sąlygos ūkininkams visose valstybėse narėse ir užtikrintas subalansuotas kaimo vietovių vystymas visoje ES.

*****

ES žemės ūkio sektorius yra labiau integruotas nei bet kuris kitas ekonomikos sektorius. Tai vienintelis svarbus centralizuotai iš ES biudžeto finansuojamas sektorius, kuriam galioja bendra politika. Ūkininkavimo ir žemės ūkio maisto produktų sektorius yra labai svarbus ekonominis darbdavys; šį sektorių sudaro 11 mln. ūkininkų, 22 mln. žemės ūkio darbuotojų, be to, jame sukurta dar 22 mln. darbo vietų, susijusių su maisto perdirbimu, mažmenine maisto prekyba ir paslaugomis. Dauguma darbo vietų sukurta skurdesniuose kaimo regionuose. Ūkininkavimas prisideda prie kiekvienos valstybės narės ekonominės veiklos visuose regionuose. Per pastaruosius 10 metų ES žemės ūkio maisto bei gėrimų eksporto vertė per metus vidutiniškai padidėjo 8 proc. ir 2016 m. pasiekė 131 mlrd. EUR.

BŽŪP yra esminė ES politikos sritis, padedanti užtikrinti tvarų saugių ir kokybiškų maisto produktų tiekimą 500 mln. ES piliečių prieinamomis kainomis. BŽŪP taip pat turi užtikrinti a) tinkamą ES ūkininkų pajamų lygį ir b) socialinį, aplinkos apsaugos ir ekonominį vystymąsi kaimo vietovėse. Ūkininkai ir miškininkai valdo daugiau kaip 82 proc. ES žemės ploto, taigi yra esminis tvaraus žemės ūkio ekonomikos, kuri turi būti daugiafunkcio pobūdžio, elementas.

BŽŪP biudžetą sudaro 59 mlrd. EUR, iš kurio skiriamos gyvybiškai svarbios tiesioginės išmokos ūkininkams ir miškininkams, finansuojamos rinkos paramos priemonės ir kaimo plėtros programos. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad stambiems ūkiams BŽŪP teikiama nauda yra neproporcingai didelė. Trims procentams ūkininkų tenka apie 50 proc. visų tiesioginių išmokų. Tiesioginės pirmojo ramsčioišmokos iš tikrųjų yra susietos su kompleksine parama ir teisės aktuose nustatytų valdymo reikalavimų priemonėmis, susijusiomis su maisto sauga, gyvūnų ir augalų sveikatos ir gerovės standartais ir aplinkos apsaugos kontrole, ir yra būtinos padedant ūkininkams stabilizuoti pajamas ir spręsti rinkos kintamumo problemas. Dabartiniu metu 30 proc. tiesioginių išmokų yra susieta su žalinimo reikalavimais, kurie yra orientuoti į dirvos kokybę, biologinę įvairovę ir anglies dioksido sekvestraciją; nepaisant to, vis dar yra spręstinų aplinkos apsaugos ir socialinių problemų. Rinkos priemonės, kurios per paskutinę BŽŪP reformą buvo gerokai sušvelnintos, vis dar yra svarbios, ypač tais atvejais, kai rinką ištinka krizė. Siekiant spręsti kintamumo problemą, būtina imtis naujų priemonių. Pagal bendrai finansuojamą kaimo plėtros programą yra sudarytas esminis antrojo ramsčio fondas, skirtas ekonominėms, aplinkos ir socialinėms programoms, kurios įgyvendinamos individualiuose ūkiuose ir kaimo vietovėse.

Per pastaruosius šešis dešimtmečius BŽŪP, nepaisant jos trūkumų, davė didelės naudos ES piliečiams, gamintojams, vartotojams, mokesčių mokėtojams ir ES visuomenei platesniąja prasme. Tačiau kai kuriose srityse susiduriama su problemomis biologinės įvairovės, aplinkos ir kraštovaizdžio srityse, ir jas reikia spręsti. Paaiškėjo, kad BŽŪP gali būti pritaikoma ir lanksti atsižvelgiant į skirtingo laikmečio poreikius. Unikali BŽŪP pirmojo ir antrojo ramsčių struktūra sudarė sąlygas keisti politiką ir orientuotis į skirtingus tikslus kartu išlaikant bendrą politikos tikslą skatinti Europos žemės ūkio modelį ir šeimos ūkius.

Kompensacinės BŽŪP išmokos per daugybę metų drastiškai pasikeitė – iš esmės rinkos ir kainų paramos priemones pakeitė atsietosios paramos priemonės, kuriose numatytas esminis aplinkos aspektas. 2 ramstis buvo sukurtas siekiant remti pažeidžiamus regionus ir sektorius. II ramstis užtikrina, kad pažangus ir tvarus kaimo vietovių vystymasis yra svarbiausia ES žemės ūkio politikos dalis. Žemės ūkis turi turėti integruotą kaimo plėtros politiką.

Pagal konstruktyviai pertvarkytą, modernizuotą ir supaprastintą BŽŪP ūkininkavimas ir žemės ūkiui tenka esminis vaidmuo siekiant Europos tikslų darnumo, aplinkos ir gamtos, konkurencingumo, investicijų, augimo ir darbo vietų kūrimo srityse.

Pertvarkytoje BŽŪP turi būti išlaikyti teigiami dabartinės politikos aspektai, o naujas priemones reikia pritaikyti prie naujų uždavinių, kurie apima visuomeninius poreikius, susijusius su viešųjų gėrybių tiekimu, ES įsipareigojimais pagal Jungtinių Tautų DVT, klimato kaitos įsipareigojimais, prisiimtais COP 21, dvišaliais prekybos susitarimais ir rinkos kintamumu. Pertvarkytoje BŽŪP turi būti nustatoma teisinga vartotojų, mokesčių mokėtojų ir gamintojų poreikių pusiausvyra.

Pagal pertvarkytą BŽŪP ES privalo toliau tvirtai remti Europos žemės ūkio modelį ir tvarius šeimos ūkius, o ne pramoninį žemės ūkio gamybos modelį, kuris yra vystomas kitur, pvz., JAV ir Okeanijoje. Ypatingas dėmesys turi būti skirtas smulkiems ir vidutinio dydžio ūkiams. Kiek tai susiję su maisto sauga, Europos ūkininkai veiklą vykdo laikydamiesi atsargumo principo, todėl konkurenciniu požiūriu jie atsiduria nepalankesnėje padėtyje, palyginti su Šiaurės ir (arba) Pietų Amerikos, Okeanijos ir kitų vietovių ūkininkais, kurie naudoja tokias chemines medžiagas kaip hormonai ir beta agonistai, kurie yra ES yra draudžiami.

Europos žemės ūkio modelis yra ES ūkininkų ir visuomenės socialinė sutartis, pagal kurią ūkininkai tvariai gamina kokybišką maistą ir kitas viešąsias gerybes, kartu užtikrindami aplinkos apsaugą ir kraštovaizdžio valdymą. Už tai BŽŪP lėšomis remiamas šeimos ūkio struktūros ir kaimo vietovių tęstinumas. Taikant šį modelį Europos visuomenė buvo aprūpinta itin vertingomis gėrybėmis, jai buvo tiekiamas įvairus, sveikas, saugus, įperkamas ir kokybiškas maistas, kuris padėjo užtikrinti teritorinę pusiausvyrą, išsaugant kaimo vietoves ir apsaugant aplinką bei kraštovaizdį.

Be to, ES turi dar labiau stengtis užtikrinti, kad ūkininkai ir ES piliečiai tinkamai suprastų BŽŪP ir su ja susijusią naudą.

Su žemės ūkiu ir BŽŪP susiję uždaviniai

Ūkių pajamos

BŽŪP Europai ir ES piliečiams naudingai tarnavo daugiau nei pastaruosius 60 metų, teikdama didelę naudą žemės ūkio sektoriui ir gerą kainos ir kokybės santykį mokesčių mokėtojams. Tačiau daugumoje ES šalių vis akivaizdesnė tampa didėjanti kaimo ir miesto vietovėse, įskaitant žemės ūkį, gaunamų pajamų nelygybė. Ūkių pajamos daugumoje valstybių narių iš esmės yra nepakankamos ir gerokai mažesnės, palyginti su nacionaliniu ar regioniniu vidurkiu. Žemės ūkio produktų kainos neaugo kartu su infliacija, didėjant, pvz., trąšų ir energijos kainoms. Pastaraisiais metais dėl kainų nepastovumo kilo ūkių pajamų problemų.

Investicijos į kaimo vietoves

Paaiškėjo, kad dabartinė kaimo plėtros politika ir jos įvairios lanksčios priemonės yra esminės svarbos remiant kaimo vietoves, ir ypač gamtinių kliūčių turinčias vietoves. „Korkas 2.0“ deklaracijoje Geresnis gyvenimas kaimo vietovėse nustatytas griežtas kaimo plėtros planas turi būti vienas pagrindinių pertvarkytos BŽŪP prioritetų. Investavimas į kaimo perspektyvumą ir gyvybingumą, taip pat geresnis darbo vietų kūrimas atokiuose regionuose ir parama žemės ūkio įvairinimui yra svarbiausi pertvarkytos BŽŪP uždaviniai.

Biudžetas

Pagal procentinę ES biudžeto dalį BŽŪP išlaidos nuo 65-75 proc. devintajame dešimtmetyje sumažėjo iki 38 proc. dabar. Tačiau tikimasi, kad žemės ūkis ne tik bus kokybiško įperkamo maisto šaltinis, bet ir atliks vis svarbesnį vaidmenį siekiant ES COP 21 ir DVT tikslų. Jungtinei Karalystei išstojus iš ES, BŽŪP finansavimui ateityje kils rimtų problemų.

Aprūpinimo maistu užtikrinimas

Prognozuojama, kad iki 2050 m. pasaulio gyventojų skaičius padidės nuo 7 iki 9,5 mlrd., todėl per artimiausius metus bus jaučiamas vis didesnis poreikis didinti pasaulinę maisto gamybą. Vienas pagrindinių Jungtinių Tautų DVT yra smarkiai sumažinti neprievalgio didėjimą, nuo kurio, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tyrimais, šiuo metu kenčia kas septintas planetos gyventojas. Akivaizdu, kad pasaulinė maisto gamyba turės būti tvariai didinama taip, kad atitiktų šią padidėjusią maisto paklausą ir padėtų panaikinti alkį. ES ir pertvarkyta BŽŪP turi atlikti esminį vaidmenį kaip atsakinga pasaulinė maisto gamybos jėga. BŽŪP politika taip pat turi būti atsakinga už eksportą ir toliau skatinti besivystančių šalių pastangas didinti vidaus gamybą.

Aplinkos apsaugos uždavinys

ES žemės ūkis ir BŽŪP yra pagrindiniai ES įsipareigojimų siekti JT darnaus vystymosi tikslų ir ES plataus užmojo tikslų, nustatytų pasauliniame COP 21 klimato susitarime, aspektai. Nuo 1990 m. ES žemės ūkyje išmetamas anglies dioksido kiekis sumažėjo 23 proc., o nitratų skaičius upėse nuo 1992 m. sumažėjo 17,7 proc. Nors įgyvendinant BŽŪP padaryta didelė pažanga aplinkos apsaugos srityje, pertvarkytoje BŽŪP reikia aptarti papildomus uždavinius, kad žemės ūkis galėtų duoti daugiau naudos ir atliktų savo gyvybiškai svarbų vaidmenį padedant Europai pasiekti COP 21 tikslus ir DVT.

Ekosisteminės paslaugos

Žemės ūkio sektoriuje teikiamos gyvybiškai svarbios ekosisteminės paslaugos, prisidedama prie buveinių valdymo, biologinės įvairovės išsaugojimo, gyvūnų gerovės standartų ir kraštovaizdžio estetikos, taip pat dirvos ir vandens apsaugos. Taip pat reikia pripažinti, kad žemės ūkio sektorius turėtų labiau padėti išsaugoti biologinę įvairovę, aplinką ir kraštovaizdį. Daug ES maisto produktų gaminama naudojant natūralų vandenį, kuris kitokiu atveju būtų iššvaistomas. Be to, nemaža ES žemės ūkio dalis yra skirta pievoms, miškams ir durpynams, kurie yra vertingi anglies dioksido absorbentai. Visi šie gyvybiškai svarbūs žemės ūkio ekosistemos elementai turi būti aptarti ir remiami pertvarkytoje BŽŪP.

Maisto kainos ir kokybės santykis

Dėl BŽŪP ES piliečiai naudojasi patikimu aprūpinimu maistu ir gausiai tiekiamais saugiais maisto produktais už prieinamą kainą. Procentinė pajamų, kurias ES piliečiai išleidžia maistui, dalis nuo 50 proc. Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu sumažėjo iki 10 proc. šiandien, nepaisant gerokai padidėjusių gamybos sąnaudų. Pertvarkytoje BŽŪP turi būti užtikrinama, kad vartotojams toliau būtų suteikiama prieiga prie įperkamo, kokybiško ir saugaus maisto.

Kartų kaita

Kadangi dauguma ūkininkų yra vyresni nei 55 metų, labai svarbiu iššūkiu tampa jaunų žmonių pritraukimas į žemės ūkio sektorių, kuriame iškilo kartų kaitos problemų. Realios praktinės problemos, su kuriomis susiduria jauni žmonės, yra susijusios su galimybe gauti finansavimą ir žemės, mažomis pajamomis, taip pat žinių perdavimu bei galimybę įgyti išsilavinimą. Be to, gaudami mažas pajamas, ūkininkai negali susitaupyti pensijai. Kai kuriose vietovėse vis dažniau apleidžiama žemė – tokie atvejai sukelia akivaizdžias socialines ir aplinkosaugos pasekmes, visų pirma atokiuose regionuose. Didelis dėmesys kartų kaitai, jauniems ir pradedantiesiems ūkininkams, palengvinantis išėjimą į pensiją, yra esminės pertvarkytos BŽŪP sudedamosios dalys.

Moterys žemės ūkyje

Moterys žemės ūkio sektoriuje atlieka labai svarbų vaidmenį. Apskaičiuota, kad moterys ūkiuose atlieka iki 30 proc. visų darbų, be to, jos turi pakelti vis didesnę biurokratinės naštos dalį. Kalbant apie ūkių nuosavybės statusą, pažymėtina, kad moterims dažnai nėra pakankamai atstovaujama.

Migracija

Žemės ūkio ir žemės ūkio maisto produktų sektorius gali atlikti svarbų vaidmenį siekiant įtraukti imigrantus į darbo rinką, taip pat padėti nepalankioje socialinėje padėtyje esančioms grupėms pasitelkus socialines programas.

Supaprastinimas

BŽŪP atnaujinimas ir supaprastinimas turi esminę reikšmę pertvarkant BŽŪP ateities poreikiams. Per ankstesnes reformas buvo nustatyta, kad supaprastinimas yra būtinas, tačiau tikrovė yra ta, kad BŽŪP ūkių lygmeniu tapo daug sudėtingesnė ir labiau biurokratiška. Tai visų pirma pasakytina apie patikrinimus ir audito procesą, ir geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (angl. GAEC) tinkamumo ir kompleksinės paramos reikalavimų taikymą laikantis teisės aktuose nustatytų valdymo reikalavimų ir geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės.

Prekyba ir globalizacija

EESRK pripažįsta didelę naudą ir prekybos žemės ūkio produktais ir jų eksporto sukuriamas darbo vietas. Tačiau globalizacijos ir prekybos susitarimų keliami iššūkiai gali rimtai pakenkti žemės ūkiui ir kelti pavojų ES aukšto lygio maisto saugumui ir kokybės standartams. Labai svarbu rasti tinkamą pusiausvyrą tarp naujų rinkų atvėrimo ir galimybių, ir pažeidžiamų sektorių ir sričių, taip pat ES standartų apsaugos. Be to, turi būti iš naujo įtvirtintas ir įgyvendintas Bendrijos pirmenybės ir apsirūpinimo maistu savarankiškumo principas.

Kainų svyravimas ir ūkininkų pozicijos maisto grandinėje stiprinimas

Maisto tiekimo grandinėje tarp stambių mažmenininkų ir perdirbėjų ir ūkininkų yra didelis galios neatitikimas, dėl kurio daromas tolesnis spaudimas kainoms, kurios dažnai būna mažesnės nei patiriamos gamybos sąnaudos. Ūkininkų padėtis maisto grandinėje turi būti sustiprinta. Be to, dėl sumažėjusios ES rinkos paramos ir didesnio pasaulinių rinkų poveikio ir tokios geopolitinės krizės kaip Rusijos draudimas, kainų ir pajamų kintamumas tapo svarbia ES ūkininkų problema. ES žemės ūkio rinkos darbo grupės veikla šioje srityje turi būti pripažįstama ir toliau skatinama. Reikia kovoti su nesąžininga prekybos praktika ir produktų pardavinėjimu už mažesnę kainą nei savikaina.

Darnus teritorinis vystymasis

Ūkininkavimas, žemės ūkis ir miškininkystė yra esminiai kaimo vietovių ekonominės ir socialinės plėtros veiksniai. Jie taip pat atlieka svarbų vaidmenį kitose su kaimu susijusiose ūkinę veiklą vykdančiose įmonėse ir teikiant tokias paslaugas kaip kaimo turizmas, taip pat užimtumo srityje ir vykdant kultūrinę veiklą. Pertvarkyta BŽŪP ir jos tvirtas antrasis ramstis yra esminė sąlyga sprendžiant su kaimo plėtra susijusias kaimo vietovių problemas ir išsaugant ūkininkavimą ir žemės ūkį tvirtais kiekviename ES regione. Turi būti iškeltas tikslas išlaikyti maksimalų ūkininkų skaičių.

Pasiūlymai dėl patobulintos, modernizuotos ir supaprastintos BŽŪP

Pertvarkyta BŽŪP, kuria tvirtai remiamas ES žemės ūkio modelis, privalo toliau atitikti 1957 m. Romos sutartyje nustatytus bendros žemės ūkio politikos tikslus. Reikėtų įtraukti naujus tikslus, susijusius su įsipareigojimais pagal DVT ir COP21. SESV 39 straipsnyje nustatyti konkretūs BŽŪP tikslai:

didinti žemės ūkio našumą skatinant technikos pažangą bei užtikrinant kuo geresnį gamybos veiksnių, ypač darbo jėgos, panaudojimą;

užtikrinti deramą ūkininkų gyvenimo lygį;
stabilizuoti rinkas;
garantuoti pakankamą tiekimą;
užtikrinti vartotojams priimtinas kainas.

Pertvarkytoje BŽŪP taip pat turi būti aptariami labai svarbūs su aplinkos apsauga, klimato kaitos švelninimu ir biologinės įvairovės apsauga susiję uždaviniai.

Šių pagrindinių tikslų yra geriausiai siekti išlaikant dabartinę BŽŪP dviejų ramsčių modelio struktūrą. BŽŪP 1 ramstis grindžiamas tiesioginėmis išmokomis veiklą vykdantiems ūkininkams, parėmus rinkos valdymo priemonėmis. BŽŪP 2-asis ramstis grindžiamas kaimo plėtros politikos priemonėmis ir patvirtinus politiką, kuria būtų atsižvelgiama į naujus poreikius teikti viešąsias gėrybes. Pagal pirmąjį ramstį mokamos tiesioginės išmokos yra labai svarbios remiant ūkininkų pajamas ir padedant kovoti su rinkos kintamumu; šios išmokos yra susietos su kompleksinės paramos priemonėmis, susijusiomis su maisto sauga, gyvūnų ir augalų sveikatos ir gerovės standartais ir aplinkos apsaugos kontrole. BŽŪP antrojo ramsčio priemonėmis įgyvendinamos būtinos papildomos ekonominės, aplinkos ir socialinės paramos programos.

BŽŪP biudžeto po 2020 m. turi pakakti siekiant patenkinti papildomus finansavimo poreikius, susijusius su sprendimu dėl „Brexit“, sunkumais dėl ūkininkų pajamų ir padidėjusia viešųjų gėrybių paklausa.

Remiantis baziniu išmokų modeliu, siūloma, kad šalims, kurios patvirtino modelį, išskyrus fiksuoto dydžio bazinių išmokų sistemą, turėtų būti leidžiama išlaikyti šį modelį po 2020 m., nes jis geriau atitinka šių šalių aplinkybes. Kai kuriose šalyse fiksuoto dydžio išmokų modelyje neatsispindi investicijų lygio, ūkininkavimo veiklos ir viešųjų gėrybių gamybos skirtumai.

Tiesioginės išmokos turėtų būti skiriamos tik aktyviems ūkininkams, kurie prisideda prie apsirūpinimo maistu saugumo ir teikia viešąsias paslaugas ir prekes.

Skiriant susietas tiesiogines išmokas pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas pažeidžiamiems sektoriams ir regionams. Jos turėtų tiek užkirsti kelią žemės apleidimui, tiek apsaugoti biologinę įvairovę iš esmės remiant gyvulininkystę ir nuosmukį patiriančius sektorius.

Siekiant palengvinti tikrą BŽŪP supaprastinimą, siūloma dabartinį pirmojo ramsčio 30 proc. žalinimo elementą pakeisti į pirmojo ramsčio 100 proc. tiesiogines išmokas ir užtikrinti, kad visas ramstis, atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytų kompleksinės paramos valdymo reikalavimų programas, būtų ekologiškai tvaresnis.

Šiose teisės aktuose nustatytų kompleksinės paramos valdymo reikalavimų programose būtų nustatyti išmatuojami rezultatai, susiję su aplinkos apsauga, klimato kaitos švelninimu ir biologinės įvairovės apsauga.

Pertvarkytoje BŽŪP turėtų būti numatyta pažangaus ūkininkavimo koncepcija, kurios nauda yra dvejopa, nes padeda didinti ūkio pelną ir kartu yra naudinga aplinkai. Tokia koncepcija apimtų žinių perdavimą ir pagalbinių tikslaus ūkininkavimo technologijų naudojimą siekiant sumažinti vandens, energijos, trąšų ir kitų ūkininkavimo priemonių, pvz., pesticidų ir fungicidų, naudojimą.

Reikėtų išlaikyti rinkos priemones, įskaitant intervencinius veiksmus ir privataus saugojimo pagalbą. Labai svarbu nustatyti realius lygius, kuriais remiantis taikomos šios paramos priemonės, kad prireikus gamintojams būtų suteikta prasminga pajamų parama.

Veiksmingiausia apsauga nuo pajamų nepastovumo yra saugios ir tinkamos tiesioginės pirmojo ramsčio išmokos ir rinkos valdymo priemonės. Tačiau ypač didelio kainų svyravimo laikotarpiais reikalingos kitos priemonės, kurių taikymo galimybę reikėtų apsvarstyti, įskaitant schemas, kurių tikslas mažinti gamybą. Reikėtų palengvinti galimybes panaudoti antrojo ramsčio lėšas įgyvendinant tokias priemones kaip savanoriškojo draudimo sistemos.

Turi būti daroma pažanga įgyvendinant pagrindinius ES žemės ūkio rinkų darbo grupės nurodytus aspektus, susijusius su ūkininkų padėties gerinimu tiekimo grandinėje, didesniu skaidrumu, privalomu pranešimu apie kainas, rizikos valdymo priemonėmis, nesąžiningos prekybos praktikos šalinimu, ir sprendžiant kitus klausimus. Visose šiose srityse reikia priimti reglamentus ir juos visapusiškai integruoti į pertvarkytą BŽŪP. Siekiant panaikinti nesąžiningos prekybos praktiką, uždrausti prekių pardavimą už mažesnę nei savikaina kainą ir nustatyti privalomą pranešimo apie kainas tvarką, kurios privalėtų laikytis gamintojai, perdirbėjai ir mažmenininkai, siūloma priimti griežtesnius teisės aktus. Be to, remiant tvirtų gamintojų organizacijų steigimą būtina sustiprinti ūkininkų padėtį.

Veiksmingai ir tinkamai veikiančios ES bendrosios rinkos išlaikymas turi būti esminis pertvarkytos BŽŪP aspektas. Didelį nerimą kelia pastaruoju metu vyraujančios renacionalizavimo tendencijos bendrojoje rinkoje, dėl kurių didėja kainų ir rinkos skirtumai. Labai svarbu ženklinimo ir kilmės nurodymo programas reguliuoti taip, kad jomis nebūtų sudaromos sąlygos pakenkti laisvam prekių judėjimui ES bendrojoje rinkoje arba jį varžyti.

„Brexit“ yra didžiausia grėsmė ES ir šis įvykis turės didelį poveikį BŽŪP ir bendrajai rinkai. Bet kokį BŽŪP biudžeto trūkumą, atsiradusį dėl „Brexit“, turi visiškai padengti valstybės narės. Be to, labai svarbu užtikrinti, kad ES ir Jungtinė Karalystė toliau žemės ūkio produktais prekiautų netaikydamos tarifų ir laikytųsi vienodų gyvūnų saugos, gerovės ir aplinkos standartų, taip pat taikytų bendrus išorės tarifus į ES ir Jungtinę Karalystę vykdomam importui.

Pagrindinis BŽŪP tikslas turi būti Bendrijos pirmenybės principo įgyvendinimas, pagal kurį ES maistas pirmiausia turėtų būti tiekiamas ES piliečiams. Vienas pagrindinių šios politikos tikslų turi būti ES atsekamumo, maisto saugos, gyvūnų ir augalų sveikatos kontrolės ir aplinkos apsaugos standartų išlaikymas ir apsauga, taip pat visapusiška saugomų geografinių nuorodų (SGN) apsauga. ES vartotojams labai svarbu, kad visose derybose dėl prekybos politikos ES reikalautų užtikrinti visų importuotų maisto produktų atitiktį šiems vienodiems ar lygiaverčiams standartams. Be to, visose būsimose derybose dėl prekybos labai svarbu, kad ES išlaikytų tvirtą ir tinkamą strategiškai svarbiems sektoriams ir pažeidžiamoms vietovėms taikomų tarifų apsaugą.

Kartų kaita turi būti vienas pagrindinių naujos pertvarkytos BŽŪP ypatumų. Siūloma toliau mokėti šiuo metu padidintas BŽŪP pirmojo ramsčio išmokas jauniems 40 metų nesulaukusiems ūkininkams. Siūloma dar kartą išnagrinėti penkerių metų taisyklę ir pašalinti nelanksčias nuostatas, kuriomis užkertamas kelias jauniems ūkininkams gauti prieigą prie didesnių išmokų. Be to, siūloma jauniems ūkininkams pagal bendrosios KPP schemos priemones mokėti didesnio dydžio išmokas. Pagal struktūrinės pagalbos subsidijų programas mokamų išmokų dydžiai turėtų būti padidinti iki 70 proc. Tokia parama taip pat turėtų būti teikiama jaunųjų ūkininkų ir jaunų specialistų partnerystėms, kooperatyvams ir bendrovėms. Labai svarbų vaidmenį atlieka veiksmingai panaudojamas nacionalinis rezervas, kuris leidžia jauniems ir pradedantiems ūkininkams gauti nuolatinę paramą. Pagal antrąjį ramstį turėtų būti užtikrinama galimybė įgyvendinti veiksmingą išėjimo į pensiją programą. Valstybės narės turėtų turėti galimybę nustatyti jauniesiems ūkininkams skirtas papildomas priemones. Labai svarbu daug dėmesio skirti švietimo ir gebėjimų tobulinimui. Siekiant gerinti moterų padėtį žemės ūkyje, moterims turėtų būti prieinamos panašios paskatos, kaip ir jauniesiems ūkininkams, kad būtų užtikrinta vienoda galimybė naudotis žeme, kreditais, mokymu ir statusu.

Atsisakant audito ir (arba) tikrinimo metodo ir platesniu mastu naudojant technologijas, reikėtų atlikti teigiamą poveikį turinčius kompleksinės paramos ir (arba) geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės ir teisės aktuose nustatytų valdymo reikalavimų supaprastinimus. Reikėtų sukurti sistemą, kurioje būtų naudojamas kontrolinis sąrašas su nustatytais teigiamais ir neigiamais atitikties aspektais. Pagrindinius esminius reikalavimus atitinkantiems pareiškėjams, surinkusiems ribinį balų skaičių, išmoka bus skiriama nenumatant jokių sankcijų. Taip būtų praplėstas naujas jau taikomas geltonomis kortelėmis pagrįstas metodas. Kompleksinės paramos ir teisės aktuose nustatytų valdymo reikalavimų skaičius turėtų būti sumažintas pašalinant tam tikras teisės aktuose nustatytų valdymo reikalavimų priemones, kurios nebėra tinkamos ar aktualios. Tinkamas tokio sumažinimo pavyzdys galėtų būti susijęs su būtinybės atlikti gyvūnų identifikavimą ūkiuose ir patikrų, naudojant technologijas pardavimo vietose, pvz., mėsos perdirbimo įmonėse, supirkimo punktuose ir gyvūnų turguose, panaikinimu.

Taikant pagal kompleksinės paramos reikalavimus galiojantį patikrinimų režimą, taip pat turėtų būti sudarytos galimybės pasinaudoti teise per nustatytą terminą atlikti taisymus pagal uždarymo taisykles nenumatant sankcijos. Turėtų būti taikomas proporcingesnis ir sąžiningesnis požiūris į sankcijas ir nuokrypius. Paprastinimas neturėtų sumažinti užmojų, ypač aplinkos apsaugos (žalinimo) arba sanitarijos ir fitosanitarijos srityje.

Patikrinimų metu neturėtų būti stabdomas išmokų mokėjimas ir reikėtų laikytis politikos, pagal kurią bet kokios sankcijos dėl visų tinkamumo ir kompleksinės paramos ir (arba) teisės aktuose nustatytų valdymo reikalavimų pažeidimų būtų skiriamos ateinančiais metais.

Tvirtas patobulintas ir veiksmingesnis antrasis ramstis, atitinkantis ekonominius, aplinkos ir socialinius regionų poreikius, yra labai svarbus naujai pertvarkytai BŽŪP, kurioje daugiausia dėmesio skiriama kaimo perspektyvumui, gyvybingumui ir darbo vietų kūrimui. Ši BŽŪP turėtų būti grindžiama „Korkas 2.0“ deklaracijoje nustatytais tikslais. Be to, svarbu, kad valstybės narės tinkamai prisidėtų prie bendro visų KPP priemonių finansavimo, įskaitant vietovėms, kuriose esama gamtinių kliūčių, skirtų išmokų.

Atsižvelgiant į uždavinius, kuriuos reikės išspręsti siekiant įvykdyti Europos įsipareigojimus, susijusius su JT DVT ir COP 21 tikslais, būtina plėsti, tikslinti ir finansuoti griežtesnes BŽŪP antrojo ramsčio aplinkos apsaugos priemones. Todėl svarbu, kad biudžeto paskirstymas tarp valstybių narių atspindėtų tokio užmojo siekį.

Griežtesnės BŽŪP antrojo ramsčio aplinkos apsaugos, klimato kaitos ir biologinės įvairovės priemonės ir išmokos galėtų būti nukreiptos į geresnių ekosisteminių paslaugų teikimą ūkiuose, atsižvelgiant į toliau nurodytus aspektus:

Išmokos už geresnį anglies dioksido absorbentų dirvose, įskaitant pievas, miškus ir durpynus, valdymą.
Patobulintas nuolatinių pievų valdymas siekiant gerinti anglies dioksido absorbentų būklę.
Išmokos už dirbamosios žemės pavertimą pievomis.
Atidėjimo galimybė ir minimalios dirbamosios žemės programos.
Galimybė sumažinti gyvulių tankumą, kartu išlaikant minimalų gyvulių tankumą.
Išmoka už buveinių ir gamtinių koridorių kūrimą.
Apsauginės zonos prie vandens telkinių.
Kanalų ir gyvatvorių valdymas.
Anglies dioksido navigatoriai.
Išmokos durpynų išsaugojimui.
Kraštovaizdžio estetikos ir archeologinių vietų apsauga.
Išmokos už gyvūnų gerovės priemones.
Didesnės išmokos Natura vietovėse ir padengiant laukinės faunos padarytą žalą.
Sausų vietovių dykumėjimo stabdymo priemonės.
Agroekologija ir ekologinė gamyba.

Išmokos pagal vietovių, kuriose esama gamtinių kliūčių, programą yra labai svarbios skurdesniuose ir labiau izoliuotuose ES regionuose esantiems ūkininkams.

Mažų išlaidų finansavimo užtikrinimas yra būtinas siekiant skatinti augimą žemės ūkio sektoriuje, visų pirma padėti jauniems ūkininkams, kurie yra būtina kartų kaitos sąlyga.

Pertvarkyta BŽŪP turėtų papildyti išsamią maisto politiką, apimančią tvarų žemės ūkį, darnų teritorinį vystymąsi, sveiką mitybą, užimtumą ir prekybą[1]. Vartotojų sveikos mitybos ir susijusių privalumų svarbos visuomenei, atsižvelgiant į gyvenimo kokybę, sveiką gyvenseną, kovą su nutukimu ir mažesnes sveikatos apsaugos išlaidas, neįmanoma pervertinti. Norint perduoti šią žinią vartotojams, labai svarbu skirti didesnius išteklius ir programas, įskaitant programas, kuriomis siekiama panaikinti maisto švaistymą ir skatinti perdirbimą.

Siekiant ES tikslo padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos vartojimą, kad iki 2030 m. ši energija sudarytų ne mažiau kaip 27 proc. visos pagaminamos energijos, reikėtų nustatyti stabilumą ir teisinį tikrumą padedančias užtikrinti priemones. Reikėtų patvirtinti išmokas, kuriomis remiamos investicijos į saulės, biomasės ir vėjo energiją ir energijos vartojimo efektyvumą, ir taupymo programas.

Siekiant palaikyti konkurencingumą, gyvybiškai svarbu, kad žemės ūkio sektoriuje būtų atliekami naujausi moksliniai tyrimai ir taikomos naujausios inovacijos, kuriomis būtų galima pasinaudoti ūkių lygmeniu. Turi būti skatinamos ir remiamos veiksmingo žinių perdavimo, švietimo, geriausios patirties ir mokslinių žinių sklaidos ūkininkams programos ir paslaugos.

Atsižvelgiant į padažnėjusį technologijų naudojimą žemės ūkyje, visų pirma pažangaus ūkininkavimo srityje, ir procesus supaprastinančias priemones, gyvybiškai svarbu visose kaimo vietovėse užtikrinti plačiajuosčio ryšio aprėptį.

Naujomis pažangaus ūkininkavimo sąlygomis grindžiamoje ekonomikoje, kurioje vis dažniau naudojamos technologijos, labai svarbu užtikrinti ūkininkų asmens duomenų ir konfidencialios informacijos apsaugą. Be to, labai svarbu, kad ūkininkai prisiimtų visą atsakomybę už asmens duomenų, susijusių su jų veikla, apsaugą.

Žiedinė ekonomika gali atlikti vieną pagrindinių vaidmenų mažinant atliekas visuose sektoriuose. Tradiciniai šeimos ūkininkavimo modeliai įkūnija žiedinę ekonomiką, kurioje nėra atliekų ir veiksmingai naudojami ištekliai. Žemės ūkis turi atlikti teigiamą vaidmenį pakartotinio naudojimo ir perdirbimo sektoriuje.

Reikia nustatyti pagrįstą pereinamąjį laikotarpį nuo 2020 m., pradėjus taikyti pertvarkytą BŽŪP, ypač siekiant atsižvelgti į biudžeto klausimus, susijusius su „Brexit“ ir kitus politinius sprendimus.