Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis ir Žemės ūkio rūmų Tarptautinio skyriaus vedėja Vaida Leščauskaitė lapkričio 28 – gruodžio 1 d. dalyvavo Europos žemės savininkų organizacijos (ELO) Generalinėje Asamblėjoje, kuri vyko Maltoje.
Pagrindinio, dukart metuose vykstančio ELO renginio temos – žemės nuosavybės teisės, žemės konsolidavimas, LULUCF (žemės naudojimas, žemės naudojimo keitimas ir miškininkystė), ekologinio ūkininkavimo reforma, ir BŽŪP ateitis.
Europos aplinkos politikos instituto mokslininkas Alan Buckwell generalinės asamblėjos metu pristatė savo pasiūlymus naujai BŽŪP reformai. „ES susiduria su vis daugiau lėšų reikalaujančiais iššūkiais. Todėl žemės ūkiui lėšos tikrai nedidės, o gali ir sumažėti“ – perspėjo mokslininkas ir pasiūlė naują BŽŪP sistemą – atsisakyti dviejų ramsčių struktūros, kuri šiuo metu nėra aiški. Ramsčių funkcijos ir finansavimo programos persipynę, o paramą mokslininkas pasiūlė skirti per kelių lygių išmokas – nuo bazinės, skirtos visai žemės ūkio paskirties žemei, iki specialių programų, skirtų ūkių specifiniams aplinkosauginiams tikslams, paskiriant atskirus fondus rizikos valdymui bei inovacijoms ir tyrimams. Dar viena naujiena, kurią siūlo įvesti A. Buckwell – ilgametės sutartys, pagal kurias būtų mokamos išmokos. Tokios sutartys sumažintų biurokratinę naštą.
Lietuvos atstovai, pristatę sudėtingą situaciją šalies žemės ūkyje, teigė, jog būsima BŽŪP reforma – labai sudėtingas klausimas. „Mes girdime vis daugiau ir daugiau reikalavimų, kokia turi būti BŽŪP. Ji turi būti ir paprasta, ir bendra visoms šalims. Ir „žalia“, ir skatinanti gamybą. Naudinga ir ūkininkams, ir plačiajai visuomenei. Kuo toliau, tuo labiau suprantame, kad visus šiuos reikalavimus patenkinti bus beveik neįmanoma. Sistema negali bendrai apimti visų šalių nuo Suomijos iki Portugalijos ir tuo pačiu metu būti paprasta. Mes matome, jog kompleksiškumas ES lygiu – neišvengiamas. Tačiau pasisakome už tai, kad politika būtų kuo paprastesnė ūkio lygyje, kad kuo daugiau žemdirbių galėtų pasinaudoti parama“ – kalbėjo Lietuvos atstovai. ŽŪR nariai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl ilgamečių sutarčių, kurios gali tapti spąstais ūkininkams, nestabilioje ir daug naujų išbandymų patiriančioje rinkoje. Atstovai pasisakė už paramos kooperacijai skyrimą toms šalims, kur kooperacijos lygis nesiekia 1 proc.
Dėl kooperacijos plėtros Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos atstovai planuoja diskusiją drauge su Lenkijos žemdirbių savivaldos organizacijomis š. m. gruodžio 9 d.